Ferdinandas Kaunackis
KAUNACKIS FERDINANDAS, Kauneckis, (g. 1861-05-30/06-11 Kivylių dvare, Skuodo valsč. - m. 1935-06-11 Kivyliuose, palaidotas Aleksandrijos kapinėse), medicinos gydytojas, visuomenės veikėjas, knygnešys.
Tėvai - Leonas Kaunackis (buvo Simano Daukanto sesers Anastazijos sūnus) ir Cecilija Knipavičiūtė. Pradinį mokslą įgijo tėviškėje, toliau mokėsi Rucavos privačioje mokykloje (Latvijoje), 1881 m. pavasarį Liepojoje baigė gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Charkovo universitetą studijuoti mediciną. Išklausęs čia vieną semestrą, 1882-1887 m. mediciną studijavo Dorpato (Tartu) universitete. 1887 m. gavo gydytojo diplomą ir iki 1891 m. dirbo gydytoju Rostove prie Dono. 1891 m. grįžo į Kivylius, vertėsi gydytojo praktika, dirbo savo ūkyje (turėjo apie 80 ha). 1893 m. išvyko į Tartu universitetą, kur 1894 m. apgynė medicinos daktaro disertaciją. Nuo 1895 m. vėl praktikavo Kivyliuose. Netoli gyvenamojo namo iš raudonų plytų pradėjo satyti pastatą privačiai ligoninei. 1911-1913 m. tobulinosi Berlyno, Vienos, Krokuvos ir kt. klinikose ginekologijos ir chirurgijos srityse. Grįžęs iš specializacijos, įrengė ligoninės antrąjį aukštą, ligoninės kampe padarė daug kam iki tol nematytą dalyką - vidaus tualetą su kanalizacija. 1913-1914 m. buvo Sedos ligoninės vedėjas, 1915-1918 m. Skuodo apskrities gydytojas, 1918-1919 m. Sedos apskrities viršininkas, 1920-1921 m. Skuodo ligoninės vedėjas, o vėliau iki mirties dirbo Skuode.
F. Kaunackis 1885-1904 m. platino lietuvišką spaudą. Dar studentaudamas susirašinėjo su Martynu Jankumi, kuris 1890 m. F.Kaunackiui parašė laišką, prašydamas atsiųsti savo senelio S. Daukanto nuotraukos kopiją, kad galėtų atspausdinti knygoje. 1895 m. savo tėviškėje įrengė slaptą mokyklą - lietuvišką knygų skaityklą. Užmezgė ryšius su Mažeikių ir Židikų krašto knygnešiais (Leonu Kubilu, Leonu Gaubiu, Viktoru Norkumi, Konstantinu Baltinu, Mykolu Augustausku ir kt.), gaudavo iš jų lietuviškos spaudos. Perduodavo ją kitiems knygnešiams, kurie atvykdavo į jo ūkį. Važiuodamas pas ligonius, pasiimdavo knygnešių jam paliktą spaudą, paslėptą dažniausiai pakelės koplytėlėse (Margininkų k., Gedrimų k. ir kt.). Į namus ją veždavosi susidėjęs į savo medicinos įrankių lagaminėlį. Dalį spaudinių tuoj pat nemokamai išdalindavo patikimiems pažįstamiems pacientams, įpareigodamas paskleisti tarp kaimynų. Platino ir pats Skuodo, Ylakių, Židikų valsčiuose.
Savo tėviškėje išsaugojo Simano Daukanto biblioteką, kurią 1910 m. pab. padovanojo Lietuvių mokslo draugijai Vilniuje (iš viso 8 dėžes). Dalyvavo lietuviškose organizacijose, rėmė Aleksandrijos šaulių būrį, šelpė pradžios mokyklos mokinius. F. Kaunackio pastangomis buvo įsteigtas Aizvykių pasienio postas, 1930 m. savo žemėje per Apšės upę padarė gelžbetoninį tiltą, rūpinosi, kad Truikinių kapinės būtų aptvertos akmenų mūro tvora.
Jo žmona - Regina Gecevičiūtė-Kaunackienė (g. 1863 - m. 1945-04-14), santuoka įregistruota 1908-08-09. Jų sūnūs: Algirdas (g. 1919); Ferdinandas (g. 1921-05-09), buvo gydytojas.
Kiti straipsniai
Šaltiniai
- Seda // Žemaičių praeitis 5. - V., 1997. - P. 305.
- Budrys M. Lietuviai gydytojai aušrininkai // Lietuvių tautos praeitis. T. 5, kn. 3-4 (19-20). – Chicago, 1984. – P. 102-103
- Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. - T. 11. - P. 200.
- A.a. med. dr. Ferdinandas Kaunackis // Medicina. – 1936, Nr. 7/8. - P. 624-625.
- Tarvydas A. Apie žemaičių šaulį a.a. Ferdinandą Kaunackį // Trimitas. – 1936. - Nr. 24. - P. 560.
- Js. Rm. Mirė didelis ir reto gerumo širdies žmogus – med. dr. F.Kaunackas // Ūkininko patarėjas. – 1935. - Liepos 4. - P. 13.
- Šverebas P. Jų vardai susiję su Seda // Santarvė. - 1991. - Kovo 14.
- Vyšniauskas J. Dvaras prie Aleksandrijos. Kaunackiai - garbinga Simono Daukanto giminės šaka. - Klaipėda, 2009. - 224 p. ISBN 978-609-404-052-8.
Nuorodos
- Ferdinandas Kaunackis, biografija