Tirkšlių žydų bendruomenė
TIRKŠLIŲ ŽYDŲ BENDRUOMENĖ. Kada tiksliai pirmieji žydai atsikraustė į Tirkšlius, nėra žinoma. Manoma, kad tai atsitiko XVII a. pabaigoje, XVIII a. pradžioje. 1765 m. inventoriuje nurodoma, kad miestelyje gyvena septynios žydų šeimos. XIX a. pabaigoje – 1897 m. – Tirkšliuose gyveno 242 žydai. Tirkšlių žydai smarkiai nukentėjo I Pasaulinio karo metu. Po karo miestelyje liko 83 žmonės. Prieš II Pasaulinį karą miestelyje gyveno vos kelios žydų šeimos.
Tirkšlių žydų bendruomenė telkėsi miestelio centre, pagrindinėse jo gatvėse. Bendruomenė gyveno gana kompaktiškoje erdvėje – dabartinėse Dariaus ir Girėno bei J. Janonio gatvėse. Čia būta parduotuvių, amatininkų dirbtuvių, svarbiausi bendruomeniniai objektai – Tirkšlių sinagoga (past. XIX a. vid.), mokykla ir kt. Miestelyje yra išlikę keli žydams priklausę namai. Jie stovi dabartinėse Dariaus ir Girėno bei J. Janonio gatvėse. Dariaus ir Girėno g. 15 gyveno žydas Kanas, jis vertėsi amatu – apdirbo odas.
Dariaus ir Girėno g. 19 yra išlikęs bendruomenės šoichetui (ritualiniam skerdikui) priklausęs namas. Vienoje namo dalyje buvo įrengta mėsos parduotuvė, kitoje gyveno mėsininko šeima. Kaip prisimena vietiniai žmonės, šalia pastato būta specialaus namelio, kuriame skersti galvijai. Dariaus ir Girėno g. 26 gyveno žydas Itingis, kuris vertėsi prekyba linais. Dariaus ir Girėno g. 31 taip pat išlikęs žydams priklausęs namas. Dariaus ir Girėno g. 13 buvusio žydų namo vietoje dabar yra pastatyta miestelio biblioteka. Išliko keletas J. Janonio gatvėje buvusių žydų namų (Nr. 11).
Tirkšlių žydai buvo laidojami kitoje Ventos pusėje esančiose žydų kapinėse. Ten pat buvo laidojami ir Mažeikių žydai. Manoma, kad šios kapinės įkurtos kaip Tirkšlių žydų laidojimo vieta, o susikūrus Mažeikių žydų bendruomenei, šiose kapinėse imti laidoti ir šio miesto žydai.
Tarpukariu Tirkšliuose žydų nebuvo itin daug, tačiau veikė kelios žydų dirbtuvės, ūkinių prekių parduotuvė, dešrų gamyklėlė. 1931 m. miestelyje buvo B. Chalkelio, M. Movšienės manufaktūros, M. Abramovičiaus, Elijo Kagano ūkinių prekių parduotuvės. Odų apdirbimo ir prekybos verslu vertėsi Abramas Šertanas, Kanas. Miestelyje buvo ir mėsos gamyklėlė, priklausiusi O. Ilteriui. Miestelyje buvo žydų pradžios mokykla, tačiau žydų vaikai ėjo ir į bendrą su lietuviais pradinę mokyklą.
Svarbesni bendruomenės veikėjai: rabinai Aaronas Elij Kahanas, Jokūbas Jafė (1834–1913), Tuvijus ben Mozė Bajus (gim. 1846 m., miestelio rabinas po 1879 m.), Abraomas Abelė ben Bencijonas (1880–1929).
Bendruomenė sunaikinta 1941 m. vasarą netoli Mažeikių, prie Ventos upės.