Daubarių piliakalniai
DAUBARIŲ PILIAKALNIAI, du respublikinės reikšmės archeologijos paminklai Tirkšlių seniūnijoje, Daubarių k., prie Viešetės, 300 m į šiaurę nuo Daubarių tvenkinio. Manoma, kad šiuos piliakalnius suformavo Viešetė, perskirusi iš pradžių buvusį vieną didelį piliakalnį dvi dalis. Didesnioji piliakalnio dalis likusi dešiniajame, o mažesnioji - kairiajame Viešetės krante. 1997-12-31 abu piliakalniai ir gyvenvietės įrašyti į Lietuvos respublikos kultūros paveldo objektų registrą.
1995 m. UAB „Mažeikių melioracija" pagal J. Lukošiūno paruoštą projektą sutvirtino Viešetės pagraužtą piliakalnio šlaitą. Darbus vykdė melioratoriai A. Žvirzdinas, A. ir S. Vikšai bei K. Urbonas [1], [2].2008-2009 m. atlikti piliakalnių konservavimo darbai; sutvirtintas vieno piliakalnio Viešetės upelio ardomas šlaitas, iškirsti krūmai ir išretinti želdiniai. Lankytojų patogumui apie piliakalnius įrengti pėsčiųjų takai, užlipti į jų viršūnę galima laiptais. Viešetės krantus sujungė medinis tiltas. Prie piliakalnių įrengti suoliukai ir informacinis stendas, automobilių stovėjimo aikštelė.
Pirmasis piliakalnis (A 770K1P)
Pirmasis piliakalnis yra Viešetės deš. krante. Tai pailga, 7-8,5 m aukščio kalva, kurią iš pietų ir pietvakarių juosia Viešetė, iš šiaurės - pelkėta pieva, o iš rytų bei pietryčių prieina sausesni laukai. Čia apie 1,5 ha plote pastebimi senosios gyvenvietės pėdsakai. 1975-76 m. tyrė Istorijos in-tas (vadovas Vytautas Daugudis). Ištirtas 274 kv.m. piliakalnyje ir 1785 kv.m. plotas gyvenvietėje. Aikštelės kultūrinio sluoksnio storis 0,1-1 m. Jos pietryčių pakraščiai buvo apsaugoti iki 1,5 m gylio ir 2 m pločio (dugne) grioviu, prie kurio dar buvusi medinė gynybinė siena. Prie jos šliejasi stulpinės konstruikcijos pastatai su židiniais.
Piliakalnis naudotas nuo I t-mečio pr.m.e. pabaigos; I m.e. t-mečio II pusėje jis buvo tik laikina slėptuvė. Gyvenvietės kultūrinio sluoksnio storis 0,2-1,5 m. Joje rasta I m.e. t-mečio I pusės antžeminių keturkampių stulpinės konstrukcijos pastatų su atvirais židiniais. I t-mečio II pusės ir II-t-mečio pr. pastatai buvo rąstiniai, 4 x 4 m dydžio, su akmeninėmis krosnimis viename iš kampų. Toliau nuo jų rastas 1,2 x 1,4 m dydžio geležies rūdos degimo krosnelės pagrindas.
Piliakalnio aikštelė ovalo formos, apardytais pakraščiais, 51 m ilgio šiaurės-pietų kryptimi ir ties viduriu apie 26 m pločio. Aikštelės šiaurrytinis galas kiek platesnis, siekia 28 m ir yra maždaug 0,5 m žemesnis už likusiąją.
Antrasis piliakalnis (A 771K1P)
Antrasis piliakalnis yra Viešetės kairiajame krante, 150 m į pietus nuo pirmojo. Suardytas. Išliko 8 m aukščio kalvos dalis, kuri nupjauto kūgio formos. Piliakalnio vakarinėje papėdėje rasta gyvenvietės liekanų. 1975-76 m. piliakalnį tyrė Istorijos in-tas (vadovas Vytautas Daugudis). Piliaklnyje ištirtas 4 kv.m., gyvenvietėje - 52 kv.m. plotas. Aikštelės kultūrinio sluoksnio storis iki 0,2 m., gyvenvietės - iki 0,5 m.
Piliakalnis naudotas I tūkstantmečio pr.m.e. II pusėje ir mūsų eros pradžioje, gyvenvietėje gyventa I m.e. t-mečio pradžioje.
Tyrimų istorija
Abu Daubarių piliakalniai minimi F.Pokrovskio Kauno gubernijos archeologiniame žemėlapyje (1899 m.), kur nurodyta, kad jie tuomet dar turėję pylimų žymes. Vėliau, šie piliakalniai buvo pažymėti P. Tarasenkos Lietuvos archeolginiame žemėlapyje. Po to piliakalnius trumpai aprašė kraštotininkas S. Ličkūnas, nurodydamas, kad iš mažesniojo piliakalnio buvęs kasamas žvyras. 1948 ir 1966 m. piliakalnius žvalgė Lietuvos TSR MA II. 1975-76 m. tyrė Istorijos institutas (vadovas Vytautas Daugudis)
Apie 100 m į pietus nuo Daubarių piliakalnių yra kapinynas. 1975 m. plokštinius kapus tyrė Istorijos institutas (vadovas Algirdas Varnas). Ištirti 8 XVI-XIX a. kapai, rasta XV a. pab. bei XVII a. I pusės Lenkijos ir Švedijos monetų. Manoma, čia buvus Viešetės gyvenvietę; ji minima (Vesete) 1253 m Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybos akte.
Apie 0,5 km į rytus nuo šių piliakalnių, Ventos ir Viešetės santakoje, yra Daubarių alkavietė, vadinama Gojumi.
1976 m. Mažeikių gydytojas, senienų mėgėjas Vladas Pūnis Istorijos instituto archeologams perdavė 1910 m. išleistą Daubarių piliakalnio atviruką.
Šaltiniai
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 145.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1975. - T. II. - P. 50 - 51.
- Daugudis V. Daubarių (Mažeikių raj.) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimnai 1975 metais. - Kn.: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 m. - V., 1977.
- Daugudis V. Daubarių (Mažeikių raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai 1976 metais. - Kn.: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976-1977 metais. - V., 1978.
- Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1985. - T. I. - P. 392.
- Lietuvos piliakalniai. - V., 2004. - T. II. - P. 74 - 77.
- Daugudis V. Iš Mažeikių apylinkių praeities // Gimtinė. - 1998. - Nr. 3.
- Senas piliakalnis // Lietuva. - 1924. - Rugsėjo 9. - Nr. 202.
- Daubarių piliakalniai // Vakarai. - 1936. - Liepos 2. - Nr. 51.
Nuorodos
- Vikipedija, Daubarių piliakalniai
- Išsaugokime piliakalnius: Daubarių I piliakalnis
- Išsaugokime piliakalnius: Daubarių II piliakalnis
