Sedos šaulių būrys

SEDOS ŠAULIŲ BŪRYS. 1919-1924 m. Sedoje šaulių sąjunga išgyveno kūrimosi laikotarpį ir jos veikla buvo silpna. 1921 m. būrys įkurtas, jo pirmasis vadas buvo V. Milevičius. 1922 m. būreliui pradėjo vadovauti Jonas Milieška. Jis organizavo keletą vakarų, šiek tiek lėšomis papildė būrio kasą, sutvarkė būstinės patalpas. Susibūrė sporto sekcija, pradėta galvoti apie dramos mėgėjų sekcijos subūrimą. 1927 m. sediškiai šauliai pirmieji Mažeikių apskrityje suruošė karinius manevrus

Straipsnis šiuo metu rašomas.

Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

Baigiantis pirmajam pasauliniam karui, apskrities centre Sedoje, pradėjo kurtis valstybinės įstaigos ir šios apylinkės gyventojų apsaugos struktūros1918 m. lapkričio 22 d. vietos gyventojai išrinko Sedos parapijos komitetą, kuris netrukus buvo pavadintas Sedos valsčiaus komitetu. Gruodžio 22 d. komitetas perėmė civilinę valdžią į savo rankas. Gavo aštuonis vokiškus šautuvus ir šovinių. Paraleliai susibūrė ir Sedos bolševikinis komitetas.1 Prasidėjo nesutarimai. Karininkas P.Plechavičius paslapčiomis pradėjo burti savanorius ir partizanus. Skuode įkūrė Sedos apskrities karo komendantūrą. Gyventojams pradėjo išdavinėti leidimus laikyti ginklus. Sedoje buvo suorganizuota garbės milicijos kuopa. Į ją įstojo Stasys Karečka, L.Legeckis, Juozas Narmontas, Aleksas Keivis. 2 Karininkas P.Plechavičius su partizanais Juozu Šeputa, Antanu Navardausku, Juozu Arlausku, Stepu Mamgaudžiu ir kitais puolė ir apšaudė Židikų bolševikinį komitetą3 1919 m. sausio 4 d. partizanai užpuolė ir nuginklavo Sedos bolševikinį komitetą. Sausio 6 d. išblaškė, Sedoje bolševikų surengtą mitingą. Sausio 10 d. ginkluoti bolševikai puolė ir užėmė Sedos valsčiaus komitetą ir areštavo jo pirmininką Antaną Eidukaitį. Žadeikių ir Puokės kaimuose susiorganizavo partizanų būrys. Sausio 18 d. Seda užėmė rusų bolševikų raitelių būrys, o kitą dieną pasirodė ir pėstininkai. Visiems Sedos, Ylakių, Pikelių, Skuodo apylinkėse veikiantiems partizanų būriams vadovavo karininkai P.Plechavičius ir Feliksas Veitas. 4 Lietuvos valstybės taryba P.Plechavičių buvo įgaliojusi eiti Sedos apskrities garbės milicijos viršininko pareigas,5 o netrukus ir apskrities karo komendanto pareigas. Apie šį žmogų spietėsi visas Sedos apskrities politinis, ūkinis ir karinis gyvenimas. 1919 m. sausio mėnesio gale partizanai Juozas Striaupys ir Juozas Striaupys (tėvas ir sūnus). Martynas Kemtys išžvalgė Sedos apylinkę ir nustatė, kad bolševikinė kariuomenė iš Sedos yra išbėgusi. Mieste buvo iškelta lietuviška trispalvė. Vasario mėnesio pirmomis dienomis prie Sedos vėl pasirodė bolševikinės kariuomenės būrys. Partizanai juos pasitiko šautuvų ugnimi ir šie įsibėgiojo į visas puses. Netrukus karininko P.Plechavičiaus vadovaujami vyrai nuo bolševikinės kariuomenės išvadavo Ylakius, Židikus, Pikelius, Ukrinus bei kitas apylinkes ir miestelius. Taip dar ne kartą sediškiams partizanams teko susidurti su bolševikiniais, kaizeriniais ir bermotininkų kariuomenės daliniais. 1919 m. lapkričio mėnesį Sedos komendantūra persikėlė į Mažeikius. Įvairiais būdais, kovoje už Nepriklausomybę rėmė: apskrities viršininkas F.Kauneckis, inžinierius L.Gricevičius, Z.Liupšys, J.Jakumas, J.Baužys. Aprimo gyvenimas Sedoje. Dalis buvusių partizanų ėjo savanoriais į besikuriančią Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Dalis įstojo į besiorganizuojantį Sedos šaulių būrį. Kaip yra žinoma, pradžia visada ir visur yra sunki. Iki pat 1924 m. vidurio sediškių šaulių būrys taip pat išgyveno kūrimosi laikotarpį. Nuolat keitėsi būrio vadovybė. Nors ir kaip stengėsi pirmasis būrio vadas V.Milevičius šaulių veikla sunkiai ritosi į priekį Apleistos būrio būstinės patalpos. Šauliams niekuo nepadėjo ir miestelio inteligentija. Tik 1922 m. pradėjus vadovauti būrio vadui Jonui Milieškai, veikla šiek tiek pajudėjo iš vietos. 6 Jis organizavo keletą vakarų. Šiek tiek lėšomis papildė būrio kasą, sutvarkė būstines patalpas. Susibūrė sporto sekcija. Pradėta galvoti apie dramos mėgėjų sekcijos subūrimą.

1926 m. vasario mėnesį įvyko būrio narių susirinkimas, kuriame buvo nutarta įsteigti „savišalpos sekciją“, įsigyti radijo priimtuvą ir organizuoti prizinius šaudymus. Pasibaigus susirinkimui į būrį buvo priimami nauji nariai. Rudenį būrys iš apskrities techniko Helcermano už 1157 Lt 70 ct. nupirko radijo priimtuvą išsimokėtinai be nustatyto termino. Kadangi sutartis raštu nebuvo pasirašyta A.Helcermanas pristatinėjo vis naujų sąskaitų. Būrio vadovybė, kiek pajėgdama apmokėdavo atsiųstas sąskaitas. 1927 m. rugpjūčio mėnesį A.Helcermanas padavė šaulius teisman ir pareiškė 570 Lt skolą ir 12 % palūkanų.

1927 m. sediškiai šauliai pirmieji apskrityje suruošė karinius manevrus. 1931 m. būrio vadu buvo Jonas Mileška, pavaduotoju A.Adaškevičius, valdybos pirmininku V.Pleškūnas, sekretore Br.Trinkaitė, kasininku K.Butavičius. 7 Būrys rugsėjo 21 d. iškilmingai pažymėjo 10-ties metų būrio sukaktuves. 10 val. sediškiai šauliai išsirikiavo vidurines mokyklos kieme. Grojant orkestrui, sutiko rinktinės atstovą A.Svetlauską ir kitus svečius. Buvo pakelta būrio vėliava, kurią dešimtmečio proga už 400 Lt įsigijo sediškiai. Po to šauliai ir moterys šaulės atžygiavo į Sedos bažnyčią. Čia kanauninkas Vėlutis pašventino vėliavą, prisaikdino šaulius ir pasakė sveikinamąją kalbą. Po pamaldų mokyklos aikštėje įvyko paradas. Jį priėmė rinktinės atstovas A.Svetlauskas, dalyvaujant apskrities valdybos atstovui E.Gyliui, tautininkų komiteto pirmininkui A.Lukštaraupiui, valsčiaus viršaičiui Bieliauskui, nuovados viršininkui Paškevičiui. Mokyklos salėje įvyko iškilmingas posėdis, kurį pradėjo būrio valdybos pirmininkas K.Butavičius. Išrinktas garbės prezidiumas į kurį pakviečiami jau paminėti svečiai ir Sedos šaulių būrio pirmasis vadas V.Milevičius. Posėdžio metu buvo pasakyta daug kalbų, pasiųsta sveikinimo telegrama respublikos prezidentui. Telegramomis sediškius pasveikino Ylakių šauliai, buvęs Sedos būrio vadas Antanas Trinkūnas, Lietuvos banko Mažeikių skyriaus direktorius V. Tarasevičius (1927-04-26 apdovanotas Vyties Kryžiaus ordinu .). Sedos skyriaus tautininkų sąjungos vardu susirinkusius pasveikino V.Pleškūnas, „Pavasario“ sąjungos vardu V.Milevičius. Po to įvyko bendri pietūs, kurie baigėsi tautiškomis dainomis. 1931 m. kovo 23 d. 8 būrio valdybos iniciatyva, švietimo komisijos pirmininkas, vidutrinės mokyklos direktorius J.Kosys, valsčiaus seniūnams perskaitė pranešimą apie šaulių organizaciją ir jos uždavinius. Būrio švietimo komisija ir plačiajai visuomenei pradėjo skaityti paskaitas tikėdamiesi pagausinti šaulių ir jų rėmėjų gretas. Pradėjo veikti savišalpos kasa, tačiau ji nesulaukė didesnio būrio narių dėmesio. Sutvarkytos būstinės, archyvo ir bibliotekos patalpos ir turėtas turtas. Pradėta rinkti medžiaga būrio istorijai parašyti. Balandžio 6 d. šauliai suvaidino komediją „Palaižūnas“ ir gavo 150 Lt pelno. Balandžio 12 d. įvyko būrio narių susirinkimas, kuriame paskaitą skaitė V.Jonkaitis. Buvo nutarta ir įsteigtas Sedos šaulių namų statybos fondas. Pirmuosius 100 Lt į fondą įnešė žydas, vaistininkas J.Mesije. Balandžio 30 d. mirė nuo būrio susikūrimo pradžios, buvęs antrasis būrio vadas iš eilės Leonas Krauza. Jam buvo tik 37 metai. Būrys jam organizuotai atidavė paskutinę pagarbą. Būrio tarybos pirmininkas J.Vaičaitis kapinėse pasakė kalbą, šauliai saliutavo, orkestras sugrojo laidotuvių maršą. Gegužės 27 d. būrio narių susirinkime būrio vadas Jonas Mileška, pats savo noriu atsisakė vado pareigų. Jo vieton buvo išrinktas A.Adaškevičius. Susirinkime dalyvavęs rinktinės vadas J.Mažylis už nuoširdų darbą padėkojo J.Milieškai. Šauliai sušuko tris kartus valio. J.Milieška būrio vadu buvo nuo 1922 m.(?). Į švietimo komisiją buvo išrinktas šaulys Lopata, Rinktinės vadas pakalbėjo šaulių drausmės reikalais. Spalio 9 d. vidurinės mokyklos salėje būrio vadovybė organizavo „Lietuvos sostinės Vilniaus pagrobimo“ minėjimą. Pranešimą skaitė šaulys – mokytojas Olšauskas. Po trijų dienų vėl įvyko būrio susirinkimas, kuriame valdybos pirmininkas J.Vaičaitis kalbėjo apie būrio darbus ir kvietė šaulius remti ugniagesius. Mokytojas Olšauskas skaitė paskaitą „Vadas ir šauliai“. To paties mėnesio 18 d. šauliai ir ugniagesiai rinkosi ir rikiavosi miestelio aikštėje ir nužygiavo į bažnyčią. Po pamaldų miestelio aikštėje įvyko ugniagesių paradas. Kalbėjo priešgaisriniams savanoriams ruošti komandos pirmininkas“ Kosys9 , būrio vadas A.Adaškevičius. Parado dalyviai pasiuntė sveikinimo telegramą Respublikos Prezidentui. Mokytojas Olšauskas, mokyklos direktorius A.Kosys ragino steigti ir remti ugniagesių komandas. Po to mokyklos salėje įvyko bendras ugniagesių sąjungos ir šaulių būrio susirinkimas, kuriame buvo vieningai nutarta, kad miestelio ugniagesiai pereina šaulių būrio žinion. Tuo pačiu dalis ugniagesių įstojo į šaulių būrį, o šauliai tapo ugniagesiais. Ugniagesių komandos valdybon išrinktas šaulys J.Mesije, mokytojas J.Vaičaitis, žydų liaudies banko vedėjas A.Tigeris, A.Dapkus ir J.Milieška.

1934 m. į geriausių žurnalo „Trimitas“ platintojų sąrašą Lietuvoje buvo įrašytas sediškis šaulys Bonifacas Bikulčius.

1935 m. sausio 13 d. mokyklos salėje įvyko šaulių būrio ir kitų tautinių organizacijų iškilmingas minėjimas. Po to įvyko būrio narių susirinkimas, kurio metu buvo išrinkta nauja valdyba: apylinkės teisėjas P.Beržanskis, miškų urėdas P.Sulčas, valsčiaus sekretorius K.Vaškys. Tačiau netrukus P.Beržanskis iš Sedos įsikėlė ir valdybos pirmininku tapo P.Šulcas, iždininku – nuovados viršininkas, atsargos leitenantas P.Kuliešius, sekretoriumi P.Gužauskas. P.Šulcas ėmėsi šaulių sporto reikalų, pradėjo treniruoti šaulių futbolo komandą. Organizuojamos krepšinio (krepšiasvydžio), tinklinio (kumščiasvydžio) komandos10 , šauliai pamėgo stalo tenisą Buvo nutarta atgaivinti šaulių chorą ir įsteigti skaityklą. Įvykusiame susirinkime J.Milieška susirinkusiems parodė ruošiamą būrio fotoalbumą. Susirinkimui pirmininkavo šaulys, atsargos leitenantas P.Kuliešis. Kovo 4 d. būrys iškilmingai paminėjo Vl.Putvinskio mirties sukaktuves. Parapijos salėje vyko iškilmingas posėdis, kuriame dalyvavo tautinių organizacijų atstovai ir miestelio visuomenė. Žemės ūkio mokyklos vedėjas, šaulys J.Jovaiša skaitė paskaitą apie Vl.Putvinską. Po paskaitos įvyko šaulių susirinkimas. Šauliai padėkojo neilgai dirbusiam būrio vadui V.Lapėnui. Naujasis būrio vadas, atsargos jaunesnysis leitenantas P.Baltiejus13 supažindino su rinktinės vado įsakymais. Pranas Baltiejus g. 1910 11 02 Žemaitijoje mokėsi Klaipėdos ir Plungės gimnazijose. Baigė VDU Teisės fakultetą. 1930 11 buvo paskirtas į Ryšių batalioną ir įrašytas kandidatu į kariūnus aspirantus. 1931 10 29 baigęs karo mokyklą atsargos jaunesnio leitenanto laipsniu paleistas į ryšių karininkų atsargą. Dirbo advokatu. Nuo 1936 m. Sedos šaulių būrio vadas. 12 5-tos kuopos vadas atsargos jaunesnysis leitenantas A.Penčyla ragino šaulius įsigyti naujas uniformas. Jis pasiūlė, kad kurie pirmieji penki įsigys uniformas, juos apdovanoti. Pirmas 10 Lt premiją gavo Benikauskas. Išrinkta nauja švietimo komisija: mokytoja Br.Gužauskaitė, Sauchatienė ir Al.Klioba. Gegužės mėnesį „Simono Daukanto“ knygynas, kuris iki šiol buvo išlaikomas visuomeninių organizacijų lėšomis, knygyno tarybos sprendimu perduotas šauliams. Kol bus baigta šaulių namų statyba, pradinės mokyklos vedėjui Skerstonui sutikus, knygos buvo patalpintos mokykloje. Toje pat mokykloje veikė šaulių skaitykla ir šachmatų klubas. 1936 m. jau buvo pamūrytas šaulių namų pirmas aukštas. Vežamos plytos namo antro aukšto statybai. Nuolat trūksta lėšų. Sausio mėnesį suruošta loterija davė 300 Lt pelno. Vasario 9 d. būrio šaulės moterys, vadovaujamos D.Venckūnienės14 suruošė vakarą, kurio pelnas taip pat buvo skirtas namų statybai. D.Venckūnienė yra viena iš pirmųjų būrio vado V.Milevičiaus dukra. Atsargos kavalerijos pulkininkas Al.Plechavičius šaulių namo statybai paaukojo 100 Lt kainavusią metalinę siją. Metų gale vėl buvo organizuota loterija. Jai daiktus (fantus) padėjo rinkti Mažeikių miškų urėdijos girininkai ir vietos seniūnai. Iš šios loterijos buvo gauta 600 Lt pelno Ūkininkas – šaulys Kazys Velavičius paaukojo 100 Lt. Vidurvasaryje būrio vadovybė surengė priešcheminės apsaugos kursus, Juose paskaitas skaitė rinktinės vadas J.Mažylis, gydytojas S.Sauchatas, būrio vadas P.Baltiejus ir kt. Kursus lankė apie 600 žmonių. 11 Birželio mėnesį šauliai į Sedą pasikvietė Klaipėdos teatrą. Buvo suvaidinta Vaičiūno 4v. drama „Sulaužyta priesaika“. Susirinko virš 600 žiūrovų. Gauti 354 Lt pelno, kurie panaudoti šaulių namų statybai. Pasikeitė ir moterų šaulių būrio vadovybė. Vietoje Venckūnienės buvo paskirta Č.Pencilienė. tarybos narėmis tapo mokytojos Br.Gužauskaitė ir Z.Rutkutė, A.Štelbaitė. Birželio 7 d. buvo išrinkta nauja būrio taryba: girininkai V.Lapėnas ir Al.Venckūnas, nuovados viršininkas P.Kuliešius ir J.Milieška. Būrio vado pavaduotoju paskirtas šaulys Kazys Merončikas. Kontrolės komisijon išrinkti: Bieliauskas, A.Štelbaitė ir Šopys. 13 Birželio 28 d. būrys paminėjo šaulių sąjungos 17 metų veiklos sukaktį. Iškilmės prasidėjo vėliavos pakėlimu ir pamaldomis. Įvyko paradas ir iškilmingas posėdis. Mokytojas šaulys S.Želvys skaitė paskaitą „Pirmosios šaulių sąjungos dienos ir kariškas pasiruošimas.“ Vadovaujant P.Šulcui vyko sporto varžybos ir futbolo rungtynės tarp Sedos „Šaulio“ ir Skuodo „JSO“, kurias 2:1 laimėjo sediškiai. Vakare Varduvos upės saloje, degant laužams vyko gegužinė. 12

Vasarą buvo organizuotos šaudymo pratybos koviniais šautuvais. Po šaudymo vyko sportinių normatyvų laikymas ( patikrinimas). Geriausiai pasirodę šauliai buvo apdovanoti: I-ą vietą – laikrodį, gavo Valius Kvedaras, II-ą vietą – diržą, gavo Henrikas Glazauksas. Metų gale prasidėjo namų vidaus patalpų apdailos darbai. Pirmame aukšte įrengtas garažas ugniagesiams. 1936 metus sediškiai užbaigė paminėdami V.Kudirka. Paskaitą „Alkoholizmas ir jo vaistai“ skaitė gydytojas S.Sauchatas.

1937 m. pradžioje į baigiamą statyti šaulių namų antrą aukštą įsikėlė apylinkės teismas. Apylinkės teisėjas A.Penčyla yra Sedos kuopos vadas ir labai remia šaulius. Baigiamas rengti ir pirmasis pastato aukštas. Reikia dar įrengti sceną ir padaryti kitus smulkius darbus15 . Birželio 7 d. buvo išrinkta nauja būrio taryba: girininkas V.Lapėnas ir Al.Venckūnas, nuovados vadas P.Kuliešius, ir J.Milieška. Būrio vado pavaduotoju paskirtas šaulys Kazys Merončikas. Kontrolės komisijon išrinkti: Bieliauskas, A.Štelbaitė ir Šopys. 13 Būrio vadu buvo paskirtas atsargos jaunesnysis leitenantas Antanas Stancikas.17 Metiniame būrio susirinkime būrio vadas P.Baltiejus kalbėjo apie būrio veiklą ir iškilusias problemas. Buvo išrinkta nauja būrio taryba; nuovados viršininkas P.Kuliešius, teismo antstolis M.Plechavičius, P.Šilbajoris ir J.Milieška. Su sediškiais atsisveikino buvęs būrio vadas ir namų statybos komiteto pirmininkas, atsargos jaunesnysis leitenantas V.Lapėnas. jis, kaip girininkas paskirtas dirbti į Palangos girininkiją. Už nuopelnus šaulių sąjungai apdovanotas Šaulių žvaigžde. 16

Iškilmingai buvo paminėtos respublikos prezidento A.Smetonos vardinės. Šaulių namuose pradėjo veikti kultūros klubas ir ruošiamasi naujų namų pašventinimui. Pasistačius namus pagyvėjo šaulių sportininkų veikla. Įsigytas naujas stalo teniso inventorius. Įvyko ir pirmosios stalo teniso rungtynės su Telšių „Džiugo“ ir JSO. Šaulių klubo vadovybė suruošė sporto vadovu kursus. Juos lankė ne tik šauliai, bet ir miestelio gyventojai. Valdyba nori paruošti šaulius sportininkus valstybiniam kūno kultūros ženklui gauti.

1938 m. sėkmingai darbuojasi moterų šaulių skyriaus taryba vadovaujama Č.Penčilienes, ruošia vakarus, loterijas. Moterys sužinojusios lenkų Lietuvai pateiktą ultimatumą, kaip atsakymą jam, nutarė ir nupirko iš savo kasoje sukauptų pinigų, šautuvą ir įteikė vyrams šauliams. Šauliai: nuovados viršininkas Petras Kuliešis, vachmistras Zenonas Tamašauskas, policininkai Jonas Mileška, Pranas Širvys ir Povilas Šilbajoris iš savo santaupų susidėjo ir nupirko šautuvą, kuris buvo įteiktas Lietuvos kariuomenei.

Baigiantis 1938 m. Sedos būrys buvo performuotas į kuopą. Kuopos vadu paskirtas Antanas Penčyla. Į kuopos valdybą išrinkti: L.Petrauskas, kunigas J.Šukys, atsargos jaunesnysis leitenantas P. Baltiejus ir P.Šlapikas. 1939-uosius metus šauliai sutiko šaulių namuose. Visi tikisi, kad ateinančiais metais naujoji kuopos vadovybė imsis ryžtingai darbų. Bus atnaujintas choras. 1939 m. sausio 6 d. jau naujoji kuopos vadovybė suorganizavo didelę loteriją, kurios lėšos buvo skirtos šaulių namų papuošimui.

1940 m. birželio 15 d. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą pirmieji jos naikinamąją jėgą pajautė ir šauliai. Netrukus Sedos šaulių vadovybė gavo Mažeikių apskrities sovietinio „karinio viršininko“ raštą, kuriame buvo liepiama turimą turtą perduoti sovietinėms struktūroms. Rugpjūčio 12 d. Sedos kuopos vado pavaduotojas Vaclovas Prialgauskas, sekretorius Stasys Vanclauskas perdavė „globoti“ valsčiaus viršaičiui 0,50 ha žemės sklypą miestelio ribose. Ant jo buvo daržinė su scena vaidinimams. Sklypas buvo naudojamas sporto reikalams, 2,52 ha žemės sklypą Tiškų kaime, 3,27 ha sklypą Užežerės kaime, Sedos miestelyje mūrinį, dviejų aukštų namą. 18 Prasidėjo šaulių sąjungos narių ir jų šeimų persekiojimai.

1941 m. kovo mėnesį Sedoje ir jos apylinkėse pradėjo veikti partizanų šaulių būrys. Trūko ginklų, šovinių. Tam tikslui buvo sudarytas fondas. 19 Jau birželio 22 d., pirmąją karo dieną, šauliai sulaikė tris raudonarmiečių sunkvežimius. Po to šauliai turėjo dar keletą susirėmimų. Dėl ginklų ir šovinių stokos partizanai šauliai iš Sedos privalėjo pasitraukti. Birželio 24 d. du raudonarmiečių sunkvežimiai, padedami sovietinių aktyvistų, nuvyko į Rupiekių kaimą ir pradėjo terorizuoti ir kankinti vietinius gyventojus. Jie tada nužudė 1 moterį ir 15 vyrų. 20 Matomai šios žudynės, atėjus nacių okupacijai, pasakatino dar baisesnes žudynes. Karo pradžioje vieni partizanai šauliai rinkosi Kulšėnų kaime Leono Mikalausko sodyboje. Atskiros šaulių grandys dar veikė Ketūnų, Plinkšių, Rubikų kaimuose. Susibūrę Grūstės kaime partizanai šauliai atėjo į Sedą ir užėmė sovietinį vykdomąjį komitetą. Partizanų šaulių būrio pagrindiniu organizatoriumi laikomas agronomas, atsargos leitenantas Antanas Stancikas, 21 miestelio komendantas, majoras Pranas Vilutis. Būryje buvo apie 50 vyrų. Partizanai šauliai pradėjo suiminėti sovietinius aktyvistus, komjaunuolius, komunistus. Juos uždarė į parduotuvės sandėlį, paverstu kalėjimu. Vyko jų tardymas ir šaudymas. Buvo šaudomi ne tik sovietiniai aktyvistai, bet ir žydai. Šis laikotarpis tai pats juodžiausias ne tik Sedos, bet ir visos šaulių sąjungos istorijos puslapis.

Pasibaigus antrajam pasauliniam karui, sovietinė valdžia ėmėsi dar didesnių represijų. Persekiojami ir tremiami į Sibirą ne tik šauliai, bet ir jų šeimų nariai. Buvę šauliai traukėsi į pogrindį, ėjo į miškus. Dalis jų tapo Tėvynės apsaugos rinktinės kariais, LLA kovotojais. 1944 10 04 ties Seda stojo į kovą su raudonarmiečiais. Sedos apylinkėse įsikūrė Mažeikių apskrities LLA „Alkos“ rinktinės būstinė. Susibūrė ir Sedos partizanų (Vanagų) kuopa. Šios kuopos dislokacijos vieta Sedos giria, Plinkšių, Balėnų miškai. Apie Sedos partizanų, kurių gretose buvo ir šaulių, pokario metų veikla plačiai aprašoma knygose: Seda (Žemaičių praeitis 5) Vilniaus dailės akademijos leidinys. Vilnius. 1997 ir A.Muturo „...geriau tegul gegutė užkukuoja“, Mažeikiai. 2006.

Sedos krašto savanoriai – partizanai – šauliai užima išskirtinę vietą kovose už laisvę Žemaitijoje. Vien ką įtakojo generolo P.Plechavičiaus 1918-1920 m. suburtų savanorių veikla buvusioje Sedos apskrityje. Čia gimė ir užaugo karys savanoris, inžinierius, pulkininkas Mečys Kareiva (1901 - ) Tiškų dvaras generolo leitenanto, paskutinio Lietuvos šaulių sąjungos pirmininko Teodoro Daukanto (1884-1960) tėviškė. Sediškius šaulius materialiai ir moraliai rėmė atsargos kavalerijos pulkininkas Al.Plechavičius.

1990 m. lapkričio mėn. Vytautas Matijošaitis bandė Sedoje atkurti sediškių šaulių būrį. Tačiau kelių entuziastų veiklos matomai nepakako. Kažkas formaliai buvo bandyta daryti, bet praėjus ir septyniolikai metų Sedoje šaulių būrio nėra. V.Mačernio gimnazijoje buvo bandoma burti jaunuosius šaulius. Kaip pasiseks parodys ateitis.

Būrio vadai

• V. Milevičius, 1921-1922
• Jonas Milieška, 1922