Elžbieta Biržiškienė

Elžbietos ir jos vyro Antano Biržiškų kapas Viekšnių kapinėse

BIRŽIŠKIENĖ ELŽBIETA - RODZEVIČIŪTĖ (g. 1858 03 Panevėžio apskr., Vadaktuose - m. 1938-01-13; palaidota Viekšnių kapinėse 1938-01-15), pedagogė, muzikė.

Gimė pasiturinčioje šeimoje, giminystės ryšiais buvo susijusi su sukilimo vadu T. Kosciuška. Devynerių metų atsidūrusi su tėvais Maskvoje, čia baigė valstybinę mergaičių gimnaziją ir neseniai įsteigtus pedagogikos kursus, muzikos mokiusis pas konservatorijos profesorių, keletą metų pati vadovavo bendro rengimo mokyklai, kurioje buvo mokoma ir muzikos. Būdama dvidešimties metų susižiedavo su Maskvos universiteto studentu Antanu Biržiška.

Viekšniuose Elžbietai ir gydytojui Antanui Biržiškai gimė trys sūnūs: Mykolas Biržiška (1882—1962) — literatūros istorikas, tautosakos tyrinėtojas, Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius ir rektorius, Vasario 16-osios Akto signataras, daugelio monografijų ir vadovėlių autorius; Vaclovas Biržiška (1884—1956) — bibliografas, bibliotekų steigėjas, kultūros istorikas, Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius, bibliografinių leidinių „Knygos” ir „Bibliografijos žinios”, tęstinio leidinio „Mūsų senovė” leidėjas, „Lietuviškosios enciklopedijos” rengėjas; Viktoras Biržiška (1886—1964) — inžinierius, matematikas, Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius, daugelio vadovėlių aukštosioms mokykloms autorius.