Mažeikių šaulių būrys

MAŽEIKIŲ ŠAULIŲ BŪRYS.

Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

Po pirmojo pasaulinio karo Mažeikiams tapus apskrities centru čia kūrėsi apskrities valstybinės ir visuomeninės įstaigos ir organizacijos. 1920 m. buvo sudaryta Mažeikių Šaulių skyriaus valdyba. Spalio 13 d. miesto vidurinės mokyklos salėje įvyko šaulių organizacijos steigiamasis susirinkimas . Tai buvo vidurinės mokyklos mokytojai ir mokiniai . Pirmieji šauliai mokykloje būrėsi todėl, kad juos būrė mokyklos steigėjas ir vedėjas Petras Bimba, kuris čia dirbo 1919-1923 m. Jis būrė šaulius visoje Mažeikių apskrityje ir kurį laiką buvo rinktinės valdybos pirmininku.

Didžiausią indėlį į rinktinės kūrimąsi įnešė taip pat Aleksandras Vaičkus, režisieriaus Juozo Vaičkaus pusbrolis. Knygoje „Lietuvos šaulių sąjungos istorija“ sudarytojas A.Liekis rašoma: „Mažeikių rinktinės pradžią reikia laikyti 1920-10-01. 1963 m. gruodžio 2 d. Aleksandras savo laiške rašytame Mažeikių centinės bibliotekos darbuotojai rašo: „...Būdamas didelis scenos mėgėjas ruošiau daug vakarų, spektaklių. Patsai ir režisuodavau. Organizuodavau loterijas, rengdavau gegužines pavenčiuose" . Nuo 1910 m. giedojo Mažeikių bažnyčios chore. 1924 m. dalyvavo pirmojoje lietuvių dainų šventėje Kaune. Jo rūpesčiu 1922 m. buvo įkurta Mažeikių miesto biblioteka, kurioje jis pats ir dirbo. 1922-1930 m. Aleksandras mažeikiškiams buvo gerai žinomas kaip dramos režisierius. Kai kuriuose spektakliuose jis pats vaidindavęs arba būdavęs sufleriu. Aleksandras 1928 m. pasirašo, kaip „Vilniui vaduoti“ sąjungos Mažeikių skyriaus sekretorius. 1930 m. išsikelia gyventi į Kėdainius, o netrukus ir į Kauną. 1963 m. gruodžio 10 d. ten ir mirė. Petras Bimba ir Aleksandras Vaičkus buvo pirmieji subūrę Mažeikių šaulių būrį ir Mažeikių XIII šaulių rinktinę. Pirmąją laikinąją valdybą sudarė: P.Bimba, A.Vaičkus, J.Pazukas. A.Virketis, Barkauskas, A.Sadauskas.

1922-01-28 žurnale „Trimitas“ Nr.4 rašoma, kad Mažeikių šaulių būriui vadovauja „sumanus veikėjas P. B-kus“. Jis į šaulių būrį subūrė daug moksleivių ir jaunimo. Prie šaulių būrio įkūrė labdaros būrelį. 1921 m. gruodžio 18 d. suorganizavo pinigų rinkliavą ir surinko daugiau kaip du tūkstančius auksinių. Už surinktus pinigus buvo nupirkta rūbų, avalynės mažeikiškiams kareiviams, kovojantiems fronte. Jis suorganizavo švietimo būrelį. Pradedant Naujus metus Mažeikių Šaulių būrys reorganizavosi, išsirinko valdybą iš penkių narių, šaulių būrio nariai pasiskirstė į ratelius (rikių, šveitimo, labdarystės ir kūno miklinimo). Atskiri tokie rateliai iš narių tarpo išsirinko valdybą iš 3-5 narių.

1921 m. Mažeikiuose įkurtas šaulių sporto klubas „Žemaitija“. 1922 m. futbolo entuziastai Latonas ir Ungaila prie šaulių sporto klubo įsteigė futbolo sekciją . Tais pačiais 1922 metais įvyko Mažeikių šaulių futbolo komandos rungtynės su šarvuoto traukinio „Kęstutis“ futbolininkais. Rungtynės baigėsi taikiai 1:1. Rugsėjo 27 d. vėl įvyko varžybos su kito šarvuoto traukinio „Gediminas“ sportininkais. Šios rungtynės baigėsi 2:1 mažeikiškių naudai. Jonas Sidabras buvo savivaldybės inžinierius, šaulys. Nekartą buvo renkamas į būrio ir rinktinės valdybą.

1922 m. vasara miesto savivaldybė, būrio šauliams paskyrė 3 ha žemės sklypą. Čia būrio šauliai įsirengė sporto aikštelę. 1923 m. būrio valdyba daug dėmesio skyrė šaulių-sporto vystymui. Buvo įkurtos net dvi futbolo komandos, treeniruojasi lengvaatlečiai, gimnastai ir dviratininkai. Šauliai – futbolininkai 22:1 nugalėjo Pikelių miestelio ir 5:0 Radviliškio „Žiežirbos“ draugijos futbolininkus. Revanšinėse rungtynėse su radviliškiečiais ir vėl 5:0 buvo pajėgesni mažeikiškiai. Rugpjūčio mėnesį mažeikiškiai žaidė su Liepojos (Latvija) L.N.J.S (Latvijas Nacionala Jaunatis savienyba) komanda. Rungtynės baigėsi 4:1 latvių naudai. Mažeikiškiai šauliai futbolininkai buvo pareiškę norą dalyvauti Lietuvos futbolo pirmenybėse, tačiau Lietuvos sporto lygos, futbolo skyriaus komitetas, kažkodėl neleido šauliams futbolininkams dalyvauti šiose pirmenybėse.

1924-1925 m. „Šaulio I-oji“ komanda nugalėjo Mažeikių „Šarūno“ komandą ir taip pat laimėjo prieš Telšių šaulius. Futbolininkai iš rinktinės valdybos gavo materialinę pašalpą .

1924 m. vienu reikšmingesniu įvykiu laikytinas tai, kad gimnazijoje atsiradus keletai veiklesnių šauliukų kilo mintis sudaryti atskirą šaulių grandį. Grandis apjungė mokytojus ir mokinius. Atskirai gimnazijos grandžiai susiburti manytina, kai nemažą įtaką padarė ir tai, kad lietuvių, lotynų kalbų gimnazijoje pradėjo mokyti poetas Telšių „Alkos“ muziejaus įkūrėjas, šaulys Pranas Genys. Jis dar besimokydamas Telšių gimnazijoje įstojo į šaulių organizaciją. Buvo Klaipėdos sukilimo rėmimo fondo komiteto narys. Šaulių sąjungai P.Genys priklausė ir vėliau nors ir pašventė savo gyvenimą kultūrai, muziejininkystei, redagavo Telšiuose sąjungos laikraštį „Šatrija“, buvo nusprendęs parašyti šaulių Žemaitijoje istoriją. 1931 m. rugpjūčio 2 d. Telšių šaulių būrio šventės metu P.Geniui įteikta 8 „Šaulio žvaigždė“ . Kaip sekėsi dirbti atsiskyrusiai gimnazijos šaulių grandžiai šiandieną jau sunku pasakyti, nes renginiai, sportinės varžybos buvo daromos bendrai, neišskiriant ir gimnazijos šaulių. Būrio šauliai kasmet dalyvaudavo miesto medelių sodinimo šventėje. 1923-1924 m. šauliai apsodino Stoties (2007 m. Vasario 16-os) gatvę, geležinkelio stotį, Širvinskienės viešbučio ir savivaldybės aplinką.

Susibūręs geležinkeliečių savanorių dūdų orkestras įvairių švenčių metu grojo mieste, bet reikalui esant pagrodavo ir apskrities miesteliuose (Laižuva). 1926 m. kovo 25 d. įvyko moksleivių šaulių sekcijos susirinkimas. Paskaitas skaitė šauliai M. Aleksandravičiūtė ir P.Titas. Balandžio 5 d. būrio vadovybė organizavo renginį, kuriame dalyvavo iš Kauno atvykę šauliai studentai. Vakare gimnazijos salėje šauliai parodė spektaklį „Būkit palaiminti“. Po to K. Pukevičiaus vadovaujamas šaulių choras padainavo keletą dainų. Gegužės 2 d. gimnazijos salėje šauliai organizavo koncertą, kurio metu pasirodė Banevičius, Karazavičienė (?), V.Račkauskas, E.Simanavičiūtė. Koncerto dalyviai deklamavo eiles, grojo ir dainavo. Mieste paminėta gegužės 15 d. Įvyko šaulių būrio iškilmingas paradas, eisena miesto gatvėmis sakomos iškilmingos kalbos. Birželio mėnesį mažeikiškiai į svečius pasikvietė Kauno operos teatrą. Buvo parodyta Verdžio opera „Sevilijos kirpėjas“. Liepos mėnesį savo aikštėje Pavenčiuose būrio šauliai organizavo gegužinę su sportinėmis varžybomis, žaidimais ir šokiais. Sportinėse varžybose penkių tūkstančių metrų bėgimą laimėjo šaulys Albertas Milieška. 500 m. bėgimą laimėjo šaulys Leonas Bukauskas, 100 m. Bronius Tėvelis. Lėtąjį dviračių važiavimą (100 m) laimėjo A.Milieška, krepšinio aikštelėje tarp šaulių ir skautų 18:0 laimėjo skautai.

1927 m. būrio valdybos pirmininkas A.Kenstavičius – Kensgaila gimnazijoje įkūrė jaunųjų šaulių skyrių. Nežinia ar 1924 m. P. Genio gimnazijoje įkurta šaulių sekcija neišvystė reikiamos veiklos, ar kitos priežastys paveikė, kad A. Kenstavičius-Kensgaila gimnazijoje vėl įkūrė šaulių skyrių. Netrukus gimnazijos šauliai pradeda leisti laikraštėlį „Tėvynės sūnūs“ . ir suruošė spektaklį „Laisvės kovotojas“. Kariniuose lauko pratiniuose jaunieji šauliai dalyvavo kartu su suaugusiais šauliais.

1928 m. spalio 3 d. šaulių centro valdybos buvo išleistas mokinių šaulių ir skautų veikimo taisyklės. Mokiniai vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose galėjo sudaryti šaulių arba skautų vienetus. Nepažangiems mokiniams nebuvo galima priklausyti šauliams ar skautams .

1929 m. gegužės 9 d. gimnazijos moksleivių šaulių skyrius paminėjo įsikūrimo sukakties penkmetį. Ryte bažnyčioje įvyko iškilmingos pamaldos. Po pietų iškilmingas susirinkimas, kuriame dalyvavo pats rinktinės vadas ir daug svečių. Sukaktuvių proga gimnazistus šaulius sveikino miesto visuomeninės organizacijos ir atskiri asmenys. Pranešimą perskaitė mokytojas, šaulys A.Svietlauskas. Dėl gegužės 5 d. įvykių Kaune susirinkimo dalyviai paruošė ir patvirtino protesto rezoliuciją, kurią pasiuntė Ministrui pirmininkui. Manytina, kad gimnazijos šaulių būrys buvo veikliausias visoje rinktinėje.

1928 m. kovo 28 d. „Vilniui vaduoti“ sąjungos ir miesto šaulių būrio vadovybė bendrame susirinkime aptarė „lenkų valdžios pastangas žūt būt užmegzti normalius santykius su Lietuva vengiant paliesti Vilniaus klausimą, kiek patiriama iš spaudos pranešimų, kad lenkai šį kartą Karaliaučiaus derybose taip pat stengiasi neprileisti įtraukti darbų tvarkon Vilniaus klausimo . ir pareiškė protestą dėl netinkamo lenkų elgesio sprendžiant klausimą dėl Vilniaus grąžinimo Lietuvai". Po protesto aktu pasirašė „Vilniui vaduoti“ sąjungos Mažeikių skyriaus vykdomojo komiteto pirmininkas K.P ukevičius, A. Vaičkus, šaulių būrio valdybos pirmininkas St. Vaičiulis, už sekretorių A.Kiudulas.

Mažeikių miesto šaulių būrio vadovybės dažnai keitėsi. Lapkričio 17 d. vėl buvo išrinkta nauja būrio valdyba. Pirmininku tapo I.Grigalius, vicepirmininku A.Vaičkus, kasininke Lūžaitė, sekretoriumi St.Skeivys, valdybos nariu: Garunkšaitis. Rinktinės vadas, būrio vadu paskyrė atsargos leitenantą Bertašių. Nuo 1930 m. kariškojo jaunimo parengimo instruktoriumi paskiriamas Mažeikių XIII šaulių rinktinės vado padėjėjas, kapitonas Jonas Mažylis. Šaulių būrys Mažeikių gimnazijoje, kaip atskiras vienetas veikė iki 1930 m.

1930 m. sausio 26 d. pagelžkėlyje, Kurmaičių kaimo teritorijoje įvyko Mažeikių gimnazijos, Ventos ir Ukrinų šaulių būrių manevrai. Vasario 1 d. rinktinės vadas gimnazistams skaitė paskaitą „Įvairių ginklų rūšių uždaviniai kare“, o šaulys J.Olšauskas paskaitė „Apie Vytautą Didįjį“. Tai buvo, ko gero paskutiniai, savarankiški, gimnazijos šaulių užsiėmimai.

1930 m. rugpjūčio 15 d. Mažeikių miesto būrio šauliai paminėjo savo veiklos dešimtmetį. Būrys vadovaujamas vado Norkaus ir lydimas pučiamųjų orkestro (vad. D.Jonušas) per miestą atžygiavo į bažnyčią. Po pamaldų atžygiavo į Vasario 16-os aikštę. Čia šaulių paradą priėmė laikinai einantis miesto karo komendanto pareigas, kapitonas Kulbis. Miesto savivaldybės salėje įvyko iškilmingas posėdis. Jį pradėjo būrio tarybos pirmininkas Grigaliūnas. Į garbės prezidiumą buvo pakviesti Kulbis, Lietuvos banko Mažeikių skyriaus direktorius Tarasevičius, policijos vadas Čepas, ir rinktinės vadas J.Mažylis. Į darbo prezidiumą buvo išrinkti šauliai P.Medinskas, Kiudulas, A.Vaičkus ir Zagorskis. Ataskaitinį pranešimą perskaitė P.Medinskas. Šventės proga susirinkimo dalyvius sveikino „Jaunosios Lietuvos“ Mažeikių rajono vadas Sabanskis, „Vilniui vaduoti“ sąjungos Mažeikių skyriaus vardu - A.Vaičkus. Vakare įvyko koncertas, kuriame smuiku grojo šaulys Jarimavičius, pianinu Švarcaitė.

Rugsėjo 14 d. įvykusiame susirinkime pirmą kartą šauliai iškėlė klausimą dėl savo namų įsigijimo ir tam reikalui paskyrė 500 Lt. Netrukus vykdydami savo nutarimą šauliai suruošė ir mažeikiškiams parodė komediją „Moterims neišsimeluosi“. 1931 m. sausio 5 d. tą patį spektaklį parodė viekšniškiams. Nuo vyrų neatsiliko ir šaulės moterys. Jos suruošė ir parodė spektaklį „Painiava“ Po spektaklio vyko šokiai ir grojo gimnazijos mokytojo Narsučio vadovaujamas rinktinės šaulių orkestras. Veikė „laimės šulinys“. Iš šių abiejų renginių gautas pelnas buvo paskirtas šaulių namų įsigijimo reikalams. Vasario 22 d. įvyko eilinis būrio narių susirinkimas, kuris svarstė ir nutarė: 1. sąjungos organą „Trimitą“ išsirašo (užsiprenumeruoja) visi būrio nariai (neturtingiems išrašo būrio valdyba); 2. susirinkimus įvairinti paskaitomis ir meniškais dalykais; 3. Įtraukti į darbą visus būrio narius; 4. Karinio paruošimo pamokas rengti kas penktadienis; 5. Narių veiklumui, bei drausmingumui pakelti panaudoti visus galimus būdus . Susirinkimo metu buvo išrinktas būrio korespondentas, kuris privalėjo rašyti ir siųsti žinutes į „Trimito“ redakciją.

Vasario 27 d. įvyko karinio paruošimo pamoka, kurioje įžanginę paskaitą skaitė rinktinės vadas J.Mažylis. Šauliai buvo suskirstyti į grupes: „rikius“, kariuomenėje tarnavusius, kariuomenėje netarnavusius ir „nerikius“. Būrio valdyba organizavo miesto įstaigų vadovų ir namų savininkų susirinkimą, kuriame rinktinės valdybos pirmininkas A.Svietlauskas ir vadas J.Mažylis aiškino ugniagesių komandų reikšmę kovojant su gaisrais. Kvietė vadovus ir gyventojus įvairiais būdais remti šaulius ugniagesius. Nemažas miestelėnų būrelis užsirašė ir tapo šaulių ugniagesių rėmėjais. Iki šiol ugniagesių komandoje buvo tik kelios dešimtys rikių .

Kovo 29-osios vidurnaktį pagal signalą „Pavojus!“ Būrys štaban“ buvo pakeltas iš miego ir per tam tikrą laiką susirinko nustatytoje vietoje. Čia šaulių laukė rinktinės vadas J.Mažylis, miesto karo komendantas Michalauskas ir jo padėjėjas kapitonas Kulbis. Tokiu būdu buvo patikrintas šaulių budrumas ir pareigingumas.

Nors sporto klubas „Žemaitija“ įsisteigė jau seniai tačiau savo veikla išskyrus futbolą, kažkuo reikšmingesniu nepasižymėjo. Balandžio 11 d. būrio vadovybė organizavo protesto akciją-susirinkimą. Buvo perskaitytas Berlyne leidžiamo žurnalo „Die Woche“ straipsnis „Autonomiška Klaipėda“ šmeižiantis lietuvių tautą ir žeidžiantis šaulių sąjungą. Dėl tokio netaktiško vokiečių straipsnio, susirinkimo dalyviai priėmė protesto rezoliuciją. 1928 m. šaulių futbolo meistriškumo lygis kažkodėl krito. Šiek tiek treniruojasi lengvaatlečiai ir sunkiaatlečiai, plaukikai, boksininkai. 1930 m. prie Mažeikių šaulių trečiojo būrio buvo įsteigta sporto sekcija, kuri vėliau pasivadino Mažeikių šaulių sporto klubu (MŠSK)19 susibūrė antroji (B) futbolo komanda. Trečiadieniais ir penktadieniai šauliai, sporto mėgėjai pradėjo rinktis bendrom treniruotėm, o sekmadieniais bendriems teoriniams užsiėmimams. Čia paskaitas eilės tvarka skaitė sporto klubo nariai: A.Jauga, Molis, P.Virkutis. Sporto klubo ir futbolo komandos kapitonas yra St.Skeivys, iždininkas A.Milieška, sekretorius A.Jauga, turto valdytojas A.Bernotas. Klubas tapo šaulių apygardos lygos nariu. Klubo valdyba organizavo Joninių šventę. Vyko fejerverkai, „bengališkos ugnelės“, eitynės su fakelais. Vasaros metu organizavo tris gegužines, tris futbolo rungtynes. Vyko kariniais ir mokomaisiais šautuvais šaudymo varžybos. Šauliams sportininkams atsirado konkurentai gerokai sustiprėjusios jaunalietuvių ir pavasarininkų organizacijos. „Šaulio, mokytojo Stanislovo Ličkūno kelerių metų pastangomis iš surinktų Mažeikių apskrityje daiktų įkurtas kultūros muziejus, kurį St.Ličkūnas vedė ir užlaikė savo namuose ir kaip sakėsi užlaikęs savo lėšomis, nes niekas jokios pašalpos nedavęs. Prideda gana daug triūso, o be vargo ir pradžia padaryta gan gera. Surinkta ir gana gerai sutvarkyta nemaža įvairių ir gana vertingų daiktų20 „. 1933 m. liepos mėnesį išsikėlus muitinei į kitas patalpas šaulių būrio būstinė gavo gana geras patalpas. Metų viduryje iš Mažeikių išvyko valdybos pirmininkas Ignas Grigalius ir iždininkas Povilas Stancikas. Nauju būrio pirmininku tapo Pranas Zailskis, sekretoriumi Petras Vadeiša, iždininku Kazimieras Bilaišis, būrio vadu atsargos jaunesnysis leitenantas Antanas Dilys. Šaulys, policijos vadas Balys Vilčinskas buvo apdovanotas ugniagesių medaliu „Artimo pagalbon“. Janina Borkytė šaulių loterijoje laimėjo 1000 Lt. 70 Lt ji paaukojo pučiamųjų orkestro reikalams. Orkestro vadovas D.Jonušas orkestro dalyviams nupirko uniformines kepures. Rugsėjo 1 d. įvyko būrio narių eilinis susirinkimas, kuriame dalyvavo miesto karo komendantas Kaunas, apskrities viršininkas V.Volunsevičius.. Būrio šauliai organizavo savo loteriją ir pardavė daugiau kaip du tūkstančius bilietų. Tai būriui atnešė nemažą pelną. Tautos šventės proga, rugsėjo 8-ąją didelį koncertą suruošė šaulių choras ir dūdų orkestras. Taip ir bėgo šauliškos dienos pamarširuojant, pašaudant, pasilinksminant. Mažeikiškiai šauliai papramogavo kai 1935 m. Kauno šaulių eksperimentinis teatras atvyko ir parodė operetę „Sukeista meilė“. Už tai artistams buvo surengta šauni vakarienė. Ne tik šauliai, bet ir Mažeikių miesto bendruomenė džiaugiasi šaulių pučiamųjų orkestru. Neblogai būrio reikalus tvarko būrio vadas ats.jaunesnysis leitenantas A.Dilys, valdybos pirmininkas T.Veitas, iždininkas, ats.jaun.leit. V.Sruogis, sekretorius K.Širvinskas. Į rinktinės atstovų suvažiavimą buvo išrinkti aktyviausi šauliai: L.Grigalis buvęs gimnazijos moksleivis Vincas Jasutis (g. 1906 m.). Jis baigė aukštesnę technikos mokyklą. Atliko privalomą karo tarnybą. Mokėsi karo mokykloje, po to išleistas į karininkų atsargą. 1935 m. tapo Kauno vandens jūrų, upių šaulių būrio vadu. Nuo 1936 m. dirbo Kauno laivininkystės inspektoriumi. Apdovanotas LDK Gedimino ordino III-čio laipsnio medaliu. 1936 m. birželio 7 d. įvykusiame būrio susirinkime buvo išrinkta būrio valdyba. Būrio vadu paskirtas ats.jaun.let. A.Dilys. Nariais: L.Grigalis, A.Lukštaraupis, Širvinskas, Žižys. Kontrolės komisijos: S.Skeivys, Strockis, Mažylienė. Atstovais į rinktinės suvažiavimą išrinktas B.Urbonas. Birželio 22 d. būrio šauliai miesto parke suruošė Joninių šventę. Pastatė ir parodė spektaklį „Mūšis ties Akmene“. Tą vakarą miesto visuomenė prie degančių laužų ilgai šoko ir dainavo. Grojo pučiamųjų orkestras vadovaujamas J.Andriulio. Įvykusiose futbolo rungtynėse Mažeikių „Šaulio“ komanda 8:4 nugalėjo Skuodo „Saulės“ futbolininkus. Liepos mėnesį įsisteigė Mažeikių geležinkeliečių šaulių būrys. Būrio vadu paskirtas R.Genelevičius, padėjėju N.Kunickas. Valdybom išrinkti: Baltevičius, Stanislovaitis, Rudys, Valantinas. Iki šiol didžioji dalis geležinkeliečių priklausė miesto šaulių būriui. Netrukus geležinkeliečiai suorganizavo meno sekciją ir dūdų orkestrą. Liepos 26 d. įvykusiame būrio susirinkime buvo aptarta, kaip būrys paminės tautos šventę (rugpjūčio 30 d.) Nutarė , kad iki tos datos visi šauliai įsigis uniformas. Su verslininku Baužinsku buvo susitarta, kad šauliai pigesnėmis kainomis galės nusipirkti reikiamos medžiagos uniformoms pasiūti. Valdybos pirmininko pavaduotojas Ignas Grigalius susirinkimo dalyvius informavo, kad reikia ruoštis ir dalyvauti Žemalės būrio dešimtmečio iškilmėse. Vado pavaduotojas paaiškino apie kai kuriuos pasikeitimus šaulių statute. Kaip rašoma knygoje „Mes nemirę“ I.Grigalius gimė Kybartuose. 1923-1941 m. dirbo Mažeikių muitinės agentūros viršininku. Šaulių organizacijoje vykdė įvairias pareigas. Už gerą darbą šioje organizacijoje buvo apdovanotas „Šaulių Žvaigždės ordinu. 1941.06.14 sovietų valdžios buvo areštuotas. 1942 Rešiotų (Rusija) koncentracijos lageryje žuvo. Mažeikiuose pradėjus statyti raudonų plytų „Lietūkio“ sandėlius, šauliai bandė tartis su sandėlių savininkais, kad po sandėliais būtų įrengti rūsiai, kuriuose karo ir dujų atakos metu, juose galėtų pasislėpti civiliai žmonės. Šauliams atrodo, tai nepavyko susitarti. Rugsėjo 5 d. Mažeikiuose Vasario 16-os gatvėje įvyko šaulių namų iškilmingas atidarymas. Už 50 tūkst. Lt. šaulių rinktinė nusipirko ir įrengė savo mūrinius, dviaukščius namus. Čia įsikūrė šaulių biblioteka, bufeto patalpos. Antro aukšto salėje įrengė sceną vaidinimams. Remonto darbus talkų būdu atliko patys šauliai. Iškilmes pradėjo būrio vadas . Po to kalbėjo rinktinės vadas pulk. leit. E.Išlinskas. Naujojoje scenoje šauliai suvaidino režisieriaus Br.Volko paruoštą spektaklį „Lupulio nervai“ Po spektaklio atvykęs iš Kauno Pupų dėdė padainavo dainelių apie Mažeikius21. Rugsėjo 27 d. miesto šauliai paminėjo Saulės mūšio sukaktuves. Iškilmėse kalbėjo apskrities viršininkas A.Valansevičius. Paskaitą apie Saulės mūšio istorinę reikšmę skaitė šaulys A.Januševičius. Valstybė šaulių sąjungai lėšų skyrė mažai. Būriui ar kuopai per metus tekdavo 200-300 Lt. Apie 70 % išlaidų buvo apmokama iš aukų, surengtų visuomeninių renginių, loterijų ir nario mokesčio bei leidybinės veiklos. Apginkluojant šaulių sąjungą nemažą paramą teikė Draugija ginkluotosioms krašto pajėgoms remti22. Todėl ir mažeikiškiai šauliai norėdami išlaikyti savo namus aktyvino kultūrinę veiklą. Kiti rinktinės būriai nenoriai lėšomis rėmė mažeikiškius, nes ir patys ruošėsi įsigyti savo namus, nusipirkti ginklų. Norint sukaupti daugiau lėšų spalio 3 d. miesto šauliai organizavo didžiulį balių. Jame buvo pakviesti dalyvauti miesto inteligentija ir turtingesnė visuomenės dalis. Lapkričio 14 d. iš Liepojos (Latvija) mažeikiškiai pasikvietė lietuvių kultūros draugijos „Šviesa“ dramos mėgėjų grupę, kurie parodė spektaklius „Eksproprijatoriai“ ir „Daktaro kabinete“. Lapkričio 22 d. iškilmingai paminėta kariuomenės diena. Šaulys Matulionis perskaitė pranešimą. Po to buvo suvaidintas spektaklis „Augila Nebrenoyla‘. Rinktinės choras padainavo keletą dainų. Mažeikiškės šaulės moterys sekdamos centro valdybos pavyzdžiu pradėjo organizuoti vadovių stovyklas. Šių metų šaulių moterų stovyklos laužas patraukė net tik šaulių jaunimą, bet ir apylinkes ūkininkus. Centro valdyba patvirtino, kad lapkričio 4 d. susikūrė Mažeikių XIII rinktinės I-as Mažeikių moterų šaulių būrys23. 1937 m. trečio Mažeikių šaulių būrio vadu patvirtintas Antanas Dilys, sporto instruktoriumi Binkis. Joninių švenčių išvakarėse miesto šauliai rinkosi į miesto pušyną, žalumynais išpuoštą aikštę. Šventę pradėjo trečio būrio vadas A.Dilys. Šventinį laužą uždegė rinktinės atstovas. Apie senuosius papročius ir Joninių reikšmę papasakojo ats.leit. A.Januševičius. Šaulės moterys pašoko keletą tautinių šokių. Programose, kurią vedė būrio sekretorius Br.Volkas, buvo daug dainų ir šokių. Sutemus, uždegus ugnį, ant stulpų iškeltose statinėse ir šaudant raketoms, šventės dalyviai buvo pakviesti ieškoti „paparčio žiedo“. Žiedo ieškojimas vyko taip. Buvo paruošta daug pašto vokų. Į juos pridėta „žiedelių“, o į vieną įdėtas „auksinis paparčio žiedas“. Šventės dalyviai pirko vokus ir ieškojo „auksinio“. Ji rado šaulio Grigalausko sūnelis. Liepos mėnesį geležinkeliečių būrio šauliai, vadovaujami Zenono Baltušausko, miesto pušyne surengė gegužinę. Vyko priziniai šaudymai, žiedo mėtymas, skardinių mušimas ir kt. Šaudymo varžybose nugalėtojais tapo: I vieta A.Dilys, II vieta Švarcas, III vieta Banelis, IV vieta Ulskis. Z.Baltušauskas g. 1892 m. Raguvos miestelyje, Panevėžio apskrityje. Mokėsi Peterburgo gimnazijoje, Vilniaus karo mokykloje. Suteiktas pirmasis poporučiko laipsnis. Tarnavo Novotorsko pulke. Prasidėjus I-ajam pasauliniam karui dalyvavo kautynėse Rytprūsiuose.1916—17 m. buvo Sizranės pulko antros baterijos vadu. Pakeltas į štabskapitonus. Netrukus suteiktas kapitono laipsnis. Apdovanotas Rusijos ordinais: Šv. Stanislovo su kardu ir kaspinais, šv.Anos 4 laipsnio su užrašu „Už narsumą“. Šv. Vladimiro 4 laipsnio su kardais ir kaspinais ir t.t. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir savanoriu stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Dirbo įvairiose karinėse struktūrose, Teisingumo ministerijoje, Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo viršininku. Nuo 1936 m. tarnavo Radviliškio geležinkelio policijoje, policijos nuovados viršininku. 1937 m. gegužės mėnesį patvirtintas Mažeikių geležinkelio stoties šaulių būrio vadu. 1940 m. iš pareigų buvo atleistas. Apsigyveno Anykščiuose, Panevėžyje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. (Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1933 m. T. 2)

Liepos 10 d. trečio būrio kvietimu į Mažeikius atvyko ir koncertavo Kauno valstybinio teatro artistai - „Linksmieji broliai“ – V.Dineika, K.Petrauskas, J.Siparis ir akordeonininkas  S.Lupeika. Šaulių namų salė „lūžo“ nuo žiūrovų.

Rugpjūčio 1 d. Skurvydo pušyne motorizuoto ryšio būrio šauliai suruošė šventę. Vyko motociklininkų ir raitelių varžybos, estafetinis jojimas, jojimas per kliūtis, rykščių kirtimas, atskiri jojimo numeriai (šokimas per vaišėmis padengtą stalą) džigitavimas, jojimas stačiomis, lapių gaudymas. Šventė baigėsi linksma gegužine. Išvykus trečio būrio vadui A.Streikui jo pareigas pavesta eiti iždininkui Br.Volkui, o būrio piniginius reikalus pavesta tvarkyti E.Gaubiui. Rugpjūčio 11 d. Mažeikių miesto pušyne, niekdarių buvo nužudytas iš Klaipėdos atsikėlęs šaulys Izidorius Maželis. Mažeikių Pavenčių kapinėse įvyko žuvusio šaulio laidotuvės. Velionį į kapines palydėjo būrys šaulių ir pučiamųjų orkestras. Atsisveikinimo kalbą pasakė šaulys A. Janusevičius. Nuaidėjo trys atsisveikinimo salvės. Mažeikiuose, Kapų gatvėje (dabar Sedos) gimė šaulys, pirmasis mūsų šalies civilinės aviacijos tarptautinis lakūnas Julius Kumpikas-Kumpikevičius. 1937 m. kovo 5-9 d. Julius, kad ir turėdamas, kad ir menką lakūno-tarptautininko patirtį atliko skrydį Pracha-Kaunas. Tuo metu tai buvo labai retas dalykas. Dar buvo praėję tik aštuoni metai nuo Dariaus ir Girėno skrydžio. Julius nuo pat mažens svajojo būti lakūnu. Bet to meto svajonės vaikinui iš periferijos ne taip greitai pildėsi . Atkaklumas nugalėjo viską. Tą kovo 5 d. virš Prahos siautė pūga... Skrendant virš Vokietijos šalies karo aviacija privertė nusileisti civilinį lėktuvėlį. Bet šį kartą viskas baigėsi laimingai J.Kumpiko-Kumpikevičiaus didžiausias nuopelnas, kad jo iniciatyva ir jo rūpesčiu buvo sukurta Lietuvos šaulių sąjungos aviacija24. Kūrėsi šaulių būriai ar skyriai, ir kūrėsi iš šauliškos šeimos. Viena iš tokių 1938 m. susituokė kontrolės komisijos narys Pranas Petrušonis ir moterų būrio sekretorė Danutė Milieškaitė. Nuo 1938 m. rimčiau pradėjo treniruotis mažeikiškiai krepšininkai. Šiandieną sunku pasakyti kuriuo būrio šauliai kultivavo krepšinį. Manytina, kad mieste buvo keli šaulių būriai: pirmas geležinkeliečių, motorizuotas raitelių moterų. Iki 1930 m. veikė gimnazijos šaulių būrys, bet nebuvo geležinkeliečių būrio. Tikriausiai tai buvo šaulių sporto klubo, krepšinio sekcijos dalyviai. Jiems gimnazijos direktorius tris kartus savaitėje trečiadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais leido treniruotis gimnazijos sporto aikštėje 18.30-20.00 val. „Naudotis aikštele leidžiama tik su tokiomis sąlygomis: avėti, be kulnų sportiniais bateliais aikštelėje gali būti tik tie žmonės, kurie treniruojasi, pageidautina, kad aikštelėje esantys sportininkai elgtųsi korektiškai25.“ Birželio 28 d. Mažeikiuose lankėsi ir susitiko su šauliais ir miesto visuomenė valstybės Ministras pirmininkas Vl.Mironas ir Lietuvos kariuomenės divizijos vadas E.Adamkavičius. Mieste įvyko didelės iškilmės. Be jau tokiomis progomis įprastų dalykų, bažnyčioje sakomų kalbų ir pan. Miesto gatvėmis marširavo šaulių būriai, jaunalietuviai, pavasarininkai, jaunieji ūkininkai, tautininkai, dviratininkai, prajojo keli šimtai raitelių. Praėjo karnavalinė grupė, kurioje knygnešys Juška pavaizdavo knygnešio likimą „. Dainavo Eidimto vadovaujamas jungtinis Mažeikių, Akmenės, Ylakių šaulių choras. Vakare miesto pušyne degė laužai, vyko karnavalas ir kitos linksmybės26. Šauliai organizavo trijų dienų ekskursiją po Žemaitiją ir Klaipėdos kraštą. Šiais metais įsisteigė ir šaulių raitelių būrys. Į būrio valdybą buvo išrinkti: K.Pauga, A.Skurvydas, J.Lelys, T.Strakšas. Kariuomenės ir visuomenės dienos proga miesto visuomenė, miesto šauliams padovanojo 48 šautuvus. Motorizuoto būrio šauliams atiteko keturi šautuvai. Mirus motorizuoto būrio V.Krukausko tėvui, šauliai padėjo organizuoti laidotuves ir pareiškė užuojautą žurnale „Trimitas“. Vasaros metu miesto šaulių būrių vadovybė netarnavusiems kariuomenėje šauliams ir moterims šaulėms organizavo keletos dienų karinę stovyklą. 1939 m. gimnazijos jaunieji šauliai dalyvavo rinktinės organizuotuose manevruose, vyko mergaičių ir berniukų šaudymo pratybos. Spalio mėnesį įvyko būrio susirinkimas. Jaunuosius šaulius pasveikino gimnazijos direktorius P.Štuopis. Paskaitą „šnipinėjimas ir gandų skleidimas“ skaitė šaulys, leitenantas Pliūra. Vyrams šauliams vadovauja šaulys, mokytojas atsargos jaunesnysis leitenantas Vasiukevičius. Į tarybą išrinkti pirmininko pavaduotojas – A. Valavičius , švietimo vadovas- P.Pešteras, iždininkas – K. Jankauskas ir sekretorius K. Želvys. Į revizijos komisiją: J. Gakumbauskas, (?)Trušinskas ir A. Pundzius. Mergaičių šaulių būriui vadovauja mokytoja Oleckaitė. Tarybos pirmininkė- E. Kemstavičienė, švietimo vadovė- V.Išlinskaitė, sekretorė Pukevičiūtė,iždininkė S.Sipaitė. Revizijos komisija: O. Raudonyte, O.Švažaitė ir E. Dakinevičius. Moterų rinktinės vadė O.Baranauskienė metų pradžioje sukvietė moterų būrio atstoves ir tarėsi, kaip tinkamai pažymėti Šaulių sąjungos 20-metį. Po to dvi dienas vyko sporto instruktorių kursai. Rugsėjo 8 –tą dieną buvo pašventinta ir įteikta moterų būriui vėliava. Našiai darbuojasi moterys šaulės: moterų rinktinės tarybos kasininkė Ona Kubiliūtė, Akmenės moterų būrio vadė J. Lūžaitė, Natalija Kupliauskaitė. Rugsėjo mėnesį įvyko šaudymo varžybos. Komandinį pereinamąjį prizą laimėjo Vegerių būrio šauliai. Asmenines dovanas gavo: 1- Snieška, II- Skeivys, III- Liepa, IV- Gasiulis, V- Inta. Už šaudymą pistoletu: I- Stasiūnas, II- Gasiulis, III- Kašėta. Už šaudymą mažo kalibro šautuvu: I- Snieška, II- Stasiūnas. 1938 m. geriausiai šaudžiusiems XIII rinktinės šauliams Stasiui Skeiviui ir Feliksui Norkui, Lietuvos šaulių sąjunga įteikė ženklą „Geram šauliui“. Motorizuoto būrio šauliai ypatingai gražiai palydėjo 1938-uosius metus. Į vakarą T. Vaižganto mokykloje pasikvietė neeilinių svečių. Linksmą programą mažeikiškiams parodė iš Kauno atvykę valstybės teatro dainininkai „Trys broliai“ – solistai K. Petrauskas, K. Dineika, J. Siparis ir akordeonininkas S. Lupeika. Jie apdainavo senuosius ir artėjančius Naujuosius metus ir įvairias Mažeikių aktualijas. Sveikinimo kalbą pasakė rinktinės vadas E.Išlinskas. 1939 m. šauliai raiteliai suruošė „prizinius šaudymus“. Taikliausiai šaudė Kostas Danielavičius ir Juozas Jonušas. Nugalėtojams prizus įteikė rinktinės vado pavaduotojas St. Gedvila. Birželio 8 d. raiteliai organizavo gegužinę iš kurios gautas pelnas buvo paskirtas neturtingiems šauliams uniformoms įsigyti. Staiga liepos mėn., mirus raitelių eskadrono šauliui Stasiui Knabikui, būrio šauliai žurnale „Trimitas“ tėvams ir giminėms pareiškė užuojautą ir pradėjo organizuoti laidotuves. Spalio 8 d. raitelių eskadrono vadovybė organizavo žirgų lenktynes. Programoje: estafetinis jojimas, kliūtys ( sunkiems ir lengviems žirgams),“užkūrinės vogimas“, džigitavimas ir t.t. Varžybose dalyvavo 20 raitelių. Šauliai – raiteliai kiekvieną sekmadienį renkasi į savo būstinę. Mažeikiai, „Darbo draugija“, kur mokosi karinių dalykų. Atėjo tie nelemtieji 1940- ieji... okupantas keičia okupantą. Šaulių sąjungos veikla uždrausta ir išblaškyta. Šauliai bandė slėptis, kas į didmiestį, kas į kaimą, kas į mišką. Nė vienam okupantui nepatiko šaulių sąjungos veikla. Ilgametis miesto šaulių sąjungos pučiamųjų orkestro dalyvis Albinas Vaičiulis bandė pasislėpti tarp mažeikiškių geležinkeliečių. Tačiau 1940 m. gruodžio mėnesį 15 d. tuometinis geležinkelio apsaugos Kretingos NKVD (narodnij komitet vnutrenich del) (liaudies komisariato vidaus reikalų skyrius) darbuotojų buvo areštuotas. Niekas nepaaiškino nė už ką nei kodėl. Nereikėjo nei teisėjo, nei prokuroro leidimo. 1941 m. balandžio 4 d. Lietuvos geležinkelio linijinio teismo, pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 58 straipsnį nuteisiamas 10 metų pataisos darbų lagerio ir dar po to trims metams atimtos bet kokios pilietinės teisės. Matomai už tai, kad grojo Mažeikių šaulių pučiamųjų orkestre. Teismo nuosprendyje parašyta: „Kaltinamas, tuo kad priklausė antitarybinei organizacijai ir dalyvavo jos veikloje“. Albinas, atrodo, nedalyvavo jokioje kitoje šauliškoje veikloje, išskyrus tai, kad buvo eilinis orkestro muzikantas. Po teismo žmogus dingo. Mažeikiuose likusios žmona ir mažametė dukrelė ilgai laukė iš tėčio bent menkiausios žinutės. Tik 1989 m. giminės sužinojo, kad A.Vaičiulis 1941 m. lapkričio 21 d. neišlaikęs Sibiro kančios mirė ir yra palaidotas Gorkio (Rusija) srities Suhobezvodnoje geležinkelio stoties kapinaitėse.27. 1940 m. taip pat nežinia už ką Sibire atsidūrė ir Mažeikių pašto tarnautojas Kazakevičius28. Kur tik gyvenimas nenubloškė mažeikiškių šaulių gimnazijos vokiečių kalbos mokytojas, klaipėdietis Jurgis Gvildys, dar tuo metu kai veikė gimnazijos šaulių būrys, kartu su moksleiviais dalyvavo įvairiuose mokymuose, manevruose. Dalyvavo Klaipėdos sukilime ir už pasižymėjimą apdovanotas sidabriniu sukilėlių medaliu. Po to tarnavo saugumo policijoje. Hitleriui užgrobus Klaipėdą, grįžo į Lietuvą. Netrukus pateko į NKVD rankas. Okupavus Lietuvą vokiečiams, vėl pradėjo dirbti lietuvių saugumo policijoje Kaune, bet hitlerinė valdžia kažkokiu tai pretekstu jį nusiviliojo i Klaipėdą ir ten nužudė. Buvęs Mažeikių mokyklos šaulys Reivytis dar prieškario Lietuvoje užėmė aukštas pareigas Lietuvos policijoje. Tačiau jam pavyko prasiveržti pro visas „geležines uždangas“ ir išvykti į Čikagą. Matomai, vokiečių okupacinei valdžiai kažko nepatiko gimnazijos jaunesnysis mokytojas S.Skeivys. Jis 1942.12.16 buvo perkeltas dirbti į Viekšnių progimnaziją. Sudėtingą ir painų kovos už laisvę kelią nuėjo Antanas Kenstavičius (1966.06.13 – 1997.01.22) Gimė Dapšių kaime, Židikų valsčiuje. Mokėsi Mažeikių ir Telšių gimnazijose. 1923.01.09 dalyvavo Klaipėdos išvadavime. Būdamas eiliniu šaulių sąjungos nariu 1927 m. Mažeikių gimnazijoje įkūrė „jaunųjų šaulių“ būrį ir jam vadovavo. 1928 m. Mažeikiuose įkūrus šaulių ugniagesių draugiją, valdybon buvo išrinktas ir A.Kenstavičius. 1929 m. Antanas mokėsi ir baigė Kauno karo mokyklą. Jam buvo suteiktas pėstininkų atsargos leitenanto laipsnis. Dar po metų mokėsi ir baigė aukštesniąją policijos mokyklą. Dirbo Pagėgių Mažeikių geležinkelio stočių nuovadose, pasienio policijoje. Nuo 1933 m. dirbo Klaipėdos uosto muitinėje. 1939 m. buvo paskirtas Mažeikių trečio šaulių būrio vadu. Tarybų sąjungai okupavus Lietuvą, Mažeikiuose organizavo pasipriešinimo organizaciją. Į šios organizacijos veiklą buvo įsijungę ir miesto šauliai. Užmezgė ryšius su Telšių apskrityje jau veikiančia panašia pobūdžio organizacija29. Tačiau ... organizacija nepradėjusi savo veiklos tarybinių saugumiečių buvo išaiškinta, o A.Kenstavičius areštuotas, tardomas ir kalinamas Mažeikiuose ir Kaune. Tardymo medžiagoje yra užfiksuoti A.Kenstavičiaus pasakyti žodžiai: „Aš tuo metu Mažeikiuose dirbau muitinės valdininku ir buvau aktyvus kontrrevoliucinės šaulių organizacijos veikėjas. Paskelbus įstatymą dėl šaulių organizacijos likvidavimo ir visų šios organizacijos turimų ginklų perdavimo komendantūrai, aš kartu su šaulių organizacijos sekretoriumi Sadausku, kuris šiuo metu dirba Mažeikių mieste pasų skyriuje, visus mūsų šaulių organizacijos ginklus, pagal sąrašą perdavėme kapitonui Kulbiui į sandėlį. Maždaug po savaitės laiko aš užėjau pas kapitoną Kulbį į areštinę perduoti įvairius dokumentus ir šaulių sąjungos susirašinėjimą. Kadangi aš buvau nusiteikęs priešingai tarybų valdžiai, tai tarp mūsų, kaip gerų draugų užsimezgė pasikalbėjimas apie ginklų įsigijimą ateičiai30“.Galima drąsiai teigti, kad A.Kenstavičius išsireiškimu „kontrrevoliucinės organizacijos veikėjas“ Lietuvos patriotai tokių, sovietinių išsireiškimų ko gero nežinojo ir nesakė“. Prasidėjus TSRS Vokietijos karui A.Kenstavičius iš kalėjimo buvo paleistas. Trumpam apsigyveno Švenčionyse. 1944 m. grįžo į Mažeikius ir pradėjo dirbti apskrities policijos vadu. Rugpjūčio mėnesį stojo savanoriu į Tėvynės apsaugos rinktinę. Buvo paskirtas I-mo pulko, antro bataliono vadu. 1944 m. po Sedos kautynių per Kuršių neriją pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1945 m. vasario mėnesio Drezdene su kitais lietuvių karininkais buvo laikomas karininkų rezerve. 1948 m. iš rezervo buvo paleistas ir išvyko į Kanadą. 1996 m. A.Kenstavičiaus palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti Ukrinų kapinėse. Po mirties pakeltas į dimisijos vyr. leitenantus. Dar prieškaryje buvo apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Matomai nemažą įtaką mažeikiškiai šauliai padarė ir Antanui Dagiliui. Jis 1935 m. baigė Mažeikių gimnaziją ir įstojo mokytis į Kauno karo mokyklą. 1938 m, baigė mokyklą jam buvo suteiktas jaun. leit. laipsnis. Buvo paskirtas į septintą pėstininkų pulką būrio vadu. 1939 m. dalyvavo žygyje atsiimant Vilnių. Po to kurį laiką dar ėjo būrio vado pareigas. 1941 m. prasidėjus birželio sukilimui vadovavo Mažeikių sukilėliams32. Apie savo dėdę Mažeikių šaulių valdybos narį Joną Sidabrą jo brolio Liudo sūnus, ilgametis pedagogas Vytautas Sidabras prisimena. „Aš užaugau Naikių kaime. Ten augo visa Sidabrų giminė. Jonas Sidabras buvo mano tėvelio brolis ir gyveno Mažeikiuose, Daukanto gatvėje. Jono brolis Antanas buvo savanoris. Jis buvo kariškis užsitarnavęs iki pulkininko laipsnio. Jonas tarpukaryje buvo apskrities inžinierius – statybininkas. Jonas atrodo buvo Mažeikių miesto kažkoks šaulių vadas, bet ar būrio ar rinktinės, aš nežinau. Jonas prie vokiečių gyveno Mažeikiuose, kur dabar „Santarvės“ redakcija, Burbos gatvėje. Jam, kaip inžinieriui ,vokiečiai buvo paskyrę gyvenamą plotą. Dar apie metus laiko, po karo jis tame name gyveno, bet po to sovietai pradėjo jį gaudyti, tardyti. Jis visaip išsisukinėjo. Nebeapsikentė ir pabėgo į Klaipėdos kraštą ir su šeima apsigyveno Pagėgiuose. Bet jį ir ten surado ir išvežė į Sibirą... Po kiek metų su šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kuršėnuose. Dirbo Daugėlių drenažo fabrike, atrodo meistru... Jis mirė dar tarybinais metais ir palaidotas Vilniuje...Apie dėdę Joną esu prisiklausęs iš vyresnių pasakojimų, kad dėdė buvo šaulys. Vaikščiojo apsirengęs šaulio uniformą. Buvo aukštas, stambus vyras. Mokėjo gerai kalbėti. Toks ir galėjo vadovauti šauliams33. J.Sidabras ne kartą buvo renkamas į būrio ir rinktinės valdybą. 1938 m. Lietuvos šaulių sąjungos 18-os sukaktuvių metinių proga Lietuvos Respublikos prezidento vardu, krašto apsaugos ministerija apdovanojo „Šaulio žvaigžde“. Vasaros metu šauliai savo renginius organizuodavo pavenčiuose, netoli kelio Mažeikiai-Tirkšliai. Kairėje pusėje, šalia senųjų žydų kapinių, taip tada vadinamame „Skurvydo pušyne“ Mažeikių kaime. Augustinas Skurvydas būdamas būrio narys, nemokamai leisdavo varžytis ir linksmintis jam priklausančioje pievelėje. A.Skurvydas gimė 1915 m. Mažeikių kaime. Turėjo agronomo išsilavinimą. 1941 m. Laižuvoje buvo įsijungęs į sukilėlių gretas. Po to kurį laiką slapstėsi. 1944 m. trumpą laiką Leckavoje dirbo policininku. Atidardėjus į Lietuvą pjautuvui ir kūjui pradėjo slapstytis nuo tarnybos sovietinėje armijoje. 1947 m. liepos mėnesį su taip pat buvusiu šauliu A.Buta (g.1908) organizavo Mažeikių miesto ir valsčiaus LLA (Lietuvos Laisvės armija) būrį. Užmezgė ryšį su buvusios Mažeikių apskrities LLA „Alkos“ rinktinės štabu. Būryje buvo apie 15-20 žmonių. Buvo sukaupęs ginklų ir šovinių. Tačiau įsivėlė į klastingai paspęstas tarybinio saugumo pinkles, buvo išprovokuotas. 1948 m. pradžioje būrio nariai ir vadai buvo areštuoti ir atsidūrė Sibiro koncentracijos stovyklose34. Ignotas Grigalius Mažeikių muitinės agentūros vedėjas. 1941 m. birželio 14 d. išvežtas Sibiran ir ten žuvo. Mykolas Kunickas – Mažeikių geležinkelio stoties tarnautojas, geležinkeliečių šaulių būrio pučiamųjų orkestro būgnininkas. 1940 m. sovietų valdžios areštuotas. Išvežtas į Sibirą dingo be žinios. Aleksandras Širvinskas (g. 1914) buvo ne tik šaulys, bet ir jūrų skautas, šaulių sporto klubo narys. Kaip XIII rinktinės delegatas dalyvavo Kaune, vykusiame suvažiavime skirtame sąjungos 20-mečiui paminėti. 1942 m. žuvo, kažkur Krasnojarsko koncentracijos stovykloje. Augustinas Virkietis, Petro – nuo 1920 m. Mažeikių vidurinės mokyklos mokytojas ir vienas iš pirmųjų Mažeikių šaulių būrio vadų. Vėliau mokytojavo Biržų rajone. Žuvo Sibire. Gorkio (Rusija) kalėjime atsidūrė ir J.Lukštaraupis, Sabanskis, A.Paltarokas. Pastarasis 1942 m. 06 09 buvo sušaudytas. Šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. Yra posakis – „šaukštu deguto galima ir statinę medaus sugadinti.“ Taip atsitiko ir, kai kuriems mažeikiškiams šauliams, jeigu juos galima vadinti šauliais. Antanas Žižys – gimnazijos mokytojas, Mažeikių miesto būrio šaulys. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, naujoji valdžia nežinia už kokius nuopelnus mokytoją pakėlė pareigose. Jis tapo gimnazijos inspektoriumi. Įvairiais būdais pradėjo niekinti Lietuvos praeitį, istoriją ir tvarką. Gimnazijoje būrė komunistinio jaunimo organizacijas. Okupavus Lietuvą naciams, mokytojavo Molėtuose, Trakuose. 1944 m. Trakuose A.Žižys su keletu bendraminčių, su gėlėmis rankose ir džiaugsmo šypsena veiduose, sutiko raudonąją armiją. Po keletos savaičių iš Vilniaus atvykę tarybiniai saugumiečiai A.Žižį areštavo ir išvežė į Vilnių. Taip žmogus ir dingo nežinia kur. Dar keliolika mažeikiškių suteršė šaulių sąjungos vardą dalyvaudami žydų holokauste. Bet aš gerai nežinau, aš ne teisėjas ir negaliu vertinti jų veiksmų, bet ir nenoriu, kad jų pavardės būtų paminėtos mano darbe. Atėjus 1940 sovietų valdžios „rūpesčiu“ šaulių veikla buvo uždrausta. Šauliai liko beginkliai, bežemiai, be savo pastogės. Sovietinė administracija 1940 m. rugpjūčio mėnesį įsteigė šaulių sąjungos likvidacinę komisiją, kuriai buvo pavesta paimti šaulių nekilnojamąjį turtą. Iš Mažeikių miesto šaulių būrių buvo paimta: 1. žemės sklypas (1,6 ha) prie Birutės, sporto ir J.Janonio gatvių sklypas buvo naudojamas II bataliono reikalams. Sklypo vertė 3000 Lt. 2. žemės sklypas (0,36 ha) prie Vydūno ir Pečkauskaitės gatvių. Sklype buvo įrengiant sporto aikštelė. Sklypo vertė apie 1800 Lt. 3. žemės sklypas (0,16 ha) Vasario 16-os g. Nr. 5 ir šaulių namai. 1941 m. birželio antroje pusėje Mažeikių ir Laižuvos valsčių šiaurinėje dalyje dar bastėsi raudonosios armijos likučiai. Praradę nuovoką, paniškai bėgiojo tarybiniai aktyvistai., tarybinių įstaigų darbuotojai. Šauliai kad ir dauguma ginkluoti medžiokliniais šautuvais, ar vienu kitu trofėjiniu pistoletu, vaikė besislapstančius pamiškėse tarybų valdžios gerbėjus. Birželio 30 d. naktį prie dešimties miesto šaulių būrelio prisidėjus šešiems geležinkeliečiams šauliams buvo užimta telefono – telegrafo stotis, paštas, geležinkelio stotis. Liepos 1 d. vienų šaltinių teigimu prie geležinkelio stoties esančioje Vytauto Didžiojo aikštėje, kitų šaltinių - ant rotušės stogo buvo iškelta lietuviška trispalvė36. Daugiau tikėtina, kad vėliava buvo iškelta aikštėje, nes čia vykdavo visos miesto reikšmingesnės šventės. Čia stovėjo stiebas vėliavai pakelti. Miesto rotušė birželio 22 d. buvo ruošiama tik atidarymo iškilmėms.. Atidarymo iškilmes sutrukdė karas. Tada Mažeikiai 1,5-2 paras, kol mieste pasirodė nacistinė kariuomenė buvo šaulių rankose.

1. Lietuvos šaulių sąjunga. sudarė A.Liekis V.1992, p.181 2. Laikraštis „Vakarai“ 1937.05.05 3. J.Vaičkaus „Curricum Vitae“ 4. Žurnalas „Tarp knygų“ 2006.06. B.Plastinina: Iš mažos sėklytės didelis medis 5. A.Vaičkus 1962.12.02 Mažeikių centrinės bibliotekos metraštis 6. Santarvė A.Klimavičius Mažeikių futbolo aušra 1995.n.5 7. Žurnalas „Trimitas“ 1922,11,04 n. 43 8. Santarvė A.Klimavičius. Mažeikių futbolo aušra 1995, n.5 9. Pr.Genys. Džiugo varpai. Žemaičių kultūros draugija. Telšių pavietas, P.1992, p.78 10. Lietuvos šaulių sąjungos istorija. Sud.A.Liekis V.1992, p.181 11. Ten pat p.113 12. Lietuvos kariuomenės karininkai T.4, p.239 13. Jaunoji karta. Jaunųjų šaulių veikla 1937, p.23. 14. Mes be Vilniaus nenumirsim (Vilniui vaduoti sąjungos leidinys) K.1928, p.24. 15. Jaunoji kaita. Jaunųjų šaulių veikla. 1993, n.23. 16. Laikraštis „Žemaičių prietelius“ 1930.08.27, n.35. 17. Žurnalas „Trimitas“ 1931.02.12, n.8. 18. Ten pat 1931.02.08, n.9. 19. Laikraštis „Santarvė. A.Klimavičius. Mažeikių futbolo aušra 1937, Nr.5. 20. Žurnalas „Trimitas“ 1931.10.08, n.41. 21. Ten pat 1931.10.01, Nr. 40. 22. S.Knezys Lietuvos kariuomenės naikinimas (1940.06.15-1941). http/www.genocid.lt.GRID (rimtis) stasys http. 23. Žurnalas „Trimitas“ 1936.11.26, Nr.48. 24. „Santarvė“ V.Steponavičienė Kuriamas filmas apie civilinės aviacijos pradininką 2007.07.28, n.83. 25. Mažeikių gimnazijos direktoriaus raštas šaulių klubo pirmininkui 1938, balandis 26. Žurnalas „Trimitas“ 1938.07.01, n.26 27. Laikraštis „Žemaičių būdas“/ A.Muturas. Už muziką Sibiran. 2001.03.26, nr.24. 28. Nepriklausomai Lietuvai redagavo A.Petrošaitis 1965 m. Čikaga, p.306. 29. Hitlerininkų penktoji kolona Lietuvoje. V.1961, p.211. 30. Ten pat, p.211. 31. Lietuvos kariuomenės karininkai. 32. Ten pat, T.3, p.16 33. V.Sidabro prisiminimai. Užraš. 2006.10.25. 34. A.Muturas “...geriau tegul gegutė užkukuoja...“ 2006, p.47-52. 35. LCVA F.561.Ap.2. B.4509.

1937 m. įsteigtas Mažeikių vyrų motorizuotas šaulių būrys.