Juozas Vaičkus
VAIČKUS JUOZAS (g. 1885-04-16 Zastaučių k. - m. 1935-04-07 Kaune), lietuvių profesionaliojo teatro kūrėjas, aktorius, režisierius, Mažeikių krašto lietuviško kultūrinio gyvenimo pradininkas.
Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, bet už priklausymą slaptai lietuvių moksleivių „Kūdikio" draugijai buvo pašalintas iš gimnazijos (7 klasės). Vaidybos mokėsi Petrapilyje, baigė Alkesandro teatro dramos studiją. 1905 m. jis suorganizavo pirmajį viešą lietuvišką vakarą Mažeikiuose. 1915 metais J. Vaičkus Petrapilyje įsteigė vaidybos studiją ir joje ugdė profesionalius aktorius lietuvių dramos teatrui. Jo mokiniai sudarė Nepriklausomos Lietuvos Valstybinio dramos teatro aktorių branduolį. 1915-1918 m. baigė Petrapilio universiteto teisių fakultetą ir imperatoriškąją mokykla. 1918-1923 metais J. Vaičkus dirbo Lietuvoje. 1919-1920 m. Lietuvos meno kūrėjų draugijos Dramos vaidybos vedėjas ir režisierius, 1921-1923 m. savo paties įkurtos vaidybos studijos vadovas. 1923 m. išvyko į JAV, studijavo kino meną. Ten 1923-1928 metais dirbo su Amerikos lietuviais. Bruklyne, Niujorke, jis įsteigė dramos studiją, paruošė daugiau nei 75 lietuviškus vaidinimus, bandė savo jėgas ir Holivude. 1931 m. grįžo į Lietuvą, Kaune įsteigė vaidybos studiją. Gyvendamas Kaune režisavo savo statomus spektatklius, prašinėjo vyriausybės pensijos, pakol 1935 m. Lietuvos ministras pirmininkas teikėsi paskirti 350 litų pensijos, kurią J. Vaičkus gavo tik du kartus.
Žmona - Morta Grikštaitė - Vaičkienė (1890 - 1977), aktorė, solistė.
J. Vaičkaus Skrajojamasis teatras Mažeikiuose
1905 m. birželio 29 d. J. Vaičkus surengė pirmąjį oficialų lietuvišką vakarą Mažeikiuose, kuriame buvo suvaidintas spektaklis „Velnias spąstuose”. Tai buvo taip pat pirmasis lietuviškas vakaras Kauno gubernijoje. Įstojęs į Peterburgo universitetą studijuoti teisės, J. Vaičkus vasaros atostogų metu iš mažeikiškių suburia „Skrajojančio teatro" trupę, su kuria 1907-1914 m. apsilankė apie 50 Žemaitijos vietovių, suvaidino 180 spektaklių. Sąlygos lietuviškai kultūrinei veiklai buvo nepalankios, jei ne solidus užnugaris - priklausymas imperatoriškajai Ostrovskio vardo teatro draugijai, tokios veiklos J. Vaičkus tikrai nebūtų galėjęs išvystyti. Trupė vaidino „Nutrūkusią stygą", „Gaila ūsų", „Meilė galvon - velnias uodegon", „Genovaitė" ir kt. spektaklius. Trupei vadovavo, gastroles organizavo Juozas Vaičkus, vaidino Morta Grikštaitė- Vaičkienė, fotografas, jis ir dekoratorius Jonas Motuzas, Konstantinas Bužokas, Juozas Juodis, Teofilė Motuzaitė, Mykolas Krypas, Aleksandras Vaičkus ir kt. Trupėje gastrolių metu dar buvo scenos darbininkas, virėja. Keliaujama buvo keturiais arkliais. 1914 m. balandžio 20 d. Radviliškyje parodyta K. Alytos 3-jų veiksmų drama „Likimo bausmė" [1]. Vėliau lankantis Radviliškyje sužinota apie prasidėjusį karą. J. Vaičkus išvyko į Peterburgą, kur ėmėsi organizuoti profesionalią trupę. Su mažeikiškiais daugiau nebevaidinta.
1975 m. Lietuvos teatro pradininko Juozo Vaičkaus gimtinėje, Zastaučių kaime, atidarytas muziejus. Dabar uždarytas. Mažeikių parke 1984 m. pastatyta Juozo Vaičkaus skulptūra (autorius Jonas Meškelevičius).
Šaltiniai
- ↑ Šilgalys. Teatras. Viekšniai ir Radviliškis // Viltis. - 1914. - Bal. 10 (23). - Nr. 75. - P. 3.
- Lietuvių enciklopedija. - Bostonas, 1965. - T. 32. - P. 437 - 438.
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1988. - T. 4. - P. 408.
- Santarvė. - 1990. - Balandžio 19.
- Juozas Vaičkus dramaturgas. Mažeikių muziejaus archyvas, b. 233.
- Tetras. Seda // Viltis. - 1914. - Geg. 10 (23). - Nr. 102. - P. 3.