Mažeikių apskritis

Mažeikių apskrities viršininko įstaigos tarnautojai 1930 m. Trečias iš kairės sėdi viršininkas Povilas Brazdžius

Straipsnis šiuo metu rašomas.

MAŽEIKIŲ APSKRITIS. 1918 m. lapkričio 11 d. įvyko Laikinosios Lietuvos Vyriausybės posėdis, kuriame išdėstyta Vyriausybės programa, priimta Lietuvos Respublikos laikinoji konstitucija bei priimtas atsišaukimas į Lietuvos piliečius - organizuoti valstybę. Mažeikių apskrities ribose organizacinis Lietuvos savivaldos judėjimas pradėtas 1918 m. spalio pabaigoje, bet atvirai veikti pradėta apie lapričio mėn. vidurį, tuo po centro valdžios paskelbto „Lietuvos aide" atsišaukimo. Apskrities kūrimosi centrais tapo Akmenė ir Seda. Svarbiausias uždavinys buvo kiek galima greičiau viską perimti iš vokiečių ir suorganizuoti tam tikrą apsaugą pakrikusiai tvarkai atstatyti. 1918 m. lapkričio 22 d. Sedoje įkurtas valsčiaus komitetas, kuris pripažino Vilniuje veikiančią Valstybės Tarybą, o po kelių dienų, lapkričio 28 d., susibūrė jam priešiškas vietinių bolševikų komitetas.

Sedos apskritis

1918 m. gruodžio 2-3 d.d. Sedoje įvyko apskrities parapijų (valsčių) komitetų suvažiavimas apskrities komitetui sudaryti. Suvažiavimo tikslas buvo išrinkti Sedos apskrities komitetą, kurį dauguma balsų nuspręsta sudaryti iš kairiosios pakraipos asmenų, kadangi jų buvo dauguma, o opozicija silpna. Iš suvažiavimo buvo išvytas Valstybės tarybos įgaliotinis daktaras Ferdinandas Kaunackis ir vyr. leitenantas Povilas Plechavičius. Išrinktas apskrities komitetas iš 51 žmogaus, o jo prezidiumas - iš 12 atsovų. 1918 m. gruodžio 5 d. Vidaus reikalų ministras paskyrė vyr. leitenantą Povilą Plechavičių apskrities milicijos viršaičiu, o gruodžio 30 d. - Sedos apskrities piliečių apsaugos vadu.

1918-12-11 įvykęs Sedos apskrities Tarybos posėdis svarstė tokį klausimą: santykis su skirtu valstybės tarybos komisaru ir apskrities tarybos - nuspręsta, kad išrinktas vykdomojo komiteto komisaras turi sprendžiamąjį balsą, o skiras Valstybės Traybos - tik patarimamąjį. Taip nutarta nepripažinti Sedos apskrities viršininku dr. Ferdinando Kaunackio.

Iš 1918-12-23 dr. F. Kaunackio pranešimo Vidaus Reikalų ministrui aišku, kad besitraukiantiems iš šalies vokiečiams buvo nesvarbu kam perduoti valdžią - ar kairiesiems, ar vyriausybės šalininkams. Nežiūrėdami į F. Kaunackio ir P. Plechavičiaus protestus vokiečiai net apginklavo apskrities komitetą, kuris buvo visiškai priešiškas nepriklausomai Lietuvos valstybei.

Valstybės Taryba taip pat buvo susirūpinusi Sedos apskrityje esančia padėtimi. Tai galima spręsti iš to, kad apskrities milicijos viršininku paskirtas vyr. leitenantas Povilas Plechavičius, o 1918 m. gruodžio 14 d. VR ministras Sedos apskrities viršininku paskiria Simą Virkutį. Iš S. Virkučio 1919-02-16 apyskaitos galima spręsti, kad apskrityje tikrai vyravo bolševikiškai nusiteikę asmenys. Iš dvidešimties valsčių komitetų dauguma nepripažino nei Lietuvos Vyriausybės, nei jos siųstų įgaliotinių. Kai kuriuose valsčiuose tokie komitetai net organizavo raudonąją gvardiją, uždėdavo savo naudai įvairias rekvizicijas.

Apskrities viršininko veiklą reglamentavo Vidaus reikalų ministerijos 1918-12-18 aplinkraštis „Laikinosios apskrities viršininkų teisės ir pareigos“ ir kiti teisės aktai. Apskrities viršininkas turėjo perimti iš okupacinės vokiečių valdžios turtą, prižiūrėti vietos savivaldybių kūrimąsi, viršaičių veiklą, organizuoti nuovadų kūrimą, skirti nuovadų viršininkus. Jis buvo atsakingas už apskrities vidaus saugumą, rūpinosi švietimo, sveikatos, globos, maitinimo įstaigų, draugijų steigimu bei veikla.

Padėtis apskrityje šiek tiek pasikeitė, vokiečiams pasiūlius perimti jų valdžios turtą ir gyventojų apsaugą Lietuvos vyriausybės šalininkams. Bolševikams tai buvo tikras akibrokštas ir jie pradėjo aktyvią kovą. Kadangi Seda tapo savotišku bolševikų centru, P. Plechavičius pasitraukė į Skuodą ir ten pradėjo organizuoti apskrities apsaugą. Jau 1919 m. sausio 24-25 d.d., pasitelkęs vokiečių kareivius, apskrities milicijos viršininkas P. Plechavičius Sedoje išvaikė bolševikų apskrities tarybą. Dėl to Sedoje atsirado galimybė pradėti vykdyti savo pareigas vyriausybės paskirtąjam apskrities viršininkui. P. Plechavičius sparčiai organizavo milicijos būrius, siekėnet įkurti apskrities (vietos) kariuomenę, prašė lėšų gynybos reikalams iš VRM.

1919-02-18 P. Plechavičius oficialiai Valstybės Vyriausybės buvo paskirtas Sedos apskrities komendantu, jo brolis Aleksandras Plechavičius - komendanto pagalbininku.

Bolševikai buvo vis labiau spaudžiami ir pamažu traukėsi. Vasario 2 d. nemažos rusų bolševikų pajėgos atvyko į Mažeikius. Padėtis apskrityje gerėjo, nes P. Plechavičius rūpinosi apskrities gyventojų saugumu. Stipresnės bolševikų pajėgos buvo likusios tik Mažeikiuose, ne paramą gaudavo iš Latvijos. Atsitraukus bolševikams visose viešose įstaigose paliko didžiausia betvarkė, ką galėjo ir kas brangesnis išvežė su savimi (kasą, knygas ir kt.), o kas buvo negalima bepaimti - buvo visokiais būdais sunaikinti. Apskrities viršininkas S. Virkutis 1919-02-26 savo apyskaitos pabaigoje teigia, kad apskrityje ramu būtų tik tada, kai visuose apskrities miesteliuose būtų įsteigtos komendantūros ir įvesta karinė padėtis.

1919 m. kovo 1 d. Liepojoje stovėjęs vokiečių VI-os artilerijos korpuso batalionas, padedamas Plechavičiaus vadovaujamų lietuvių, pradėjo puolimą palei Mažeikių-Mintaujos geležinkelį. Iš pradžių žygis buvo sėkmingas - bolševikai išstumti iš Mažeikių ir Tirkšlių, tačiau po kontratakos bolševikai vėl atsiėmė Mažeikius. Tik po neilgos pertraukėlės kovo 3 d. susirėmimai Ventos fronte atsinaujino - vokiečiai su lietuviais puolė bolševikų pozicijas ir užėmė Viekšnius bei Leckavą, o kovo 4 d. vakare atsiėmė ir Mažeikius.

Apskrities seimelis

Vyriausias visos apskrities organas yra apskrities seimelis. Apskrities viršininkas negali trukdyti šios įstaigos veikimo. Pirmasis toks seimelio susirinkimas įvyko 1919-04-07. Susirinkimą pradėjęs apskrities viršininkas S. Virkutis paaiškino seimelio svarbą. Šiame susirinkime buvo nutarta, kad apskrities komitetą turi sudaryti 3 žmonės, kurie mėnesiui algos gautų 300 auksinų, ir 3 kandidatų, kurie būtų kviečiami reikalui esant ir tada jiems mokama alga. Numatyta, kad apskrities mokytojų atstovas įeina į seimelį sprendžiamuoju balsu mokyklų reikalams. Galiausiai buvo balsuojama ir išrinktas apskrities komitetas, kurio nariais tapo: Antanas Eidukaitis, Pranas Girdvainis ir Juozas Kerpauskis, o kandidatai - Kazys Sidabras, Aleksandras Kniuipis ir Povilas Opulskis. Taip pat išrinkta apskrities revizijos komisija - Kazys Bieliauskas, Myklolas Augustinavičius ir Antanas Turčinskas. Nuspręsta, kad seimelio susirinkimai bus šaukiami esant svarbiam svarstomam klausimui.

1919-07-02 Sedos seimelio susirinkime svarstė socialinės apsaugos skyriaus ir darbo biržos Sedos apskričiai reikalingumą ir nutarė, kad tai nereiklalinga, nes būtų tik papildomos išlaidos ne tik apskričiai, bet ir pačiai darbo ir socialinės apsaugos ministerijai. Kovodamas su kontrabanda seimelis nutarė, kad sulaikius kontrabandą sulaikiusiajam skiriama 10 proc., o likusysis turtas dalijamas vietos beturčiams. Seimelis rūpinosi prekybos ir pramonės kėlimu, net buvo numatyta Mažeikius ir Sedą sujungti garinio traukinio geležinkelio linija. Seimelis taip pat reikalavo, kad Povilas Plechavičius visam laikui būtų paliktas apskrities komendantu, kad jam būtų leista savarankiškai elgtis su visais plėšikais ir bolševikais, baudžiant juos iki mirtties bausmės. Šitokiame seimelio reikalavime Ministras pirmininkas įžvelgė antivalstybinį nusistatymą, todėl šį reikalą 1919 m. liepos 24 d. pavedė spręsti Vidaus Reikalų ministrui. Jau liepos 30 d. Mažeikių apskrities viršininkas gavo VRM raštą, kuriame pavesta sutvarkyti nesusipratimus, susijusius su 1919-07-02 Sedos seimelio susirinkimu. .

Mažeikiai - apskrities centras

Mažeikių apskritis sudaryta 1919 m. balandžio mėn., į ją įėjo buvusi Akmenės apskritis. 1919-07-01 „Apskričių sienų ir jų centrų“ įstatymu 1919-07-26 Mažeikiai oficialiai tapo apskrities centru, bet kol jame buvo vokiečių kariuoemėns dalinys, apskrities komendantūra veikė Sedoje . Dėl apskrities centro pasikeitimo buvo ir kai kurių nesusipratimų tarp pačių valdininkų. Dažnai dokumentuose kurį laiką vyravo Sedos apskrities pavadinimas.

1919 m. rugsėjo 24 d. įvyko Mažeikių apskrities seimelio susirinkimas, kuriame nutarta - apskrities komitetas iki pasitraukiant vokiečiams iš Mažeikių pasilieka Sedoje, kalėjimas ir ligoninė taip pat. Pašto reikalai buvo pavesti kiekvienam valsčiui, t.y. pats valsčius rūpinosi paštą - korespondenciją pasigabenti iš apskrities. 1919 m. rugsėjo 27 d. seimelis susirinkime viešai išreiškė protestą prieš lenkus, siekiančius sutrukdyti Lietuvos nepriklausomybę ir palaiko Lietuvos valdžią. Protestą pasirašė: J. Jucevičius, Kl. Ibianskis, J. Ralininkas, J. Motuzas, J. Daktaraitis, A. Noreikis, J. Steponavičius, Š. Rakštis, V. Skinderis, A. Verkietis, J. Žulpa, Boras, A. Kniuipis, T. Sruogis, V. Micevičius, K. Jutas, J. Bigaila, A. Ruginis, J. Kerpauskis, P. Girdvainis, A. Eidukaitis .

Mažeikių apskrities valdininkai rūpinosi vaikų raštingumu bei amato mokymu. Per posėdį buvo nuspręsta, kad mažeikiuose ir Sedoje kaip galima greičiau įsteigti vidurines mokyklas su amato mokymu, seimelis sutiko parūpinti patalpas mokykloms ir aprūpinti jas kuru. Žmonių saugumo labui, nutarta pavesti milicijos vadui organizuoti kiekviename kaime garbės miliciją.

1919-12-29 įvyko paskutinysis tais metais Mažeikių apskrities seimelio susirinkimas, kuriame svarstytas latvių klausmas, nuspręsta dėl latvių kariuomenės šeimininkavimo siųsti protestą ministerijai. 1920-01-04 Vidaus reikalų ministeriją pasiekusiame proteste rašoma: „Kadangi išėjus vokiečių kariuomenei iš Lietuvos, mūsų krašte pasirodė latvių kariuomenė, kuri daugelyje atsitikimų labai nemandagiai apsiėjo su vietos gyventojais ir pradėjo skleisti gandus, kad Mažeikiai, Laižuva, Leckava, Pikeliai, Lūšė, Židikai ir Skuodas bus prijungti prie Latvijos, kas tarp žmonių padarė didelį neramumą ir abejojimą, kas link ateities. Atėjusi Lietuvon latvių kariuomenė daugelyje vietų darė kratas pas vietos gyventojus atiminėdama ginklus, pinigus ir net brangius daiktus, neatsižvelgdama į tai, jog gyventojai turėjo iš mūsų valdžios leidimus ginklų laikymui. Esant tokiam dalykų stoviui mūsų krašte, seimelis nutarė: 1. Prašyti mūsų valdžią, idant ši užklaustų Latvių Vyriausybę, kodėl jų kariuomenė, eidama per mūsų kraštą darė tokius nepateisinamus pasielgimus. 2. Kad mūsų valdžia darytų viską kas galima, idant virminėti miestai su apylinkėmis jokiu būdu nebūtų atskirti nuo Lietuvos ir prijungti prie Latvijos, nes tos vietos iš senų senovėsyra apgyvendintos žemaičių katalikų ir 3. Kad valdžia neatidėliojant pasirūpintų idant latvių kariuomenė mūsų krašte taip nebešeimininkautų, o jei galima ir visai pasišalintų" .

1920 m. sausio 9 d. buvo sukviestas Mažeikių miesto gyventojų susirinkimas dėl nuomonės išreiškimo ar Mažeikiai turi sudaryti atskirą tarybą nuo valsčiaus ar ne (kadangi anksčiau miestas priskirtas buvo prie valsčiaus). Iš 190-ties susirinkusiųjų 173 pasisakė už tai, kad miesto taryba turi būti renkama atskirai nuo valsčiaus, 17 buvo prieš. Mažeikų miesto savivaldybė įkurta 1920 m. kovo 1 d. Dėl miesto atskyrimo nuo valsčiaus buvo įvairių nusiskundimų. Kai kurie gyventojai šitokiu savivaldybės žingsniu buvo visiškai nepatenkinti ir netgi kreipėsi į VRM bei Teisingumo ministeriją. Ypač tuo buvo nepatenkinta varguomenė (trobelninkai), kuri skundėsi, kad kovo 1 d. visuotinis Mažeikių gyventojų susirinkimas neteisėtai juos priskyręs prie Mažeikių miesto, o jie norėjo priklausyti valsčiui, kadangi priskyrus prie miesto ant jų krinta didelė miesto išlaikymo (mokesčių) našta.

Dar 1919 m. spalio 28 d. „Laikinosios Vyriausybės Žiniose" paskelbtas savivaldybių įstatymas, visoje Lietuvoje įvyko įstatyme nurodyta tvarka rinkimai, išrinktos savivaldybės pakeitė ikišiolines provizorines savivaldybes. Mažeikių apskrityje su sunkumais susidurta ir per rinkimus. Kaip buvo pranešta VRM Savivaldybių įstaigų departamentui 1920 m. vasario 20 d. raštu, išrinktasis valdybos pirmininkas A. Eidukaitis vasario 5 d. pranešė, kad Finansų Prekybos ir Pramonės ministerijos yra paskirtas eiti mokesčių inspektoriaus pareigas, todėl negali eiti valdybos pirmininko pareigų. Tokiu būdu Mažeikių apskrityje dar nebuvo užbaigti rinkimai. Nebuvo žinoma kaip pasielgti, ar kviesti senuosius seimelio (tarybos) narius, ar laukti naujų rinkimų. Galiausiai 1920 m. kovo 2 d. įvyko Mažeikių apskrities seimelio susirinkimas, kuriame dalyvavo senieji seimelio nariai, susirinkimas nutarė, kad vietoj buvusios valdybos nario A. Eidukaičio laikinai pareigas atliks P. Girdvainis. Taip pat buvo svarstyti klausimai susiję su savivaldybių įstaigų, mokyklų, ligoninės, kalėjimo, butų remontu, švietimo, rekvizicijos klausimai. Kovo 9 d. įvykusio susirinkimo svarbiausia užduotis buvo išrinkti apskrities valdybos narius, revizijos komisiją ir nustatyti jiems atlyginimų sumą. Slaptu balsavimu išrinkti valdybos nariai: Jonas Vaičkus, Pranas Girdvainis (ėjęs laikinai pareigas), Jonas Beresnevičius. Be to, P. Girdvainis pareiškė, kad jis pareigas valdybos nario eisiąs ne visus metus, o tik kurį laiką; seimelis su tuo visiškai sutiko. Slaptu balsavimu buvo nutarta kiekvienam valdybos nariui mokėti 600 auksinų mėnesinės algos. Prieš išrenkant revizijos komisiją nutarta kiekvienam nariui mokėti po 20 auksinų darbo dienai. Nariais tapo Marcijomas Žilinskis, Vincas Skinderis ir Vytautas Kundrotas. 1920 m. kovo 9 d. užbaigti Mažeikių apskrityje savivaldybių rinkimai.

Veikla

Apskrities savivaldybė ir po rinkimų susidūrė su įvairiais sprendžiamais klausimais. Susidurta su tokiais sunkumais kaip užkirsti kelią spekuliacija arkliais, nuspręsta kreiptis net į Vyriausybę, kad šiame krašte būtų uždrausta pirkliams laisvai supirkti arklius, kadangi čia jų trūkstama, o spekuliantai juos dar į užsienį išveža. Mažeikių apskrityje buvo imamai mokesčiai už leidimą važinėti dviračiu, po 50 auksinų už tam tikrą apskrities surašytą dokumentą. Tokie mokesčiai padėjo išsilaikyti savivaldybei. Apskrities savivaldybė rūpinosi ir švietimo reikalais, kelių ir tiltų taisymu, žemės ūkio ir miškų priežiūra, kalėjimo ir ligoninės tvarkymu ir išlaikymu, beturčiu šelpimu. 1920 m. rugpjūčio mėn. taryba priėmė privalomą švaros palaikymo įsakymą, kuriuo uždrausta pardavinėti vaisius ir uogas turgavietėse ir ant gatvių, įsakyta kiemuose įrengti šiukšlių dėžes ir uždengiamas duobes pamazgoms. Už šio įsakymo nevykdymą, pagal 1919 m. kovo 3 d. savivaldybių įstatymą, apskrities taryba nepaklususius galėjo bausti iki 1000 auksinų baudos, kurių pusė pavedama savivaldybės reikalams. Savivaldybininkams rūpėjo gaisrų klausimas, jie numate kad Mažeikių miesto gaisrininkų laisvoji kuopa, iškviesta važiuos už miesto 6 varstų spinduliu į gaisro vietą be užmokesčio.

1920 m. Mažeikių apskričiai buvo gana aktualus sienos su Latvija sureguliavimo klausimas. 1920 m. spalio mėn. Mažeikių apskrities tarybos atstovas P. Bimba, kartu su V. Biržiška ir karo valdininku Jakobu buvo komnadiruotas į Akmenės valsčių susirinkti žinių arbitražo komisijai apie pasienio gyventojus ir išklausti jų nuomonės prie ko jie norėtų būti priskirti, prie Lietuvos ar Latvijos.

1920 m. lapkričio mėn. Mažeikių apskrities valdyba už agitaciją prieš Lietuvos valdžią iš apskrities valdybos narių nuo Akmenės valsčiaus pašalino Vincą Švežinską ir dar apdėjo 500 auksinų bauda. Apskrities taryba netgi nutarė bausti tuos narius, kurie gavę pakvietimą neatvyko į posėdį be pateisinamos priežasties ar iš posėdžio pasišalino nepasirašę posėdžio protokololo nutarimų 50 auksinų bauda.

1920 m. rugsėjo 23 d. įsteigta vaikų prieglauda, kuri rūpinosi našlaičiais ir beglobiais vaikais. Mažeikių apskričiai periskėlus iš Sedos į Mažeikius veikė dveiji arešto namai, todėl 1920 m. pabaigoje nuspręsta, kad Sedoje jie nereikalingi. Dėl lėšų stokos jų išlaikymui nuo 1921 m. sausio 1 d. paliekami vieni arešto namai Mažeikiuose.

1921 m. vasario mėn. apskrities savivaldybė nutarė, kad Mažeikiuose reikia įsteigti gimnaziją (iki šiol veikė tik 4 klasių vidurinioji mokykla). Rūpindamasi beturčiais vaikais apskrities savivaldybė įsakė valsčių savivaldybėms surinkti duomenis, kiek apskrityje yra tokių vaikų, kuriems reikalingas maistas ir rūbai. Apskrities savivaldybė taip pat ėmė rinkti savo naudai mokesčius nuo įvežamų ir išvežamų iš miesto geležinkeliu prekių, po 50-80 skatikų nuo kiekvieno pūdo. Tokie savotiški muitai 1921 m. kovo 16 d. Rinkliavų departamento buvo uždrausti kaip nenumatyti valstybės įstatymų ir ribojantys prekybą. Dėdama pastangas, kad kuo greičiau atsistatytų apskrities ūkis, ūkininkai atsistatytų sugriautus trobesius ir pastatus, savivaldybė nutarė prašyti Muitų departamento praleisti plytas, kalkes, miško medžiagą be muitų, pirktus Mažeikių apskrities ūkininkų savo reikmėms Latvijoje. Šitokiu būdu savivaldybė skatino miesto atgimimą bei ūkių apskrityje atstatymą.

1921 m. išleistas savivaldybių rinkimų įstatymas. Šiuo įstatymu galutinai rinkimams į visas savivaldybes įvesta proporcinė rinkimų sistema visuotiniu lygiu, slaptu ir tiesiu balsavimu. Renkami į tarybą nariai galėjo būti Lietuvos piliečiai be tikėjimo skirtumų nuo 24 m. amžiaus. Tarybos renkamos 3 metams. Apskrities savivaldybės organai kaip ir anksčiau liko apskrities taryba, valdyba ir revizijos komisija.

Naujai 1921 m. išrinktos apskrities savivaldybės tarybos posėdis įvyko rugpjūčio 18 d., kurį, nesant naujo apskrities tarybos pirmininko, pradėjo vyriausias pagal amžių atstovas Petras Antanavičius. Svarbiausia užduotis šiame posėdyje - išrinkti apskrities tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją, valdybą ir revizijos komisiją. Naujuoju Tarybos pirmininku tapo Jonas Raustis, pavaduotoju Aleksandras Kniuipis, valdybos nariais - Antanas Turčinskas, kasininkas - Jonas Beresnevičius, ūkvedys - Juozas Knabikas. Revizijos komisijos nariais tapo Antanas ir Leonas Pacevičiai bei Kazys Bieliauskas.

1921 m. spalio 8-15 d.d. Mažeikių miesto valdyboje Valstybės kontrolė atliko reviziją, kurios metu buvo pastebėta daug trūkumų - kasos knyga nepravesta, išlaidų dokumentai nesusegti ir nepatvirtinti valdybos pirmininko, bylos nesutvarkytos, dauguma raštų neregistruoti. 1922-01-27 revizija buvo atlikta vaikų prieglaudoje, čia taip pat rasta trūkumų - kasos knyga neužvesta, ūkis vedamas netaupiai, prieglaudoje 23 vaikai iš jų 4 sergantys raudoniuke, prieglauda visai netinkamam šiai įstaigai name, nėra pirties, trūkstapatalynės. Atlikus revizijas 1922-02-07 pastebėta, kad apskrities savivaldybės kasoje padarytas net 20147 auksinų 54 skatikų sumos trūkumas, valstybiniaipinigai sunaudoti savivaldybės reikalams ir t.t. Kontrolės departamentas už tai prašė buvusius ir esančius Mažeikių apskrities valdybos nusikaltusius narius patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

1922 m. vasario 17 d. įvykęs apskrities tarybos posėdis buvo tikras valdybos narių perrinkimas - iš valdybos narių savo noru pasišalino pirmininkas A. Turčinskas, nuo kasininko pareigų ir valdybos narių nušalintas J. Beresnevičius už rastus revizijos metu trūkumus kasoje. Naujais valdybos nariais išrinkti - pirmininku Antanas Pacevičius, nariu - Feliksas Pračkauskas.

Po įvykusių revizijų Mažeikių savivaldybė buvo gana užsiėmusi stangdamasi pašalinti per revizijas pastebėtus trūkumus, nubausti dėl šių trūkumų atsakingus valdybos narius bei pakeisti juos kitais, kurie labiau rūpintųsi savivaldybės reikalais. Nuošalyje neliko ir savivaldybės gyventojų reikalai.

1922 m. kovo 27 d. buvo nutarta, kad reikia prašyti sveikatos departamento leidimo apskrities vaistinei įsteigti. Tarpininkauti šiam reikalui paskirtas apskrities ligoninės gydytojas dr. Cezaras Mikuckis. Buvo žiūrima tvarkos, ramybės viešose vietose, uždrausta girtiems pasirodyti gatvėse, svaigalų gėrimas viešose vietose - prasižengusysis galėjo būti baudžiamas iki 1000 auksinų bauda.

Didelė problema savivaldybei atrodė benamiai šunys, per juos plintančios įvairios ligos. Buvo įsakyta, kad kiemsargiai šunys turi būti pririšti žiemos metu nuo 7 val. ryto iki 17 val. vaklaro , o vasarą nuo 4 val. iki 21 val., kambariniai ir medžiokliniai šunys turi būti įregistruojami savivaldybėse, kurios išduoda tam tikrus liudijimus už nustatytą mokestį. Klajojančius ne laiku šunis nuspręsta naikinti.

1922 m. kovo 28 d. mirė valdybos pirmininkas Antanas Pacevičius. 1922-04-19 naujuoju valdybos pirmininku išrinktas Vaclovas Milevičius. 1922 m. nutarta kuo greičiau perkelti apskrities ligoninę iš Sedosį Mažeikius, kai tik bus užbaigtos ligoninės pastato statybos.

1922 m. rugsėjo 30 d. nutarta, kad mieste reikia įsteigti centrinį knygyną, 1922-12-02 nutarta prašyti Darbo ir socialinės apsaugos departamento leidimo įsteigti senelių prieglaudą.

1923 m. kovo 28 d. Mažeikių apskrities taryba posėdyje nutarė įsteigti prie Apskrities valdybos žemės ūkio skyrių, kurio organizavimą ir vedimą pavedė valdybos nariui V. Mylevičiui..

1923 m. liepos 10 d. tarybos nutarimu Tarybos pirmininku išrinktas Raustys, tačiau ši kandidatūra buvo užprotestuota ir atidėta; buvo patvirtintos valsčių ribos, išskyrus Mažeikių valsčiaus ir Mažeikių miesto . Nuo 1931 m. sausio 1 d. buvo panaikinta apskrities žemės tvarkytojų įstaiga. Šios įstaigos funkcijos perduotos Šiaulių apygardai.

1931-05-02 Vietos savivaldybės įstatymas apskrities viršininko kontrolei pavedė visas apskrities savivaldybes. Apskrities viršininkas buvo renkamas ir apskrities valdybos pirmininku. Jis kartu su vidaus reikalu ministru tvirtino antraeilių miestų burmistrus, valsčių ir antraeilių miestų savivaldybių nutarimus, biudžetą, etatus bei atlyginimus. Apskrities viršininką skyrė, jo veiklą kontroliavo vidaus reikalų ministras. Už savo darbą apskrities viršininkas turėjo atsiskaityti Vidaus reikalų ministerijai.

1932 m. apskrityje buvo suorganizuota švaros savaitė. Surengta 11 paskaitų, Leckavoje vyko eisena su plakatais „Šalin nešvara", Židikų valsčius biednuomenei išdalino 100 gabalų muilo. .

1931 m. Mažeikių apskrityje gyveno 77415 gyventojai. . 1937 m. Mažeikių apskrityje buvo apie 80 tūkst. gyventojų, įsikūrusių 10020 ūkių, buvo 159856 ha žemės. I rūšies vieškelių buvo 219,8, II - 501,4 ir III - 815,2 km . 1939 m. apskrityje veikė 13 plytinių, kurios pagamino apie 9,5 mln. plytų, buvo 15 kiaušinių supirkimo punkų.

1940 m. birželio mėn., prasidėjus sovietinei okupacijai buvęs nelegalios Mažeikių apskrities komunistų partijos vadovas - sekretorius Alfonsas Kondrotas iš Kauno siunčiamas į Mažeikius sudaryti laikinajį Lietuvos komunistų partijos (LKP) apskrities komiteto biurą. Spalio 25 d. Centro Komitetas - CK patvirtino etatus ir naują apskrities komiteto, taip vadinamo apkomo sudėtį: sekretoriumi paskirtas Mečys Vičiulis, antruoju sekretoriumi Frolovas, dar priklausė apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas Petras Kičas, saugumo viršininkas Benas Balsys, organizacinio skyriaus vedėjas Alfonso Kundrotas. Gruodžio mėn. CK nutarimu M. Vičiulis nuimtas ir pirmuoju sekretoriumi netrukus vėl paskirtas A. Kondrotas. Prasidėjus 2-am pasauliniam karui, Mažeikių apskrities komiteto valdžia evakavosi į Rusijos gilumą. Vėl grįžo 1944 m. spalio mėn, kuomet Venta buvo tapusi fronto linija, sovietinės kariuomenės užimtoje Sedoje įkuriama lyg ir laikina apkomo būstinė. Spalio 30 d. LKP Mažeikių apskrities komiteto pirmasis sekretorius A. Kondrotas parvyksta į Mažeikius. Kadangi buvusios patalpos Stoties gatvėje buvo nukentėjusios nuo bombardavimo laikinai įsikuria Matulionio g. Nr. 2. A. Kondrotas LKP Mažeikių apskrities pirmuoju sekretoriumi buvo iki 1946 m. spalio pabaigos.

1941–1944 m. vokiečiai Mažeikių apskritį įjungė į Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Mažeikių rajoną (34 apylinkės), dalis teritorijos atiteko Akmenės (23 apylinkės), Sedos (27 apylinkės), Skuodo (6 apylinkės), Žagarės rajonams. Plotas: 1923 m. - 2070, 1939 m. - 1960, 1949 m. - 1992 km². 1923 m. buvo 71104, 1939 m. - 83984 gyv.

Nuo 1945 m. ėjo apskrities laikraštis „Mažeikių tiesa".

Valsčiai

• Laižuvos valsčius (1920-1950), 1924 m. 3081 gyv. (1466 vyr., 1615 mot.).
• Leckavos valsčius (1919)
• Mažeikių valsčius (1919-1950). Viršaičiai: Augustas Venckus (1930-1940 m. pav.; 1941 m. rugpjūčio mėn. - 1944 m. ruduo; pasitraukė į Vakarus), Mažeikių valsčiaus VK pirmininkai: Augustas Vilkas (1940 m. vasara), Pranas Vaitiekaitis (1940 m. ruduo - 1941 m. birželio mėn.; buvo 1946 m. išrinktas TSRS AT deputatu po II pasaulinio karo), Gabalis, Gudinas. 1924 m. buvo 4882 gyv. (2308 vyr., 2574 mot.).
• Sedos valsčius (1919-1950). 1924 m. buvo 9986 gyv. (4609 vyr., 5377 mot.).
• Tirkšlių valsčius (1919-1950). 1924 m. buvo 8404 gyv. (3888 vyr., 4516 mot.).
• Viekšnių valsčius (1919-1950). 1924 m. buvo 10549 gyv. (4837 vyr., 5712 mot.).
• Židikų valsčius (1920-1950). 1924 m. buvo 8465 gyv. (3945 vyr., 4520 mot.).

Mažeikių apskričiai dar priklausė Akmenės, Barstyčių, Ylakių, Klykolių, Papilės, Vegerių valsčiai, kurių teritorijos nėra dabartinio Mažeikių rajono sudėtyje. Iki 1924 m. dar priklausė ir Žemaičių Kalvarija.

Viršininkai

Mažeikių apskr. viršininkas A. Janušonis

Mažeikių miesto burmistras J. Gurskis

Mažeikių miesto burmistras M. Velička

Mažeikių apskrities viršininkai:

• Ferdinandas Kaunackis, 1918-11-27(?) – 1918-12-14.
• Simonas Virkutis, 1918-12-14 – 1919-09(?).
• K. Lušpinis, 1919-09(?) antra pusė – 1920-03-18(?); paskutinis protokolo nuorašas pasirašytas 03-18.
• Petras Tučkus, 192-03 – 1920-08-20.
• Antanas Vaitiekavičius, 1920-1925 m.
• Mečys Jurgelis, 1925-04-15 – 1927-03-05.
• Povilas Brazdžius, 1927 - 1932-09-01.
• Viktoras Volonsevičius, 1936-1937 m. (1932 m. Policijos laikraštyje minimas kaip apskrities viršininkas).
• Izidorius Jatulis
• Antanas Janušonis, 1939 – 1940-07.
• Stasys Baipšys, 1944? m. - 1945 m. Kilus Vokietijos-SSRS karui suorganizavo Renavo sukilėlių būrį, veikusį Mažeikių aps.

Kiti tarnautojai

• Antanas Grigiškis, Mažeikių apskr. viršininko padėjėjas, nuo 1919-04-23
• Helcermanas, apskrities technikas inžinierius, 1926 m.
• Jonas Vanagas, apskrities felčeris, 1930 m.
• Petras Lelis (Lalis), apskrities inžinierius, 1932 m.
• Bucevičius, apskrities inžinierius, 1933 - 1934-01-01 m.
• J. Sidabras, apskrities inžinierius, nuo 1934-01-01
• V. Gečas, Mažeikių miesto savivaldybės sekretorius, 1933 m.
• Stasys Baipšys, 1940-1941 m. dirbo Valstybės draudimo įstaigos Mažeikių skyriuje.
• Kazys Leknius, nuo 1939-01-02 Mažeikių apskr. mokesčių inspektorius, iki jo - A. Kaulenis (šis paskirtas Jaunosios Lietuvos sąjungos vadu).
• kap. Totilas, apskrities viršininko pavaduotojas, 1942 m.

Mažeikių miesto burmistrai

• Feliksas Pračkauskas, pirmasis Mažeikių miesto burmistras, 1920-03-03 – 1920-09-06 (minimas)
• Petras Kugris, 1920-10-27 (minimas) – 1921-11-22 (minimas).
• Jonas Motuzas, 1920 m. buvo burmistro padėjėjas , 1921 m. minimas burmistras.
• Domas Žylė, 1924-11 mėn. - 1925-03 mėn.
• Jonas Gurskis (g. 1888 Stungių k., Žagarės vls.). 1919 m. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, grįžęs iš jos apsigyveno Mažeikiuose. 1922 m. pradėjo atstovauti Valstybinę draudimo įstaigą. Vėliau, kaip sąžiningas verslininkas, buvo išrinktas Mažeikių burmistru ir išbuvo apie 5 metus. Jam būnant burmistru, buvo išplanuotas ir sutvarkytas miestas ir kiti atlikti miesto sutvarkymo darbai. Pasitraukęs iš burmistro pareigų ėmėsi prekybos, savo namuose (Basanavičiaus g. 14) atidarė kepyklą. 1926 m. burmistras, 1939 m. buvo miesto tarybos narys..
• Matas Kubiliūnas, 1929-1931-06-30.
• Mykolas Velička, 1931-06-30 - 1940-06-25.
• J. Kinderskis vadovavęs savivaldybei prasidėjus sovietinei okupacijai nuo 1940-06-25, 1940 m. rudenį - vykdomojo komiteto pirmininkas. 1940 m. buvo smulkaus kredito banko valdytojas .
• Smilgys vadodavo 1941 m. prasidėjus karui .
• Juozas Tumas paskirtas 1942 m.

Kiti straipsniai

• Mažeikių apskrities arešto namai
• Mažeikių apskrities ipotekos įstaiga
• Mažeikių apskrities komendantūra
• Mažeikių apskrities vykdomasis komitetas
• Mažeikių vaikų prieglauda
• Mažeikių senelių prieglauda
• Mažeikių apskrities statybos komisija
• Mažeikių apskrities taryba
• Mažeikių apskrities valdyba
• Mažeikių apskrities žemės rūšiavimo komisija

Šaltiniai

• Jurgita Kaminskaitė. Mažeikių (Sedos) apskrities savivaldybė 1918-1922 m. - 7 p.
• Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. 3. - P. 23.