Žibininkai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Žibininkai
Zibini1.jpg
Žibininkų dubeniuotasis akmuo
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Gyventojai: 0 (2001 m.)

ŽIBININKAI, išnykęs kaimas Židikų seniūnijoje, Varduvos kair. krante, prie AB „Mažeikių nafta". Per kaimą eina kelias į Pikelius, šiaurėje ribojasi su Griežė k. Yra Varduvos tvenkinys, kuris kartais dar vadinamas Žibininkų tvenkiniu arba Juodeikių tvenkiniu.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1973 m. - 20 kiemų.

Istorinės žinios

1927 m. buvo išdalintas Anapolės dvaras. Jo žemėje ir susikūrė Žibininkų kaimas. Pradėjus statyti naftos pedirbimo gamyklą, gyventojai iš kaimo iškeldinti. Žibininkų kaimo teritorijoje buvo pastatytas gamyklos profilaktoriumas, dalį teritorijos apsėmė Varduvos tvenkinys.

Kairiajame Varduvos krante, Lugnų lankoje, krūmuose, yra Žibininkų dubeniuotasis akmuo (AV-1881). Tai 60 cm aukščio ir 120 cm skersmens šviesiai rusvos spalvos stambiagrūdis riedulys, kuris dubeniuotąja puse pasviręs į pietus. Jo priekinė pusė yra nelygaus grublėto paviršiaus, su centre iškaltu 7 cm gylio ir 50 cm skersmens dubeniu. Pasakojama, kad mūsų protėviai jo dubenyje galąsdavo akmeninius kirvukus [1].

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Žibininkų kaimo vietovardžiai užrašyti apie 1973 m.

  • Anapolė - dvaras pietinėje Žibininkų kaimo dalyje. Plotas apie 300 ha. Daug dirbamos žemės, pievų, miškų. Pastatai buvę mediniai, pokario metais suremontuoti. Išlikusi sodo dalis ir 2 pastai. 1902 m. Anapolės palivarke buvo 5, nausėdijoje - 16 gyv., 1923 m. buvo 2 ūkiai ir 81 gyv.
  • Anapolės miškelis - į pietus nuo Anapolės dvaro, Žibininkų k. pietvakariuose. Auga eglės, pušys, epušės, krūmai. Plotas apie 15 ha. Dar vadinamas Anapolės pušnėliu.
  • Apvalioji lanka - pieva, aplink apaugusi krūmais. Plotas apie 2 ha. Lanka apvali, iš čia ir jos pavadinimas.
  • Balbariškė - prie Varduvos, kaimo pietryčių pusėje. Aplink apaugusi krūmais, vidury šaltiniuota. Plotas apie 5 ha.
  • Baltkalnis - kalva rytinėje Žibininkų k. dalyje, prie Varduvos. Apaugusi medžiais ir krūmais. Šlaitai apie 20 m aukščio, šviesaus smėlio, leidžasi į Varduvą. Pasakojama, kad šio kalno smėlis buvęs ypatingas, t.y. sudrėkintas suakmenėdavo. Senovėje vietiniai ir aplinkiniai kalviai jį naudodavę formoms lieti.
  • Bragės - Žibininkų kaimo dalis vakaruose, prie Didamiškio miško. Sudaro 2 kiemai. Plotas 30 ha. Dirbama žemė ir pievos. Pavadinimo kilmė aiškinama taip: miško plėšiniuose pasėti kviečiai labai užderėję. Žmonės čia juos sukrovę į bragus, todėl tą vietą taip ir pavadinę. Netoli buvęs Taujenio ūkis.
  • Burbiškė - vienkiemis Žibininkų kaimo viduryje. Molinga žemė, pievos. Plotas apie 20 ha. Pavadinimas nuo čia gyvenusio žmogaus pavardės.
  • Ilgoji lanka - pieva kaimo rytiniame pakraštyje, prie Varduvos upės. Viename gale šaltiniuota. Plotas apie 0,5 ha. Pieva esanti ilga ir siaura (Žr. Juodeikiai: Ilgoji lanka).
  • Kuilio kalnas yra rytinėje Žibininkų kaimo dalyje. Šlaitas ir viršūkalnė dirbami. Apie 25 m aukėčio. Kalnas pailgai apvalus, primenantis kiaulės nugarą, dėl to taip ir vadinamas.
  • Lugnų lanka - pieva rytineje kaimo dalyje, prie Varduvos. Aplink apaugusi krūmais ir medžiais. Plotas 5 ha. Dar vadinama Lugnu lauku.
  • Lugnų miškas - miškas Žibininkų kaime, prie Varduvos upės ir Lugnų pievos. Auga lapuočiai medžiai. Plotas 5 ha.
  • Raudonskardis - rytinėje kaimo dalyje, prie Varduvos. Rusvo smėlio, aplink apaugęss medžiais ir krūmais. Aukštis apie 25-3O m. Pavadintas nuo to, kad jis yra rusvo smėlio spalvos.
  • Sungailiškė - vienkiemis pietinėje kaimo dalyje. Augo krūmai. Plotas apie 1,5 ha. pavadinimas nuo čia gyvenusio žmogaus pavardės.
  • Taujenio miškelis yra vakarinėje Žibininkų k. dalyje. Auga eglės, pušys, beržai. Plotas apie 10 ha. Pavadintas pagal savininko pavardę.
  • Žylupis - upelis.

Etimologija

Išdalijus Anapolės dvarą, jo žemėje naujakuriai ėmė statyti gražius, naujus namus. Nuo žodžio gražiai, viskas nauja, žiba, ir pavadintas kaimas.

Asmenvardžio Žibikas priesaginė daugiskaitinė forma.

Šaltiniai

  1. V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. - P. 155 - 186.