Povilas Brazdžius
BRAZDŽIUS POVILAS (g. 1877–11-20 Biržų apskr. Vabalninke - 1977-05-29), 1927 - 1932-09-01 Mažeikių apskrities viršininkas.
Mokėsi Mintaujos gimnazijoje kartu su Antanu Smetona, baigė 4 klases. Nuo 1888 m. iki 1904 m. tarnavo valdininku iždo rūmuose Rygoje. Nuo 1905 m. apsigyveno Panevėžio apskrityje ir dirbo Subačiaus valsčiaus Savivaldybėje. Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo mobilizuotas į rusų kariuomenę. Išėjęs iš kariuomenės dirbo tremtinių gražinimo komisijoje Smolenske. 1919 m. pradžioje grįžo į Lietuvą ir jau balandžio 15 d. užemė Panevėžio miesto ir apskrities viršininko vietą. Tais pačiais metais rugpjūčio 9 d. dėl pablogėjusios sveikatos išėjo iš tarnybos. Vėliau nuo 1920 m. gegužės 15 d. iki rugpjūčio mėn. 20 d. buvo Ukmergės m. ir apskr. policijos vadu. 1921 m. rugsėjo mėn. 1 d. vėl buvo Tauragės apskr. viršininku. 1922 m. iš Tauragės perkeltas į Alytų, 1926 m. – į Kretingą ir 1927 m. – į Mažeikius. Nuo 1932 m. rugsėjo 1 d. paskirtas Seinių apskrities viršininku. Nuo 1940 m. balandžio 16 d. atleistas iš einamų pareigų ir tarnybos labui perkeltas į Tauragės apskritį.
1932-02-15 apdovanotas D.L.K. Gedimino IV laipsnio ordinu.
Baigęs administracinį darbą, P.Brazdžius persikėlė į Bugenių k. Čia planavo užtvenkti Šerkšnę ir statyti vandens malūną, bet dėl prasidėjusio karo ir okupacijos šio sumanyno neįvykdė. Vėliau iš Bugenių išsikėlė pas gimines
P. Brazdžiaus brolis tarpukario Lietuvoje buvo apskrities policijos vadas, dirbo Akmenės statybos tresto normuotoju.
Šaltiniai
- Poškus A. Apskrities viršininkas // Būdas žemaičių. - 1997. - Sausio 16. - P. 12.
- Savivaldybė. - 1930. - Nr.10. - P. 28.