Viekšnių žydų bendruomenė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Buv. žydų pirtis (mikva) Viekšniuose
Viekšnių futbolistų žydų komanda
Viekšnių žydų dviejų komplektų mokyklos mokiniai ir mokytojai

VIEKŠNIŲ ŽYDŲ BENDRUOMENĖ

XVII a. Viekšniuose apsigyveno žydai. Jie buvo įsikūrę nuo dabartinio tilto per Ventą einant link malūno. Dabartiniame miestelio centre ir Akmenės gatvėje buvo daugiausia žydų parduotuvių, amatininkų dirbtuvėlių. 1766 metais Viekšnių žydų bendruomenė (Kahalas) jau priskaičiavo 274 savo bendruomenės narius[1]. 1775 metais inventorinėje knygoje yra minima per dešimt žydiškų pavardžių. 1847 metais miestelije jau gyveno 1120 žydų. Buvo pastatyta sinagoga. Apie 1860 metus rabinas Aba Joffe pastatė vaistinės pastatą. 1858 metais gegužės 28 dieną Kauno gubernijos Šiaulių apskrities, Viekšnių valsčiaus žydų bendruomenės sąraše (revizskaja skazka) buvo užregistruoti 612 moteriškos lyties ir 498 vyriškos lyties žydai. 1897 metais Rusijos carinės vyriausybės gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje gyveno 2951 gyventojas, tarp jų – 1646 žydai. Tai sudaro 56% visų gyventojų. Veikė net kelios chedros – pradinės mokyklos 7-13 metų berniukams, “Toros” ir jos komentarams mokyti ir aukštesniojo “Ješivos” mokykla. Vieni šaltiniai teigia, kad buvo dvi sinagogos. Viena – žiemai, kita – vasarai. Kiti šaltiniai teigia, kad buvo net trys sinagogos, veikė žydų labdaros draugija “Linat Hazedek”. 1941 m. sinagoga paversta bulvių sandėliu[2].

Užėjus Pirmajam pasauliniam karui Viekšnių žydai, kaip ir kiti, buvo ištremti į Rusijos gilumą. Po karo į Viekšnius sugrįžo tik apie 300 žydų. Dalis jų žuvo kare ar mirė iš bado. Dalis jų per Odesos (Ukraina) uostą išvyko į Palestiną, Pietų Ameriką. 1918 metais, sekdama “madą”, Viekšniuose įsikūrė komunistinė kuopelė. Jai vadovavo Ch. Zarcinas. Grįžę po karo žydai skubiai ėmėsi darbo. Atstatė gerokai nuo karo nukentėjusius Viekšnius. Vėl ėmėsi prekybos, turgaus verslo. 1924 metais įsteigė žydų liaudies banką. Jame buvo 31 narys. Pradėjo veikti žydų vaikų mokykla. Atsidarė biblioteka. Susikūrė dramos būrelis. Pradėjo burtis įvairūs jaunimo judėjimai. Berta Gordomaitė įsteigė kino teatrą, Elle Laerienė atidarė arbatinę.

Tarpukario metu Viekšniuose buvo net du viešbučiai. Jų savininkai buvo Pesė Rubinšteinienė ir Chachelis Garbelis. 1931 m. Akmenės gatvėje veikė keletą žydų parduotuvių: Nr. 40 - Šulės Goršelaitės indų parduotuvė, Leibos Blanko kiaušinių sandėliai ir parduotuvė, Nr. 13 - Moisiejaus Šeino linų ir sėmenų prekybos kontora ir sandėliai, Kanusevo Abraomo mėsos parduotuvė, Bero Chaimo senų daiktų ir drabužių parduotuvė. Galperinas Jankelis ir Kenigsbergas prekiavo metalo gaminiais. Azikmanas Abelis prekiavo dviračiais, siuvimo mašinomis, patefonais ir radijo aparatais. Viekšniškių paslaugoms buvo šešios audinių, šešios ūkio produktų, dvi indų parduotuvės, dvi mėsinės ir kt. Fišas Volfas ir Jaščikas Berelis turėjo avalynės dirbtuves. Golbergo Jakobo ir Lionskio Maušos dažyklose buvo dažomi audiniai ir vilna. Beilis Mauša ir Rabinovičius Šlioma savo dirbtuvėse gamino gazuotą vandenį ir vasaros metu pateikdavo viekšniškiams. Lesemanas Joselis nuosavame vandens malūne, vilnų karšykloje ir verpykloje teikė paslaugas ne tik viekšniškiams, bet ir apylinkių ūkininkams. Savo dirbtuvėje molines puodynes žiedė Gindė Dovydas ir Michelana.

1938-1939 m. Berenšteinas Bencelis turėjo arkliu kinkytą diližaną ir vežiojo keleivius į Viekšnių geležinkelio stotį ir atgal. Dirbo dantų gydytojai Goldmanaitė Turbė ir Gelfundas Samuelis bei gydytoja Moršovičienė-Glikmanaitė ir Lipmanas Tamchrinas. Devyniolika žydų šeimų naudojosi telefoninio ryšio paslaugomis.[3].

Rabinai

  • Shabtai Yofe, iki 1840 m.;
  • Yekutiel Zalman, iki 1848;
  • Mozė Šapiro, Mosheh Shapiro; persikėlė į Rygą ir ten mirė;
  • Josef Shalofer;
  • Elje Boruchas, Eliyahu-Barukh Komai (1840-1917), Viekšnių rabinas 1881-1888 m., Miro ješivos mokytojas;
  • Aba-Ya'akov Borohov, iki 1900 m.; vėliau išvyko į Palstiną;
  • Arje Leib ben Jedidja Lipkinas, Arje Aryeh-Leib Lipkin (1840-1902), Viekšnių rabinas 1901-1902 m.;
  • Yekutiel-Zalman Levitas;
  • Ben-Zion-Ze'ev Karnitz, iki 1913 m.;
  • Barukh Levenberg (1875-1920), Viekšnių rabinas 1898-1914 m.;
  • Saliamonas ben Aaronas Juozapas Fainzilberis, Shelomoh Fainzilber (1871-1941), Viekšnių rabinas 1919-1924 m. nužudytas 1941 m. vasarą Kėdainiuose;
  • Magidas Kalmanas, Kalman Magid (1874-1941), paskutinis Viekšnių rabinas, nužudytas 1941 m. Mažeikių pavenčiuose.

Dar žr.: Viekšnių žydų kapinės

Šaltiniai

  1. ↑ Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 426 - 434.
  2. ↑ A. Rosenbergo operatyvinio štabo veikla Lietuvoje: žydų kultūros vertybių grobimas ir naikinimas (1941-1944)
  3. ↑ Muturas A. Šeštadienis - „šabas" - poilsio diena // Būdas žemaičių. - 2001. - Baland. 18. - Nr. 30. - P. 6.

  • Nancy Schoenburg, Stuart Schoenburg. Lithuanian Jewish Communities. - London, 1996. - P. 327-329: "Veckshna (Vieksniai)".

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Viekšnių_žydų_bendruomenė&oldid=38694“