Ketūnų šaulių grandis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search

KETŪNŲ ŠAULIŲ GRANDIS, Sedos šaulių būrio Ketūnų skyrius.

Ketūnų šaulių skyriaus įkūrėjas - Stasys Ličkūnas, kuris tuo metu dirbo Ketūnų prad. m-klos mokytoju. Ketūnų šauliai savo šventes, sportines varžybas organizavo mokykloje arba prie mokyklos esančioje aikštėje. 1936-06-27 Ketūnų šauliai suruošė ekskursiją į M. Valančiaus žemės ūkio mokyklą ir Plinkšių dvaras. Rugpjūčio mėn. ketūniškiai organizavo ekskursiją į Kretingos vienuolyną, grafo Tiškevičiaus medelyną, oranžerijas. Aplankė Kretingos žemės ūkio mokyklą. Kitą dieną lankėsi Palangoje ir Klaipėdoje. 1938 m. Ketūnų prad. m-klos vedėjo, šaulių oraganizacijos nario Stanislovo Želvio iniciatyva Ketūnų pradžios mokyklos aikštėje buvo pastatytas Lietuvos Neprikalsuomybės 20 metų sukaktuvėms paminėti granito paminklas. Jį 1938 m. gegužės 8 d. pašventino šaulys kunigas Anupras Stonys (plačiau žr. Nepriklausomybės paminklai). Paminklo atidengimas buvo vienas reikšmingiausių Ketūnų kaimo šaulių istorijoje. St. Želvys Ketūnuose kartu su šauliais organizavo sporto ir meno šventes, ekskursijas po žymiausias Žemaitijos vietas.


 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.
 Crystal SuSEconf.png  Straipsnis šiuo metu rašomas.

Ketūnų kaime, kaip ir buvo įprasta, tarpukario Lietuvoje, kultūrinis švietėjiškas gyvenimas sukosi apie mokyklą. Ko gero nelabai gausus ketūniškių šaulių būrelis taip pat savo šventes, sportines varžybas organizavo mokykloje, ar prie mokyklos esančioje aikštelėje. 1918-1920 m. ketūniškiai vyrai stojo į partizanų būrius, ėjo savanoriais į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Ketūniškiams šauliškame judėjime didelę įtaką darė Sedos šaulių veikla. 1918-1924 m. Ketūnų ir Sedos mokyklose dirbo Mažeikių muziejaus, Ketūnų šaulių skyriaus įkūrėjas Stasys Ličkūnas 23 (1884-1944). 1936, 06.27. Sedos šaulių būrio Ketūnų skyriaus šauliai suruošė ekskursiją į vyskupo M.Valančiaus žemaičių žemės ūkio mokyklą, Plinkšių dvarą... Ekskursijoje dalyvavo šauliai ir šiaip vietos ūkininkai. Iš viso apie 100 (! ) dalyvių. Ši ekskursija jau yra antra, nes ir praeitais metais ekskursuota į minėtą mokyklą. 1938 m. Ketūnų pradžios mokyklos aikštelėje pastatė paminklą Lietuvos Nepriklausomybės 20 metų sukaktuvėms paminėti.

Rugpjūčio 9-10 d. ketūniškiai organizavo ekskursiją į Kretingą, Palangą, Klaipėdą. Ekskursijos dalyviai apžiūrėjo Kretingos vienuolyną, grafo Tiškevičiaus medelyną, oranžerijas. Aplankė Kretingos žemės ūkio mokyklą. Palangoje apžiūrėjo įdomesnes vietas ir pasigėrėjo jūra. Sekančią dieną aplankė Klaipėdos miesto kapines, Vytauto Didžiojo gimnaziją, uostą, “Pieno centro” kiaušinių sandėlius, “Maisto” skerdyklą. Rugpjūčio 30 d. Ketūnų ir dalis Grūstės skyrių šaulių raiti ant žirgų pasitiko ir išlydėjo Rytų apeigų vyskupą Bučį. Pamaldos vyko prie Ketūnų koplyčios atvirame ore. Tarp maldininkų buvo žymi dalis ir rusų šventikų, nes pamaldos vyko slavų kalba”25 . Paminklo atidengimo Lietuvos nepriklausomybės 20 – mečiui pažymėti , įvykis buvo vienas reikšmingiausių Ketūnų k. šaulių istorijoje. Paminklą 1938 m. gegužės 8 d. pašventino šaulys , kunigas Anupras Stonys25. Tą dieną prie mokyklos aikštėje vyko iškilmės. Buvo pasakyta daug kalbų. Šoko ir dainavo vaikai. Savo karines žinias demonstravo šauliai. Pokario metais paminklas buvo nugriautas. Išlikusioje nuotraukoje pamatuose žiojėja skylė, kurioje buvo paslėpta paminklo statybos istorija. Dabar tik iš nuotraukos galima perskaityti rašytinį ant paminklo iškaltą tekstą- “1918-1938 PAMINĖTI BRANGINKIME SAVO TAUTOS ATKOVOTĄ LAISVĘ IR AUKOKIMĖS JAI ! PASTATĖ KETŪNŲ SKYRIAUS ŠAULIAI IR PRAD. MOKYKLA”. Kas paminklo autorius, sunku pasakyti. P.Šverebas laikraštyje “Gimtinė” 1996-05-01 Nr.30 teigia: “Autorystės niekas patvirtinti tvirtai negalėjo, bet tai tikriausiai D. Kuprijanovo darbas...”Kad po komandos “Nugriauti” jis tvarkingai demontavo paminklą, o vėliau peršlifavo ir perdirbo į kitą – niekas jau neabejoja...Paminklas buvo granito iš keturių dalių. Viršutinėje pavaizduoti “Gedimino stulpai” peraugę į kryžių ant kurio pritvirtintas metalinis “Nukryžiuotasis”. Ant dviejų vidurinių dalių iškaltas tekstas”. Įdomus toks faktas, kad paminklo autorius yra rusų tautybės ir čia , ko gero, nuo XVIII a. gyvenusių sentikių bendruomenės narys. Paminklo statybos iniciatorius buvo Stanislovas Želvys. 1930 –1941 m. būdamas Ketūnų pradinės mokyklos vedėju, mokytoju, įstojo į šaulių organizaciją. Iki pat antrojo pasaulinio karo buvo ne rikiuotės šaulys, bet turėjo asmeninį ginklą. Ketūnuose ne tik mokė vaikus, bet kartu su šauliais organizavo sporto ir meno šventes, ekskursijas po žymiausias Žemaitijos vietas. Stanislovas neblogai griežė smuiku, o žmona Stefanija mokė vaikus piešimo ir karpinių. Prasidėjus antrajam pasauliniam karui, Stanislovas tapęs našliu, su dviem vaikais persikėlė gyventi į Viekšnius. Po karo , matomai, kad buvo mokytojas, šaulys buvo nuteistas 10 metų tarybinių lagerių. 10 mėnesių kasė akmens anglis Pečioros ( Rusija) kasyklose. 1946 m. rugsėjo mėn. tuometinė valdžia nusprendė, kad S.Želvys niekuo nėra prasikaltęs ir paleido namo. Grįžęs dirbo Viekšnių pradinės , vakarinės mokyklos mokytoju. Tačiau tarybiniai saugumiečiai vis nedavė ramybės, sekė ir stebėjo dieną ir naktį. Kolegai patarus, persikėlė gyventi į tuometinį Pagėgių rajoną, Natkiškės septynmetę mokyklą. Čia ramiai darbavosi iki mirties. Palaidotas Mažeikių kapinėse.

Šaltiniai

  • Algimantas Muturas. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai. - 2008. - 200 p. - P. 44-45. ISBN 978-609-95019-0-1.