Izidorius Jatulis

JATULIS IZIDORIUS (g. 1904 Gruzdžių vls., Šiaulių apskr. - m. 1960 JAV.), Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kapitonas, Mažeikių apskrities viršininkas, Tėvynės apsaugos rinktinės vadas.

Buvo įstojęs į Šiaulių mokytojų seminariją, tačiau tuoj po pirmo kurso pašauktas atlikti karinę prievolę. 1927 m. baigė Karo mokyklą ir gavo pėstininkų leitenanto laipsnį. Buvo paskirtas į 7-ąjį pėstininkų pulką, po trijų metų - paskirtas į vyriausiąjį kariuomenės štabą, spaudos ir švietimo skyrių. 1936 m. jam suteiktas kapitono laipsnis. Nuo 1938 m. pradėjo tarnybą Telšių apskrities komendantūroje karininku šaulių reikalams. TSRS okupavus Lietuvą, apsigyveno netoli Leibelių durpyno, uošvių ūkyje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, I. Jatulis Akmenės valsčiuje surorganizavo birželio mėnėsio sukilėlių būrį. Netrukus tapo Mažeikių apskrities Lietuvos nacionalistų partijos (LNP) vadu. 1941-12-17 vokiečiams uždraudus LNP buvo paskirtas Mažeikių apskrities komendantu. 1942 m. rugsėjo mėn. dėl nesutarimų su vokiečiais šių pareigų atsisakė. Vokiečių žandarmerijos buvo ieškomas, todėl pradėjo slapstytis, bet netrukus paieška atšaukta. Jam buvo suteikti įgaliojimai bendrauti su Platelių miškuose įsikūrusiais taip vadinamais „vanagais". Tikriausiai teko dalyvauti ir Sedos kautynėse. Pasitraukė į Vokietiją, vėliau persikėlė į JAV.

Šaltiniai

• Algimantas Muturas. Pavenčiuose žydų laukė mirtis // Būdas žemaičių. - 2006. - Rugpjūčio 22. - Nr. 84.