Mažeikių šaulių sąjunga

Žr. Šaulių sąjunga

Straipsnis šiuo metu rašomas.

MAŽEIKIŲ ŠAULIŲ SĄJUNGA, Mažeikių šaulių XIII rinktinė. 1920-10-01 Mažeikių vidurinės mokyklos direktoriaus Petro Bimbos ir Aleksandro Vaičkaus iniciatyva buvo sudaryta Mažeikių šaulių sąjungos valdyba, o spalio 13 d. mokyklos salėje įvyko steigiamasis susirinkimas. Į sąjungą įstojo visi mokytojai ir 16 mokinių. Valdybos nariais tapo J. Pazukas, A. Virkietis, H. Kačinskas, Barkaskas ir A. Sadauskas. Laikinoji valdyba kariniu instruktoriumi pasikvietė karininką Lingvį. Nuo lapkričio mėnesio skyriaus vadu buvo karininkas J. Pazukas. Kadangi šis beveik nemokėjo lietuviškai, nesugebėjo tvarkyti dokumentacijos, netrukus vadu paskirtas A. Valatkaitis. Jis Odesoje buvo bagęs vidurinę mokyklą, gerai išmokęs rankų rikiuotę, o taip pat veiksmus su šautuvais. Gausėjant šaulių organizacijai, raštvedybai tvarkyti buvo pakviestas mokytojas Henrikas Kačinskas. Tuo metu rinktinės valdybos pirmininku buvo P. Bimba. 1921 m. rinktinės vadu paskirtas A. Pesys. 1921 m. įvyko du apskrities šaulių suvažiavimai. 1920-1921 m. susibūrė Sedos, Laižuvos, Tirkšlių, Mažeikių šaulių būriai, kurie pradėjo kovą su vagimis, plėšikais, degtindariais, dezertyrais, o pasienio miesteliuose kovojo su kontrabandininkais.

1922 m. Zastaučių k. gyventojas, lietuviško teatro pradininkas, Juozas Vaičkus buvo perinktas į Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybą ir paskirtas instruktoriumi meno reikalams. 1922-08-03 Kaune įsteigtas Šaulių teatras, kurio vadovu tapo J. Vaičkus. 1922-10-01 įvyko Mažeikių šaulių rinktinės būrių atstovų suvažiavimas. Buvo perrinkta Valdyba, Revizijos komisija, Garbės teimas.

Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

Mažeikių tryliktoji

Turtinga dvidešimtmetė Mažeikių šaulių XIII rinktinės, kovų dėl nepriklausomybės įtvirtinimo Lietuvoje istorija. Mažeikių krašto šauliai, kaip ir visos Lietuvos šauliai guldė galvas dėl Tėvynės laisvės. Šaulių pirmtakams Lietuvos partizanams priskiriamas istorinis 1918-1919 m laikotarpis. Tik pasibaigus pirmajam pasauliniam karui ir dar tebesant vokiečių kaizerinei kariuomenei Lietuvoje 1918 m. antroje pusėje susiformavę lietuvių partizanų būriai pastojo kelią vokiečiams. Partizanų nuveikti darbai padėjo įgyvendinti ir Lietuvos nepriklausomybės idėjas. Minimais metais daugelis krašto vietovių buvo partizanų rankose ir jie sudarė pagrindą besikuriančiai Lietuvos kariuomenei. Iš partizanų būrių išsivystė kuopos, batalionai, pulkai. Apskričių centruose susiorganizavo Šaulių Sąjungos rinktinės ir būriai. Lietuvos partizanų įjungimas į Šaulių sąjungą įvyko 1921 m.1 Šaulystės užuomazgos Mažeikių krašte apčiuopiamos baigiantis pirmajam pasauliniam karui 1918 m. gruodžio mėnesio gale vokiečiai išsikraustydami iš Mažeikių, geležinkelio stotyje į savo vagonus susikrovė elektros stoties įrengimus. Partizanai tai pastebėjo ir tuos vagonus atkabino nuo Vokietijon išvykstančio traukinio. Vokiečiai tai pastebėjo tik išvažiavę už geležinkelio semaforo ir bandė grįžti atgal. Juos šautuvų ugnimi pasitiko septyni milicininkai ir būrelis partizanų, kurių tarpe buvo Kopūstas 2. Tada partizanų savanorių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininku buvo Leopoldas Mockus 3. 1919 m. pabaigoje raudonoji armija užėmė Žemaitiją: Telšius, Luokę, Tirkšlius, Mažeikius. Apskrities centras tada dar buvo Sedoje. Nors ir daug organizacinių pastangų dėjo apskrities viršininkas F.Kauneckis, tačiau ir Seda buvo užimta bolševikinės kariuomenės. Tačiau netrukus kariuomenę iš Sedos, kulkų ugnimi išvarė P.Plechavičiaus suburti vyrai. Tada aktyviai pasireiškė Žadeikių Puokės vyrai, vadovaujami Martyno Kemčio. Jiems dar gerai patalkino Ketūnų kaimo vyrai. P.Plechavičiaus vadovaujami vyrai tada bolševikų kariuomenę išvarė ir iš Židikų, Ukrinų, Tirkšlių, Mažeikių. Sedos - apylinkių4. Vienur partizanai veikė ilgiau, kitur trumpiau. Daug kur padėjo ginkluoti vietos gyventojai. Pasipriešinant bolševikų kariuomenei Lietuvos vadovybė Mažeikių partizanams šauliams davė užduotį atkirsti geležinkelio Grobinia-Šiauliai ir Radviliškis-Mintauja (Jelgava) ruožus. Įsakė užmegzti ryšį su Telšiais. Papilėje įsteigti Šaulių būrį 5.

Rimtą kovos krikštą partizanai šauliai gavo kovose su bermontininkais. Šios kariuomenės dalinių likučiai pradėjo puldinėti lietuviškas komendantūras įsikūrusias šiaurinėje Lietuvos dalyje. 1919 m. spalio mėnesį buvo užpulta ir Mažeikių komendantūra. Jėgos buvo nelygios. Komendantūros gynėjai pasitraukė i Sedą. Sutelktomis lietuvių pastangomis bolševikinė ir bermontininkų kariuomenė buvo išvyta iš Lietuvos. Gyvenimas pradėjo eiti į normalias vėžias. Po Lietuvą pasklido Vlado Putvinskio-Putvio atsišaukimas raginantis steigti šaulių organizaciją. 1920 m. spalio 1 d. Mažeikių vidurinės mokyklos direktoriaus Petro Bimbos ir Aleksandro Vaičkaus iniciatyva buvo sudaryta Mažeikių šaulių sąjungos valdyba, o spalio 13 d, mokyklos salėje įvyko steigiamasis susirinkimas 6 . Į sąjungą įstojo visi mokytojai ir 16 mokinių. Valdybos nariais tapo J.Pazukas, A.Virkietis, H.Kačinskas, Barkaskas ir A.Sadauskas 7. Laikinoji valdyba kariniu instruktoriumi pasikvietė karininką Lingvį 8. Nuo lapkričio mėnesio skyriaus vadu buvo karininkas J.Pazukas 9 . Tačiau pasirodo jis beveik nemokėjo rašyti lietuviškai, nesugebėjo tvarkyti dokumentacijos. Netrukus vadu paskiriamas A.Valatkaitis 10. Jis Odesoje (Ukraina) buvo baigęs vidurinę mokyklą, gerai išmokęs“ tankų rikiuotę, o taip pat veiksmus su šautuvais“ 11. Kurį laiką jis mokytojavo Telšių regione. Buvo suorganizavęs 30 vyrų šaulių būrį. Atvykęs i Mažeikius perėmė rinktinės dokumentaciją ir „iš Šiaudinio partizanų būrio gavęs trofėjinį arklį“ , raitas aplankė Mažeikių šaulių rinktinės būrius. Tada rado gerai ginkluotus Mažeikių ir Sedos mokyklų šaulių būrius. Gausėjant šaulių organizacijai, raštvedybai tvarkyti, pasikviečia mokytoją Henriką Kačinską, muziko Jaronimo Kačinsko brolį. H.Kačinskas yra tas pats asmuo, kuris vėliau nepaprastai iškilo ir pasireiškė, kaip talentingas Kauno valstybinio teatro aktorius 12.Tuo metu rinktinės valdybos pirmininku buvo P.Bimba. Vėliau jis išvažiavo į Kauną, dirbo banke. Prieš pat antrąjį pasaulinį karą mirė. Mažeikiuose A.Valatkaitis dirbo apie metus laiko. Po to įsikėlė kitur gyventi, o vėliau dirbo Kretingos saugumo policijoje. Buvo išrinktas Kretingos Šaulių rinktinės valdybos nariu. 1934 m. įsikėlė gyventi į Kauną.

1921 m. rinktinės vadu buvo paskirtas A.Pesys 13. 1921 m. įvyko du apskrities šaulių suvažiavimai. 1920-1921 m. susibūrę Sedos, Laižuvos, Tirkšlių, Mažeikių šaulių būriai pradėjo kovą su vagimis, plėšikais, degtindariais, dezertyrais. Pasienio miesteliuose Židikuose, Pikeliuose, Ylakiuose, Vegeriuose, Klykoliuose kovojo su kontrabandininkais 14. 1921 m. spalio 22 d. žurnale „Trimitas“ buvo išspausdintas Šaulių centro valdybos aplinkraštis, kuriame būrių valdybos buvo raginamos pradėti vystyti kultūrinę, švietėjišką veiklą. Matomai ir mažeikiškiai neliko abejingi šiam raginimui.

1922 m. zastautiškis, lietuviško tearto pradininkas Juozas Vaičkus koptuojamas į Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybą, kaip instruktorius meno reikalams 15. Rugpjūčio 3 d. Kaune buvo įsteigtas Šaulių teatras. Teatro vadovu paskiriamas Juozas Vaičkus. Iš Kauno atvykęs centro valdybos, kultūros propagandas instruktorius J.Vaičkus skaitė paskaitą apie organizacijos veiklą ir jos reikšmę šalies gyvenime. Šaulius ragino imtis kultūrinės veiklos. Vakare įvyko Mažeikių būrio, dramos sekcijos susirinkimas, kuriame J.Vaičkus vėl skaitė paskaitą 16.

Spalio 1 d. įvyko rinktinės būrių atstovų suvažiavimas. Buvo perrinkta valdyba, revizijos komisija, garbės teismas. Buvo apsvarstytas konfliktas tarp vieno garbingo miesto pono ir šaulio. Galutinai klausimą išspręsti buvo pavesta būrio vadui.

1923 m. liepos mėnesį Šiauliuose centro valdyba organizavo fizinio lavinimo kursus. Kursuose buvo mokomi šauliai, kurie grįžę į savo būrius galėtų vadovauti fiziniam šaulių ugdymui. Telšių šaulių rinktinė pradėjo leisti laikraštį „Žemaičių kraštas“. Laikraščio leidimą savo lėšomis rėmė ir mažeikiškiai šauliai.

1925-1926 m. buvo renkamos lėšos fondui „Vilniui vaduoti“17. 1925 m. Mažeikių XIII rinktinės šauliai surinko 5034 Lt. 92 ct. Kretingos šauliai 5080 Lt. 98 ct. Ir 50 rusiškų sidabrinių kapeikų. Raseiniškiai 3104 Lt ir 60 rusiškų sidabrinių kapeikų. Po 15 litų aukojo šie mažeikiškiai šauliai: Feldberg, Pliaušmastas, Segalis, R.Movšovič, M.Petrikanskis, Jonas Paulauskas, I.Juškinas, P.Bliudžius, Lindžius, V.Germanas, V.Kulikauskas, Hofmanas, P.Varkala, K.Furmonavičaitė, J.Bočys, Salingeris Simonas, Zalingeris Lazeris, Abromas Leb, Lienius Vincas, Strimaitis, Daugirda, Olickis, J.Shulgosser, R.Burak, V.Bavelskaitė, Paplonskienė, Sartautaitė, Lapinskas J. Kružinas, R.Gulbas, J.C., P.A., J.Ašmanas, Jachavičius, Žilinskaitė-Šleikienė, Jakimavičius, Blažys, Mikalauskas, Polocka, Šulgaseris, Kaminskas, J.Kavaliauskas, A.Petkauskas, Mieškinas, Per.Janutis, Alksnis, Rubinšteinas, M.Cvizonas, Jofe, B.Bielickis, Jakobsonas, Cn. Nopenšteinienė, M.Vigdaražičius, Vigdaravičius, N.Diskandas, Nerbakonis, Š.Kazulinskis, P.Londonas, P.Melnikas, P.Draugelis, Mirklis, Š.Krokinas, M.Lipoviskis, D.Bomašas, J.Gutmakeris, M.Cvilingas, Bubelska, Zeib. Lianda, D.Rabinavičius, Izokas-Basas, Jankelis, Barnaševskis, Vincas Živila, Mykas Karalius, Tadas Bernotas – M.Olickis, Rubinšteinas, Šaukis, Jankelis Kronzonas, Bokas Edelšteinas, K.Povakauskas, M.Susnickis, Kunigiškienė,P.Linkevičius, R.Smenics, A.Braunas, M.Bataitė, K.Gustaitis, Treigys, Juozas Luckus, J.Šmulšktys, Austrag. Juoz. Kisielius, Juoz. Ramanauskas, A.Jurkinas, Ona Dzidikaitė, I.Senkus, J.Gurevičius, Šaškus Mikas, Alekna, Bliudžiud, J.Dalinskis, Miknevičius, Olga Miedviedaitė, Z. Šukytė, Z.Žilionytė, I.Rakutis, Karvonskis, Kudirka, K.Karbelis, I.Bliūdžius, I.Berentas, Endasiulaitis, J.Jeinskis.

1926 m. rinktinės valdybos pirmininku buvo išrinktas Munius. 1927 m. liepos 25 d. įvyko rinktinės būrių atstovų suvažiavimas. Nežinia dėl kokių priežasčių suvažiavimo darbe nedalyvavo dauguma senosios valdybos narių. Valdybos vardu suvažiavimą pasveikino pirmininkas Jurgelis. Šaulių centro valdybos vardu mažeikiškius telegrama pasveikino Marcinkevičius. Į darbo prezidiumą buvo išrinktas Munius ir Trinkūnas. Tylos minute buvo pagerbtas už Lietuvos laisvę žuvęs šaulys Antanas Ubavičius. Senosios valdybos vardu pranešimą perskaitė P.Bimba, kalbėjo iždininkas Oželis. Į naują XIII rinktinės valdybą buvo išrinkti: Oželis, Mickūnas, Munius, Burneikis ir Kenstavičius. Revizijos komisiją: Kazakevičius, Trimkūnas ir Virkutis. Garbės teismą: Taujanytė, A.Vaičkus, Navickas.

Lapkričio 24 d. Tirkšlių apylinkėse įvyko rinktinės keturių būrių manevrai. Vadovavo rinktinės vadas vyr. leitenantas A.Kviecinskas ir atostogaujantis vyr. leitenantas Juozas Vitkus (pokaryje jis-„Kazimieraitis“). Į Tirkšlius šaulius išlydėjo kariškių dūdų orkestras. Po manevrų Tirkšlių miestelyje įvyko šaulių būrių paradas ir priesaikos priėmimo aktas. Tirkšliškiai manevrų dalyviams suruošė šokių vakarą. Gruodžio 17 d. pagal specialų signalą šauliai vėl buvo sukviesti manevrams. Kas arklais, kas dviračiu, ar traukiniu rinktinės šauliai rinkosi i Mažeikius. Tuo metu atostogų traukiniu važiavęs Šaulių sąjungos centro valdybos pirmininkas T.Daukantas sustojo Mažeikiuose ir pasveikino stoties perone ir Vytauto aikštėje išsirikiavusius šaulius. Sekančią dieną šaudymo aikštelėje įvyko šaudymo pratybos. Tik kai kam žinant, o kitiems ne, vienas šaulių būrys buvo pasiųstas prie Ventos tilto ir tapo „priešais“. Netrukus link tilto buvo pasiųstas raitelių, šaulių žvalgų būrys. Tarp „priešų“ ir žvalgų užvirė mūšis. „Pagalbon skubėjo pėstininkai. Į padangę paleista raketa davė ženklą nutraukti manevrus.“ Apsitvarkę ir persigrupavę su gurguole ir sanitarijos vežimais šauliai grįžo į Mažeikius ir tuoj pat įvyko būrių paradas. Mažeikių gatvėmis žygiavo ir jojo keli šimtai šaulių. Vėliau vyko pramoginė dalis. Buvo parodytas kino filmas apie Klaipėdos išvadavimą. Po to moterys šaulės manevrų dalyviams suruošė bendrus pietus. Vakare specialiai paruoštoje salėje turėjo įvykti prezidento K.Griniaus 60-čio minėjimas ir pasilinksminimas. Iškilmėms dar neprasidėjus rinktinės vadas pranešė, kad šalyje, paskelbtas karo stovis ir iškilmės nutraukiamos. Šauliai kartu su policija išėjo patruliuoti į Mažeikių miesto gatves.

Valstybėje įvyko karinis perversmas. 1927 m., pavasarį rinktinės vadovybė šauliams ir rėmėjams organizavo pirmosios medicininės pagalbos kursus. Kursuose dalyvavo apie 80 klausytojų. Dėstė vietos liaudies universiteto rektorius med.dr. Cez. Mikuckis, rinktinės vadas A.Kviecinskas ir vicepirmininkas Oželis. Kursus baigė 53 žmonės. Tuo pačiu metu Mažeikių sveikatos departamentas suruošė, gal mums dabar ir nesuprantamą „tuberkuliozės ligų parodą“18.

1928 m. vienas iš reikšmingesnių Mažeikių rinktinės gyvenime buvo bendri Mažeikių ir Telšių rinktinių manevrai. Rugsėjo 8-9 d. mažeikiškiai šauliai kas pėsčiomis, kas raiti atjojo prie Sedos, nuo Žemaičių Kalvarijos pusės. Telšiškiai paryčiais taip pat išžygiavo Kalvarijos link. Manevrams vadovavo Telšių komendantas, pulkininkas, leitenantas Rusteika. Prie manevrų štabo plevėsavo vėliava, telkėsi ryšio, ūkio ir sanitarijos tarnybos. Manevrų dalyviai buvo maitinami, pasirūpinta pastoge arkliams. Buvo apsauga ir žvalgyba. Pirmąją dieną manevrų dalyviai kartojo taktinius veiksmus, o sekančią dieną prieš aušrą trimito garsai pažadino stovyklą. Prasidėjo manevrai. Mažeikiškiai atliko puolimo veiksmus, o telšiškiai gynimosi. Abiejų rinktinių šauliai gerai atliko visus manevrų uždavinius. Pasibaigus manevrams lauke įvyko iškilmingos pamaldos. Pamaldų metu aikštėje pasirodė krašto apsaugos ministras, generolas T.Daukantas. Pasibaigus pamaldoms įvyko rinktinių paradas, kurį priėmė pats krašto apsaugos ministras. Pasakė kalbą ir padėkojo šauliams už dedamas pastangas ruošiantis Tėvynės gynybai. Po to šauliai Kalvarijos miestelio aikštėje suvaidino keletą komedijų20. Šiais metais rinktinėje pradėjo steigtis šaulių ugniagesių komandos. Jos jau įsisteigė Mažeikiuose, Sedoje, Viekšniuose, Akmenėje.

Žurnale „Trimitas“ paskelbtame mįslių konkurse sėkmingai pasirodė mažeikiškis Vl. Miliauskas. 1930-ieji metai buvo paskelbti Vytauto Didžiojo metais. Apskrityje buvo organizuojama daug kultūrinių renginių, kurių organizatoriai dažniausiai buvo patriotinės organizacijos jų tarpe ir šauliai. Šaulių sąjungos centro valdyba organizavo Kauno teatro gastroles po Lietuvą. Mažeikiuose buvo suvaidintas spektaklis „Kęstučio mirtis“ Rugpjūčio 23 d. Mažeikiuose lankėsi Respublikos prezidentas A.Smetona. Šiose prezidento susitikimo iškilmėse reikšmingą vaidmenį atliko ir šauliai.

1931 m. XIII šaulių rinktinės vadas kapitonas Jonas Mažylis rinktinės šauliai – Aleksamoras Vaičkus, Simas Boguckas, Leopoldas Mockus už nuopelnus Lietuvai ir šaulių sąjungai buvo apdovanoti „Šaulių žvaigžde‘.

Rugsėjo 2-ąją dieną Židikų-Ylakių apylinkėse įvyko rinktinės manevrai. Dalyvavo pėstieji ir raitieji šauliai. „Mėlynieji“ rinkosi Židikuose, o „baltieji“ – Ylakiuose. „Mėlynųjų“ vadas Stasys Kenstavičius, o „baltųjų“ pasienio policijos rajono viršininkas P.Šuliauskas. Po pamaldų manevrų dalyviai nužygiavo į „mūšio vietą“. Paskui žygiuojančius patraukė sanitarai ir gurguolė. Sediškis gydytojas S.Sauchatas ir vaistininkas J.Mesijas buvo pasiruošę teikti medicininę pagalba. Pasibaigus manevrams rinktinės vadas J.Mažylis išanalizavo ir paskelbė padarytas klaidas ir laimėjimus. Kalbas pasakė apskrities policijos viršininkas B.Vilčinskas ir rinktinės valdybos viršininkas A.Svietlauskas. Manevrų dalyviai buvo pavaišinti ūkininko Sruogio raugintų kopūstų sriuba. Po to rinktinės vadas skaitė paskaitą apie sprogstamąsias medžiagas ir pademonstravo granatos sprogimą20.

1932 m. rugpjūčio mėn. Mažeikiuose įvyko susitikimas su Latvijos Aizsargų valdybos nariais. Sparčiai gausėja šaulių ugniagesių gretos. 1932 . Lietuvoje buvo 1265 šauliai-ugniagesiai. Mažeikių apskrityje 553 21. Apskrityje šaulių-ugniagesių gretos išaugo 28,4 %. Yra 7 ugniagesės moterys.

Rinktinėje buvo susibūrę keturi šaulių dūdų orkestrai 22. Vadovybė organizavo sanitarijos kursus. Juos baigė ir pažymėjimus gavo apie 100 žmonių.

1933 m. vasario 16 įvyko rinktinės atstovų suvažiavimas, kuriame dalyvavo centro valdybos narys, profesorius L.Valionis. Suvažiavimą pradėjo rinktinės valdybos pirmininkas A.Svietliauskas. Suvažiavimui pirmininkavo mokytojas Savickas, sekretoriavo jaunesnysis leitenantas Globys. Ataskaitinį pranešimą perskaitė A.Svietlauskas. Jis teigė, kad per ataskaitinį laikotarpį gerokai išaugo rinktinės šaulių gretos. Sėkmingai dirba namų statybos, komiteto narys, policijos vadas, šaulys B.Vilčinskas. Jis pranešė, kad galvojama Mažeikių miesto centre nupirkti Groso namus, kuriuos reikėtų šiek tiek atremontuoti. Tai kainuotų apie 70000 Lt. Apie karinio parengimo darbą kalbėjo rinktinės vadas, kapitonas J.Mažylis. Karinis paruošimas vykdomas numatyta tvarka. Buvo organizuota nemažai šaudymo pratybų, manevrų. Įsteigtas ir šaulių-ugniagesių komandos. Rinktinės garbės teismo narys E.Gylys pranešė, kad teismas išnagrinėjo dvi bylas. Apie rinktinės finansinius reikalus kalbėjo iždininkas Ūsas. Viso kasoje esą 8542,49 Lt. Į naują rinktinės valdybą buvo išrinkti: gimnazijos mokytojas A.Svietlauskas, mokyklų inspektorius, jaunesnysis leitenantas A.Bertašius, revizorius J.Lukštaraupis, gimnazijos mokytojas, atsargos jaunesnysis leitenantas A.Januševičius. Kontrolės komisijos nariais tapo: apskrities valdybos narys E.Gylys, gimnazijos mokytojas J.Šlekys, pašto viršininkas Kazakevičius. Garbės teismo nariais: apskrities komendantas, pulkininkas – leitenantas Michalauskas, notaras A.Paltarokas ir kunigas Čeplinskas. Suvažiavimas patvirtino darbų planą ateičiai 23. Neužilgo rinktinės vadovybė paėmusi paskolą iš Lietuvos banko už 45 000 Lt nusipirko mūrinį dviaukštį namą ir 1600 m2 žemės sklypą esantį Mažeikių mieste Vasario 16-os gatvėje Nr. 5. Sklype dar buvo medinis namas ir du lentų sandėliukai. Šauliai ėmėsi pastatų remonto 24. Rinktinės vadovybę ir šaulius pasiekė žinia, kad įveikę Atlantą, Vokietijoje žuvo lakūnai Darius ir Girėnas . Tuoj buvo sukviestas rinktinės būrių atstovų gedulo mitingas. Kalbėjo A.Paltarokas, J.Mažylis. 21 val. Mažeikių miesto gatvėmis įvyko eisena su degančiais fakelais. Eisenos dalyviai atėję Laižuvos gatve prie savivaldybės pastato perskaitė protesto aktą. Organizavo pinigų rinkliavą25.

1934 m. įvyko nemaži pertvarkymai šaulių – ugniagesybos reikaluose. Mažeikiuose savanorių ugniagesių draugija įregistruota 1928 m. gegužės 19 d. Draugijos nariais tapo šauliai Antanas Svietlauskas, Bronius Urbonas, S.Baguckas, Antanas Kenstavičius, Stepas Derbutis26. Šaulių ugniagesių komandos buvo susibūrusios visuose apskrities miesteliuose ten kur buvo susibūrę šaulių būriai. Nuo šių metų ugniagesiams buvo suteikta daugiau savarankiškumo. Šaulių būrio vadui paliko tik kontroliavimo teises. Ugniagesių komanda privalėjo turėti ne mažiau 16 narių (rikių) ir bent vieną rankinį siurblį 27. Mažesnės komandos arba neturinčios vandens siurblio nuo 1934 m. kovo 15 d. buvo reformuojamos į šaulių ugniagesių skyrius. 1935 m. šaulių sąjungos įstatymas įpareigojo šaulius suteikti gyventojams pagalbą gaisrų, potvynių ir kitų stichijos nelaimių metu. Tai šaulių ugniagesių komandoms suteikė tvirtą juridinį pagrindą.

1935 m. Mažeikiuose lankėsi Lietuvos šaulių sąjungos vadas P.Saladžius. Jis dalyvavo rinktinės suvažiavimo darbe. Nuo gruodžio 21 d. XIII rinktinės moterims šaulėms pradėjo vadovauti Ona Baranauskienė.

1936 m. birželio 21 d. įvyko rinktinės būrių atstovų suvažiavimas. Posėdį pradėjo rinktinės vado padėjėjas, kapitonas J.Mažylis. Jis supažindino su rinktinės veikla, patvirtinta finansinė ūkinė apyskaita. Buvo išrinkta nauja rinktinės valdyba: mokyklų inspektorius Dlugauskas, gimnazijos mokytojai Bucevičius, A.Januševičius ir A.Svetlauskas., policijos vadas A.Karoblis ir apskrities inžinierius J.Sidabras. Kontrolės komisijon buvo išrinkti: pašto viršininkas Kazakevičius, Lietuvos banko buhalteris Voroneckas ir mokytojas V.Pleskūnas. Garbės teisman: A.Paltarokas, miškų urėdas P.Šulcas, Akmenės klebonas Balčiūnas. Į rinktinių atstovų susirinkimą buvo išrinkti: Lapėnas, J.Sidadras, V.Pleskūnas ir L.Mockus. Tą pačią dieną įvyko ir moterų šaulių būrių ir skyrių atstovių susirinkimas. Atskirų būrių ir skyrių atstovės skaitė savo pranešimus. Tarybon išrinktos mokytojos: Petkevičienė, Masiulienė, telegrafistė Skardžiūtė, medicinos seselė Bartkevičiūtė, savivaldybės tarnautoja Jaugaitė ir Kazlauskienė. Kontrolės komisijon: Rastauskienė, Krauzaitė, Kučkienė ir Rusteikienė. Garbės teisman: Kasperavičiūtė, Mišeikytė ir Virkutienė. Į rinktinių atstovių suvažiavimą Kaune išrinkta: Petkevičiūtė, Kazlauskienė, Krauzaitė, Damulienė ir Mišeikytė 28.

Rinktinės vadas pulkininkas-leitenantas Pranas Kaunas atleistas iš vado pareigų ir paskirtas Raseinių XI rinktinės vadu. Nuo gegužės 1 d. Mažeikių XIII rinktinės vadu paskirtas buvęs Utenos II šaulių rinktinės vadas pulkininkas –leitenantas – Emilis Išlinskas 29. E.Išlinskas g. 1895.10.25.g. Anginio k., Josvainių valsč., Kėdainių apskrityje. Mokėsi ir baigė Smolensko (Rusija) gimnazijos septynias klases.1914 m. baigė Vilniaus karo mokyklą. 1916-1918 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1919.02. pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Buvo paskirtas eiti karininko pareigas Kauno komendantūroje. 1925 m. baigė Aukštųjų karininkų kursus. 1931 m.suteiktas pulkininko –leitenanto laipsnis. 1932 m. paskirtas Utenos apskrities karo komendantu. 1936 m. perkeltas į Mažeikius ir pradėjo dirbti karo komendantu ir tuo pačiu ėjo Mažeikių XIII rinktinės vado pareigas.1940 .06.28. perkeltas į Alytų ir ten ėjo apskrities komendantūros viršininko pareigas. Netrukus pasitraukė į Vakarus iš išvyko į JAV. Mirė 1979.06.22. Rinktinės šauliai Olga-Alikaitė-Šepškienė buvo apdovanota Vytauto Didžiojo medaliu 30. Spalio 3 d. rinktinės namuose, rinktinės narių fondo naudai, šauliai surengė rudens balių, kuris davė pelno apie 900 Lt. Rinktinės valdyba nusprendė ir 100 Lt paskyrė Sedos šaulių namų statybai. Spalio 5 d. vyko kontrolinės šaudymo varžybos. Pirmą vietą laimėjo Komenka. Jis buvo apdovanotas pistoletu „Mauzer“. II-oji vieta atiteko būrio vadui, jaunesniajam leitenantui Sergaliui. Jis gavo statulėlę. Už III-čią vietą pinigine 30 Lt premija buvo apdovanotas J.Endriulis. Ketvirtos vietos laimėtojui Šatkui buvo įteiktas stalo laikrodis.

Susibūrė šaulių choras. Jam vadovauja atsargos kapitonas A.Koscevičius. Chore yra apie 70 dalyvių. Spalio 31 d. įvyko rinktinės šaulių manevrai, Lūšės rajono vadu buvo paskirtas jaunesnysis leitenantas Lukoševičius. O Židikų jaunesnysis leitenantas Zimkevičius. Manevruose dalyvavo rinktinės vadas E.Išlinskas, kapitonas J.Mažylis. Lūšės šauliai manevrų dalyvius pavaišino karšta sriuba, o vakare suruošė pasilinksminimo vakarą.

Gruodžio 6 d. įvyko rinktinės moterų „ideologiniai-organizaciniai“ kursai. Kapitonas J.Mažylis analizavo ir aiškino šaulių statutą. Šaulių moterų vadė Marcinkevičienė kalbėjo apie moters šaulės vaidmenį visuomenėje ir jai keliamus uždavinius. Kalbėjo šauliai Matulionis, Išlinskienė. Kursų dalyvės surengė protesto mitingą prieš „Vilniečių, lietuvininkų kankinimą“ 31. Vakare moterys organizavo susipažinimo arbatėlę.

Našiai besidarbuojant atėjo ir 1937-ieji metai. Rinktinės vadui P.E.Išlinskui pavyko suburti neblogą bendraminčių šaulių vadovų būrelį. Rinktinės valdybos nariai buvo inžinierius Jonas Sidabras, mokyklų inspektorius Antanas Januševičius, ne kartą prie rinktinės vairo stovėjęs kapitonas Jonas Mažylis, gimnazijos mokytojas Henrikas Bucevičius, mokyklų inspektoriai Antanas Jusius, Antanas Dlugauskas, policijos vadas Antanas Karoblis. Kontrolės komisijos nariai: teisėjas A.Penčyla, pašto viršininkas Kazakevičius ir Voroneckas. Garbės teismą sudarė: teisėjas A.Penčyla, notaras A.Paltarokas ir miškų urėdas P.Šulcas. Tai buvo itin gerbtini to meto apskrityje žmonės. Dauguma rinktinės būrių turi įrengę futbolo aikštes, bei sportinius aikštynus. Žemaičių šaulių futbolo apygardos nugalėtojo vardui rungėsi gausiausias komandų skaičius. Apygardos nugalėtojais yra tapę Akmenės, Mažeikių, Lūšės ir Vegerių „Šaulio“ komandos. Nuolat vyksta mažo kalibro šautuvais šaudymo varžybos.

Vasario 14 d. Ežerėje (Latvija) 12 km nuo Mažeikių buvo surengtas iškilmingas Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių 19 metų gyvavimo minėjimas. Dalyvavo rinktinės choras, vadovaujamas A.Koscevičiaus, rinktinės vadovybė. Po iškilmingosios dalies dainavo Liepojos solistas A.Tiltinas, Mažeikių ir Ežerės jungtinis choras. Latviai nuoširdžiai priėmė lietuvius šaulius. Po koncerto buvo suruoštos vaišės, kurių metu buvo pasakyta daug kalbų 32.

Netoli Mažeikių S.Skurvydo pušyne šauliams netarnavusiems kariuomenėje buvo suorganizuota karinė stovykla. Rugpjūčio 21 d. buvo pakelta stovyklos vėliava ir uždegtas laužas.

Gegužės mėnesį įsisteigė motorizuotas šaulių būrys. Į būrio valdybą išrinkti: būrio vadas atsargos leitenantas Burneikis, pavaduotoju R.Lačas, iždininku- atsargos kapitonas K.Trumpis, sekretoriumi- atsargos jaunesnysis leitenantas Franskevičius ir agronomas Jasiūnas,. Rinktinės vadovybė skyrė nemažą dėmesį šaudymo meistriškumui ugdyti. Palaikydama draugiškus ryšius su įmonėmis, organizacijomis įsigydavo ginklų, šovinių. Mažeikių laisvanoriška medžiotojų ir žūklės draugija ir Lūšės pieninė paaukojo po 200 Lt, Mažeikių savivaldybė nupirko 5 mažo kalibro šautuvus 34.

Gegužės 15 d. buvo paminėta Kariuomenės ir Visuomenės diena. Iškilmėse dalyvavo Mažeikių kariuomenės dalinys, šauliai, šauliai raiteliai, visuomeninės organizacijos, moksleiviai, pramonės įmonės, miesto visuomenė, Tumo-Vaižganto mokyklos aikštėje buvo iškelta tautinė vėliava. Miesto ir valsčiaus mokyklos karių pulkui įteikė 8 vardinius šautuvus. Miesto visuomenė šaulių būriui įteikė 48, o motorizuotam būriui 4 šautuvus. Rinktinės vadas E.Išlinskas pasakė padėkos kalbą. Bažnyčioje įvyko iškilmingos pamaldos. Po to vyko eisena miesto gatvėmis. Atžygiavo į miesto parką ir čia įvyko iškilmingas minėjimas. Kalbas pasakė gimnazijos direktorius Štuopis, šaulys atsargos leitenantas A.Januševičius ir kariuomenės dalinio karininkas. 16 val. šaulių namuose įvyko šventiniai pietūs. Vakare moterys šaulės parodė spektaklį „Sumoderninta kaimo moteris“ 35.

Jau kelinti metai veikia Mažeikių, Viekšnių, Židikų, Lūšės pučiamųjų orkestrai. Mažeikių ir Viekšnių šaulių chorai 36. Penki šaulių būriai turi „namų fondus“ ir ruošiasi įsigyti savus namus. Jau beveik dešimtmetį veikia šaulių-ugniagesių komandos: Mažeikiuose, Viekšniuose, Sedoje, Akmenėje, Vegeriuose, Laižuvoje, Ylakiuose, Klykoliuose, Židikuose, Leckavoje, Pikeliuose, Žemalėje. Sedos ugniagesių skyriai yra Grūstėje ir Ketūnuose. Ugniagesiai šauliai turi 2 motorinius ir 15 rankinių vandens siurblius. Vieną sunkvežimį37.

Rugsėjo 7 d. Respublikos Prezidento vardu už nuopelnus Lietuvai Vytauto Didžiojo ordino medaliu buvo apdovanoti rinktinės šauliai: Antanas Jodelis, Stasys Laukineitis, Valė Eidimtaitė-Virkutienė. Šaulių Žvaigžde: Petras Šulcas, Jonas Sidabras, Juozas Lukoševičius. Gedimino ordino II laipsnio medaliu: Liudas Benikadskas, Aleksas Vaškys 38.

Rugsėjo 12 d. rinktinėje įvyko nepaprasta šventė. Buvo įteikta vėliava su naujuoju šaulių sąjungos šūkiu – nepriklausomai Lietuvai! Iškilmėse dalyvavo šaulių sąjungos vadas Pranas Saladžius, karinio rengimo skyriaus karininkas majoras M.Karaša(?) ir žurnalo „Trimitas“ redaktorius J.Kalnėnas, moterų šaulių centro atstovė L.Dainauskienė ir E.Grigaitė. Mažeikių geležinkelio stotyje svečius pasitiko rinktinės vadas E.Išlinskas, apskrities viršininkas V.Volonsevičius, rinktinės tarybos nariai, moterų šaulių vadė O.Baranauskienė. Sekančią dieną iškilmės prasidėjo geležinkelio stoties aikštėje vėliavos pakėlimu ir pamaldomis naujojoje Mažeikių bažnyčioje. Miestas buvo pasipuošęs tautinėmis vėliavomis. Po pamaldų prie komendantūros įvyko naujosios vėliavos pasveikinimo ceremonija ir rinktinės būrių paradas. Sąjungos vadas P.Saladžius pasakė kalbą ir vėliavą įteikė rinktinės vadui. E.Išlinskiui. Sąjungos vadas perdavė respublikos prezidento A.Smetonos linkėjimus, šauliams būti „rinktiniais tautos sūnumis ir dukromis, kad į žemę, kurioje gyvena susipratusi, mokanti gintis tauta – niekas niekada nedrįs įkelti kojos“. Vado kalba baigėsi šaulių giedamų ir pučiamųjų orkestro grojamu valstybės himnu ir garsiu valio Tėvynės ir Prezidento garbei. Rinktinės vadas perskaitė šaulių sąjungos centro valdybos narių, susisiekimo ministro J.Stanišausko, žemės ūkio ministro S.Putvinskio, kariuomenės vado, generolo S.Raštikio sveikinimus.

Dalis šaulių dalyvavusių iškilmėse buvo apsirengę naujomis uniformomis, kiti tik su uniforminėmis kepurėmis. Šaulės moterys su uniformomis arba tautiniais drabužiais. Miesto sode įvyko bendri pietūs. Jų metu rinktinės vadas perskaitė raštu ir telegramomis gautus sveikinimus. Mažeikiškius sveikino E.Putvinskienė, sąjungos tarybos narys inžinierius A.Graurogas (?), Lietuvos konsulas Liepojoje Jovarauskas, Liepojos aizsargų pulko vadas Tikmanis, Šiaulių rinktinės vadas pulkininkas – leitenantas Vegelis, Mažeikių savanoriai – kūrėjai, Mažeikių tautininkų sąjungos pirmininkas, notaras A.Paltarokas, Jaunosios Lietuvos sąjungos vardu mokesčių inspektorius Kaukėnas, apskrities viršininkas V.Volonsevičius, kunigas Martinkus. Mažeikių savivaldybė paskyrė 1000 Lt. mažo kalibro šautuvams įsigyti. Pietų dalyviai respublikos Prezidentui sugiedojo ilgiausių metų. Po to koncertavo šaulių choras vadovaujamas A.Koscevičiaus. Šauliai vyrai ir moterys su šautuvais atliko ritminius pratimus ir pašoko tautinių šokių „suktinį“, „kalvelį“, „kepurinę“ 39. Sportininkams vadovavo mokytoja šaulė Lizdenienė ir šaulys S.Skeivys. Grojo rinktinės šaulių pučiamųjų orkestras vadovaujamas mokytojo V.Deniušio. Motorizuoto būrio šauliai motociklininkai demonstravo savo meistriškumą. Iškilmėse dalyvavo daug apskrities, miesto visuomenės veikėjų – gimnazijos direktorius J.Reinys, burmistras M.Velička, veterinarijos gydytojas K.Trumpis, mokesčių Inspektorius Kaukėnas, notaras A.Paltarokas, mokyklų inspektorius P.Jusius, inžinierius J.Sidabras, kapitonai J.Mažylis ir Kulbis, policijos vadas Minavičius, antstolis B. Urbonas, teisėjas A. Penčyla ir kt. Šventė baigėsi vėliavos nuleidimu ir smagia vakarone.

Rinktinės vadovybės iniciatyva buvo suorganizuota visos rinktinės šaulių sporto šventė. Į kariuomenę buvo išlydėti naujokai. Ta proga savivaldybės salėje buvo parodytas meninis kino filmas. Pasakytos atsisveikinimo kalbos. Naujokams lipant į traukinį perone grojo šaulių pučiamųjų orkestras. XIII rinktinės šaulių atstovai dalyvavo nelaimingai žuvusio šaulio Mažeikio laidotuvėse.

Vasarą Palangoje centro valdybos organizuotoje moterų stovykloje dalyvavo ir Mažeikių rinktinės atstovės. Šiais metais buvo organizuoti dveji didesni manevrai Sedos-Ylakių ir Mažeikių-Viekšnių rajonuose.

1938 m. rugsėjo mėnesį Kaune įvyko šaulių sąjungos III-osios šaudymo varžybos. Buvo šaudoma kariškais šautuvais, mažo kalibro ir automatiniais pistoletais. Varžybose XIII rinktinei atstovavo šauliai: Juozas Vaidotas, Liudas Montrimas, Bronius Urbonas, Stasys Skeivys, Feliksas Norkus. Šiais metais į Mažeikių karo komendantūrą atvyko ir šaulių reikalams buvo paskirtas Ferdinandas Gedvilas. Šis karininkas palaikė ryšius tarp kariškių ir rinktinės vadovybės. Šias pareigas ėjo iki pat Lietuvos okupacijos.

1939 m. vasario 12 d. įvyko rinktinės atstovų suvažiavimas. Rinktinės vadas E.Išlinskas perskaitė darbo ataskaitą už 1938 m. Suvažiavimo dalyviai dalyvavo pamaldose. Po to vėl visi rinkosi šaulių namuose. Įvyko iškilmingas posėdis, kurio metu Mažeikių raitelių šaulių būrio vadui Petkevičiui, Viekšnių būrio vadui K.Pociui, šaulėms Mišeikytei ir Šarkienei buvo įteikti apdovanojimai. Buvo išrinkta rinktinės valdyba: V. Volonsevičius,A. Januškevičius, A.Karoblis, K.Trumpis, J.Sidabras ir B. Urbonas. Kontrolės komisija: Voroneckas, Kazakevičius ir Slavėnas. Tuo pačiu metu kitose patalpose vyko ir moterų rinktinės būrių suvažiavimas. Vadovaujant rinktinės vade O. Baranauskienei moterys tarėsi , kaip paminės sąjungos įkūrimo 20-metį.Buvo suruošta tautinių drabužių ir gamybos reikalais paskaitą skaitė ir naudingus patarimus teikė šaulė Glemžaitė - Dulaitienė. Išrinkta rinktinės moterų taryba: Petkevičienė, Rumelaitienė, Mikutienė, Šlekienė, Jaugaitė ir Kubiliūtė. Kontrolės komisija: Rusteikienė, Penčylienė, Mišeikytė.Birželio mėnesį sudaryta komisija tikrino šaulių chorų būklę.17-18 d. ši komisija išklausė Mažeikių, Sedos, Renavo, Viekšnių, Akmenės chorų skambesį.

Gegužės mėnesį dalyvaujant Lietuvos švietimo ministrui L. Bistrui, vyr. Ginklų Vajaus komiteto atstovui St. Gabaliauskui, rinktinės šauliams buvo įteikti 75 šautuvai, 10 lengvų kulkosvaidžių ir 5 pistoletai. Ginklams pirkti apskrityje buvo surinkta 4945,86 Lt. Mažeikių miesto bendruomenė paaukojo 1856,10 Lt.

Rinktinės vadas E.Išlinskas , Šaulių sąjungos vado P.Žuko įsakymu Nr. 34 ir birželio 21 d. atleistas iš XIII rinktinės vado pareigų ir perkeltas į Alytų .Mažeikių rinktinės vadu buvo paskirtas A.Stuoka.

Rugpjūčio mėnesį rinktinės šauliai į Skuodą išlydėjo tarybos narį, Mažeikių gimnazijos direktoriaus pavaduotoją, atsargos leitenantą A.Januškevičių. Šis šaulys 8 metus aktyviai dalyvavo mažeikiškių šaulių veikloje.

Lapkričio mėnesį gydytojas Povilas Tautvaiša buvo paskirtas XIII rinktinės sanitarijos viršininku. Lietuvos šaulių sąjungos vadovybė 1939 m. pabaigoje organizavo prizinius šaudymus. 1940 m. sausio 22 d. vado įsakyme Nr.8 rašoma :“ I-ąją vietą laimėjusi 13-oji rinktinė apdovanota Suomijos suoieluskuntos sidabrine taure.

Svarų indėlį į Mažeikių šaulių XIII rinktinės veiklą įnešė kapitonas Jonas Mažylis. Jis gimė 1901 m. Rokiškio apskrityje, Skapiškio valsčiuje, Šileikiškių vienkiemyje. Šis vyras gana trumpo savo gyvenimo dalį skyrė tarpukario metų nepriklausomos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos stiprinimui. Nerūpestinga vaikystė prabėgo tėvų ūkyje. Vėliau sėkmingai baigė Kupiškio gimnazijos 4 klases. 1938 m. prie švietimo ministerijos egzaminų komisijos išlaikė egzaminus už visą gimnazijos kursą. 1920 m. buvo pašauktas į tik besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Kariuomenės vadai greitai pastebėjo jaunuolio gabumus kariškiems reikalams ir netrukus buvo pasiųstas mokytis į karo mokyklą. 1922 m. jam buvo suteiktas puskarininkio laipsnis ir paskiriamas dirbti į penktą pėstininkų, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulką. 1923 m. pasiunčiamas pasitobulinti į kariuomenės Generalinį štabą. Įsigijęs naujų žinių nuo 1925 m. pradeda dirbti Kęstučio pulko, pirmos kuopos vado pavaduotoju. 1926 m. sausio mėnesį paskiriamas eiti Biržų XVIII šaulių rinktinės vado pareigas. Nuo 1929 m. birželio mėnesio J.Mažylis Mažeikių XIII šaulių rinktinės vadas. Į Žemaitiją atvyko su nerimu širdyje, kaip jį aukštaitį priims žemaičiai. Nieko, priėmė pritapo. Netrukus jam suteikiamas vyresnio leitenanto laipsnis. Respublikos prezidentas 1930 m. jam suteikė pėstininkų kapitono laipsnį. Tais pačiais metais su mažeikiškiais šauliais dalyvavo 8-to pulko kariniuose manevruose. Pradėjo mokytis prie Valstybės karo akademijos veikiančiuose Vytauto Didžiojo kursuose ir sėkmingai juos baigė, įsigydamas karo ugniagesių komandų vadovų cenzą. Tų pačių metų rudenį jis buvo apdovanotas „Šaulių Žvaigžde“. Mažeikiuose kažkodėl J.Mažylis tai paskiriamas XIII rinktinės vadu, tai tampa vado padėjėju. Bet jis visą laiką rinktinės svarbiausių darbų sūkuryje. Kasmet XIII rinktinės šauliai vadovaujami kapitono J.Mažylio Gaižiūnų poligone, dalyvauja kariniuose mokymuose ir manevruose. 1932 m. J.Mažylis apdovanojamas ugniagesių garbės 3-čio laipsnio garbės ženklu „Artimo pagalbon“. 1933 m. J.Mažylis paskiriamas Mažeikių karinės komendantūros štabo karininku. Eina Mažeikių karo komendanto arba jo pavaduotojo pareigas. Tvarko XIII rinktinės Ginklų Fondo kaupimo reikalus. 1937 m. lapkričio mėnesį paskiriamas kunigaikščio Margirio 6-to pulko, 5-tos kuopos vadu. 1938 m. vėl mokosi karo intendantūros-administracijos karininkų kursuose. Baigęs kursus eina įvairias pareigas Margirio pulke. 1939-1940 m. dalyvauja įvairiuose koviniuose mokymuose ir manevruose. Telšiuose, Plungėje, Šiauliuose. 1940 m. liepos mėnesį J.Mažylis jau Vilniuje, gurguolės turto ir tiekimo dalies viršininkas. Netrukus paskiriamas artilerijos pulko finansų dalies viršininku. Spalio 22 d. J.Mažylio tarnybos lape yra toks įrašas „Išvyko į naują paskyrimo vietą – 179SD ir išbrauktas iš pulko karininkų sąrašų“ 40. Įrašas patvirtintas buvusios TSRS herbiniu antspaudu su užrašu „294 strielkovij polk“ (294 šaulių pulkas). Toje pačioje byloje aptinkame ir tokį užrašą: „1941 m. birželio 14 d. bolševikų areštuotas ir išvežtas į Rusiją kapitonas Jonas Mažylis“. Toliau kaip ir daugelis to meto Lietuvos kariuomenės karių, eilinių ir vadų anksčiau ar vėliau buvo sugrūsti į „Stolypino vagonus“ ir atsidūrė Sibire. J.Mažylis atsidūrė Krasnojarsko krašte paskirstymo punkte. Po to barža, Janisiejaus upe buvo nuplukdytas į Dudiną. Čia amžininkų prisiminimuose Jono Mažylio karininko, šaulio kovos ir gyvenimo kelias ir baigėsi. Jį priglaudė tolimosios Rusijos Šiaurės sniegynai.

1990 m. karininko, šaulio J.Mažylio laisvės ir nepriklausomybės dvasia atgimė mažeikiškių šaulių ir krašto apsaugos savanorių pajėgų gretose. Kapitono anūkas, taip pat kapitonas Jonas Mažylis keliolika metų vadovavo krašto apsaugos Mažeikių padaliniui ir kurį laiką buvo Telšių apskrities šaulių rinktinės vadas.

Mažeikių XIII šaulių rinktinę sudarė: Akmenės, Ylakių, Laižuvos, Leckavos, Lūšės, Ketūnų, Grūstės, Juodeikių, Mažeikių, Pievėnų, Pikelių, Sedos, Tirkšlių, Viekšnių, Vegerių, Žemalės, Židikų būriai, kuopos , skyriai. Matomai, keičiantis šaulių skaičiui keitėsi ir būrio ar kuopos statusas – būrys tapdavo kuopa arba atvirkščiai. Būrys ar kuopa turėjo savo numerį. Tačiau numeracija kažkokiais sumetimais atrodo buvo keičiama.

1940 m. liepos 13 d. buvo paskelbtas Lietuvos šaulių sąjungos likvidavimo įstatymas. Jame rašoma: „šaulių sąjunga su visais jos daliniais, įstaigomis ir organizacijomis nuo 1940 m. liepos 13 d. likviduojama.“ „Šaulių sąjungos įstatymas ir respublikos prezidento 1936 m. balandžio 23 d. patvirtintas šaulių sąjungos statutas panaikinami“. Pasirašo J.Paleckis E..respublikos prezidento p. Ministras pirmininkas prof. V.Krėvė-Mickevičius.Ministro pirmininko pavaduotojas.

Knygoje „Lietuvių archyvas“(Bolševizmo metai) T.I pus. 36. Mažeikių NKGB virš. pavad. J.leit. Muchino suvestinėje 1941 m. birželio 7 d. nurodoma sudaryti bylas 22 šauliams ir juos suimti, o 55 šaulius ištremti.

2013 m. Mažeikių šaulių kuopą vienija 6 jaunųjų šaulių būrius, kuriuos sudaro apie 140 jaunuolių, bei 52 asmenų suaugusiųjų būrį. Po būrį jaunųjų šaulių turi Merkelio Račkausko, Sedos Vytauto Mačernio bei Viekšnių gimnazijos, Židikų Marijos Pečkauskaitės bei Sodų vidurinės ir Senamiesčio bei Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio (įkurta 2013 m., 20 narių) pagrindinės mokyklos 1. Nepriklausomai Lietuvai. Red.P.Petrošaitis, 1956 Čikaga, psl. 119. 2.Ten pat. 3.Savanorių žygiai I t. 4.Ten pat. 5.Lietuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje 1919-2004 Kauna, 2005 P.28. 6.Laikraštis „Vakarai“, 1937.05.05 p. 102. 7.Ten pat. 8.Lietuvos šaulių sąjungos istorija. Sudarė A.Liekis, Vilnius 1992, psl. 206. 9.Ten pat. 10.Nepriklausomai Lietuvai. Red. P.Petrošaitis 1965 Čikaga psl. 60. 11.Ten pat. 12.Ten pat. 13.Ten pat. 14.Ten pat. 15.Lietuvos šaulių sąjungos istorija. Sudarė A.Liekis Vilnius 1992 psl. 114. 16.Trimitas 1922.10.21.Nr.41. 17.Trimitas 1926.03.04.Nr.9. 18.Trimitas 1927 Nr.13. 19.Trimitas 1928.09.13.Nr.37. 20.Trimitas 1931.10.22.Nr.43. 21.Trimitas 1932.07.28 Nr.31. 22.Lietuvos šaulių sąjungos istorija. Sudarė A.Liekis Vilnius 1992 m. 23.Trimitas 1933.03.09 Nr.10. 24.Mažeikių XIII šaulių rinktinės nekilnojamojo turto sąrašas. 25.Trimitas 1933.07.27 Nr.30. 26.Telefonų abonentų knyga Kaunas 1938. 27.Savivaldybė. Iš ugniagesių gyvenimo 1934 Nr.4 p.30. 28.Trimitas 1936.07.02.Nr.27. 29.Trimitas 1936.03.22 Nr.22. 30.Trimitas 1936.09.10 Nr.37. 31.Trimitas 1936.12.12 Nr. 36. 32.Trimitas 1937.03.05.Nr.9. 33.Trimitas 1937.03.05 Nr.9. 34.Verslas 1937. Nr.102. 35.Verslas 1937. Nr.102. 36.Verslas 1937 n. 102 37.Verslas 1937 n.102 38.Verslas 1937 n.102 39.Verslas 1937.09.16 n.37 40.J.Mažylio asmens byla.

Vadai

• J. Pazukas, 1920 11 mėn.
• A. Valatkaitis, 1920 - 1921
• A. Pesys, 1921 -
• P. Trakinis, nuo 1992 m.