Petras Kugris

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search

PETRAS KUGRIS (1883-06-05 Daubiškių k.), Mažeikių miesto burmistras 1920-10 -- 1921-11.

Petras Kugris (arba Petras Kugrys) gimė Šiaulių miestelėno Prano Kugrio ir Onos Jonuškytės šeimoje. Pakrikštytas buvo Viekšnių bažnyčioje. Krikštą jam suteikė tuo metu gerai žinomas Viekšnių dekanas klebonas Juozapas Zaleskis.

Apie P. Kugrio vaikystę žinoma labai mažai. Jis dar turėjo seseris Elžbietą ir Barborą, brolį Praną. Išsilavinimą buvo įgijęs namuose. 1920 m. spalio mėn. jis jau įvardijamas kaip Mažeikių burmistras. Kartu jis buvo ir tarybos narys. Dirbdamas gavo 600 auksinų algą. Gyveno Viekšnių gatvėje. Nuolatinis P. Kugrio užsiėmimas – darbininkas.

Vykdant burmistro pareigas jam talkino sekretorė Eva Voroneckienė, kuri buvo baigusi liaudies mokyklą. Pagrindinis P. Kugrio, kaip miesto burmistro, darbas tuo metu buvo miesto plėtra. 1921 m. birželio 6 d. jis kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos atstatymo komisariatą dėl Mažeikių miesto plėtros ir dalies Viekšnių valdiško miško ploto skyrimo miestui. Mažeikių mieste tuo metu labai trūko butų gyventojams ir įstaigoms. Buvo daug norinčiųjų statytis ir apsigyventi mieste, bet tam trūko žemės sklypų. Mieste nebuvo vietos turgavietei, visuomeniniams sodams, vaikų darželiams, galvijų ganymui. 1920 m. gruodžio 20 d. P. Kugris dar kreipėsi į Savivaldybių ir piliečių prieglaudos miesto ūkio skyriaus departamentą, prašydamas iš Valstybės turtų ministerijos skirti žemės plotą Mažeikių miesto plėtrai.P. Kugris siekė, kad miesto Valdybai būtų suteikta teisė ir įgaliojimai pačiai skirti žemės plotus to reikalaujantiems žmonėms ir šeimininkauti visoje miesto teritorijoje, vykdyti miesto užstatymo darbus. Burmistras taip pat prašė, kad būtų nurodytos miesto ribos, kurių Mažeikiai iki šiol neturėjo. Dar vienas P. Kugrio nuopelnas – Mažeikių miesto taryba vienbalsiai nutarė reikalauti iš apskrities valdybos pusės procento iš Mažeikių miesto prekybos ir pramonės įstaigų gauto pelno. Lėšos buvo reikalingos įvairioms reikmėms, nes miestas tvarkėsi savarankiškai, o apskrities valdyba nedaug pagalbos galėjo suteikti.

Trumpai buvęs miesto burmistru P. Kugris 1923 m. rugpjūčio 19 d. Mažeikių bažnyčioje vedė Aleksandrą Kačerauskaitę-Žulpienę ir apsigyveno Reivyčių kaime. Nuo 1929 m. jis čia valdė 12 hektarų žemės ir gyveno ūkiškai. Tolesnis P. Kugrio likimas nežinomas.