Stasys Ličkūnas
LIČKŪNAS STASYS (g. 1884-12-12 Žemalės k. - m. 1944-03-28 Mažeikiuose, palaidotas Mažeikių kapinėse), kraštotyrininkas, muziejininkas, pedagogas, spaudos darbuotojas.
Žemalėje baigęs pradinę moktyklą, išvyko į Liepoją, kur vyresniųjų brolių padedamas baigė 6 gimnazijos klases. Liepojoje įsidarbino pašte iš pradžių laiškininku, vėliau buvo pašto viršininkas. Pirmojo pasaulinio karo metais S. Ličkūnas su savo pašto įstaiga evakuavosi į Smolenską, vėliau į Valko miestą Ukrainoje. Čia susirado ir savo žmoną su trimis mažamečiais vaikais, kurie buvo pasimetę per evakuaciją. Valke pradėjo visuomeninę veiklą, 1916 m. suorganizavo pabėgėlių iš Lietuvos šelpimo komitetą, buvo to komiteto pirmininku. Išlaikęs egzaminus prie vienos komercinės mokyklos, tapo mokytoju, mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje. Vėliau vėl perėjo dirbti į Rusijos pašto tarnybą ir buvo paskirtas Permės krašto viršininku, kur išdirbo iki pat grįžimo į Lietuvą.
1918 m. pab. grįžo į Lietuvą, apsistojo Sedoje, lankė vokiečių suruoštus mokytojų kursus ir buvo paskirtas Ketūnų mokyklos vedėju. 1919 m. pradžioje suorganizavo Ketūnų partizanų būrį. 1924-1928 m. mokytojavo Mažeikiuose, buvo Mažeikių II pradžios mokyklos vedėju. 1928 m. įsijungė į „Senovės pažinimo mėgėjų kuopelės" veiklą, tapo jos pirmininku. Tais pačiais metais St. Ličkūno namuose iš jo asmeninio bei kuopelės senovės daiktų rinkinio buvo įkurtas muziejus.
1930 m. kartu su vienminčiais išleido žurnalą „Senovė”. 3-4 deš. St. Ličkūnas surinko apie 3 tūkst. muziejinių eksponatų, tarp jų turtingiausią Žemaitijoje Užgavėnių kaukių kolekciją. Ištyrė ir išmatavo apie 60 šio krašto piliakalnių, alkakalnių, pilkapių. Spaudoje paskelbė istorinę studiją „1863-1864 m.m. žemaičių sukilimas Mažeikių apylinkėse", parašė Mažeikių apskrities istoriją (atrodo, kad neišliko).
Pragyvenimui St. Ličkūnas užsiėmė žurnalistine veikla. Straipsnius publikavo: „Lietuvos aide", „XX amžiuje", „Ryte" , „Žemaičių prieteliuje", kituose to meto leidiniuose. Pasirašinėjo ir skirtingais slapyvardžiais, inicialais.
Publikacijos
- Ličkūnas S. Akmenėsvalsčiaus istorinės vietos // Vakarai (Klaipėda). – 1938, lapkr. 21.
- Ličkūnas S. Apie senovės mūsų laidojimo papročius // Senovė: neperiodinis Mažeikių muziejaus leid. – K., 1930. – Nr. 3, p. 7-8.
- Ličkūnas S. Istorinės vietos Mažeikių apskrityje // Vakarai (Klaipėda). – 1937, geg. 5, p. 3.
- Ličkūnas S. Iš Akmenės praeities / S. Kūnas // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 45, p. 5.
- Ličkūnas S. Ką slepia nebyliai kalneliai. Viekšnių apylinkės istorinės vietovės // Vakarai (Klaipėda). – 1938, gruod. 19, p. 4; gruod. 20, p. 4.
- Ličkūnas S. Kaip milžinas užpylė Ventos upę / S.L. // Ateitis. – 1943, gruod. 20, p. 6.
- Ličkūnas S. Kultūros paminklai Mažeikių apskrityje // Žemaičių žemė (Telšiai). – 1942, Nr. 31, p. 2.
- Ličkūnas S. Liko tik kapai ir kaimas / S.L. // Lietuvos aidas. – 1940, saus. 20 (Nr. 32), p. 3.
- Ličkūnas S. Mažeikių apskrities alkos kalnai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 3/4, p. 185-186.
- Ličkūnas S. Mažeikių apskrities alkos kalnai // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 5, p. 5.
- Ličkūnas S. Mažeikių apskrities piliakalniai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 49-51.
- Ličkūnas S. Mažeikių apskrities piliakalniai // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 2, p. 5; liep. 3, p. 5.
- Ličkūnas S. Milžinų kapai. Mažeikių apskrities milžinkapiai // Vakarai (Klaipėda). – 1938, bal. 27, 28, 30; geg. 4, 5, p. 4.
- Ličkūnas S. Mūsų senovės kultūros liudininkai. Ylakių valsčiaus pilalės – buv. Apuolės pilies – miesto apsauga / S. Kūnas // Vakarai (Klaipėda). – 1938, rugs. 5, p. 4.
- Ličkūnas S. Užtiko senovės sodybą / S.L. // Vakarai (Klaipėda). – 1936, liep. 24, p. 6.
Nuorodos
Šaltiniai
- Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1958. - T. 14. - P. 524-525.
- Žemaitija: Istorija. Žmonės. Likimai. - K., 1992. - P. 35.
- Ramanauskas V. Atsidavęs mažeikių kraštui // Santarvė. - 1994. - Kovo 26. - Nr. 33-34.
- Žemaičių žemė. – 1997, Nr. 3. – P. 36.