Šablonas:Pildomi straipsniai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Keršoji meškutė

KERŠOJI MEŠKUTĖ (Arctia caja) - meškučių (Arctiidae) šeimos drugys.

Dydis 50-80 mm. Priekiniai sparnai tamsiai rudi, suskaidyti baltomis vingiuotomis juostomis. Be to, priekiniame pakraštyje yra dvi pleišto formos baltos dėmės. Užpakaliniai sparnai gelsvai rausvi, ant jų yra 5 melsvai juodos dėmės. Galva ir krūtinė tamsiai rudos spalvos. Pilvelis raudonas su juodomis dėmelėmis. Drugiai skraido nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos. Noriai skrenda prie lempų. Įprastas parkuose, soduose, neretas gyvenvietėse.


Balėnėlis

BALĖNĖLIS, ežeras Šerkšnėnų seniūnijoje, Mažeikių ir Telšių rajonų pasienyje. Iš ežero išteka Viešetė, netoli jo, rytiniu pakraščiu, teka Pievys. Prie ežero yra Balėnėlių kaimas, kurio dalis priklauso Telšių raj.


Mažeikių jaunųjų gamtininkų stotis

MAŽEIKIŲ JAUNŲJŲ GAMTININKŲ STOTIS (JGS), mokinių neformaliojo ugdymo mokykla. Nuo 2010 m. birželio 1 d. reorganizuota Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2010-02-26 sprendimu Nr. T1-79. Visas sukauptas turtas atiteko Moksleivių namams, priimta ten dirbti tik trys darbuotojai (iš 10).

1984 m. architektas R. Štakonas suprojektavo Gamtininkų stoties pastatą. Statybą vykdė ETG. Mažeikių vykdomojo komiteto 1985-11-06 potvarkiu Nr.433, kurį pasirašė Vykdomojo komiteto pirmininkas Z. Mačernis, nuo 1985 m. lapkričio 1 d. įsteigiama Jaunųjų gamtininkų stotis, skiriant patalpas Laisvės g. 30 a. Tačiau statybos ir remonto darbai nebuvo užbaigti, todėl JGS negalėjo normaliai dirbti. 1986-06-01 komisija, kurios sudėtytje buvo JGS direktorė Irena Varnienė (direktore paskirta 1986-03-29), ETG kapitalinės statybos viršininkas E. Radavičius ir „Lietžemūktechnikos" valdytojo pavaduotojas Gauronskis, pasirašė JGS pastato priėmimo aktą, nors dar nebuvo užbaigti vidaus ir lauko elektrifikavimo darbai. 1985-12-29 patvirtinti du etatai: direktoriaus ir metodininko, o nuo 1986 m. rugsėjo 1 d. - trys. Jau 1986 m. gegužės mėn. buvo sukomplektuoti 6 būreliai, kurie veikė mokyklose.


Bugenių kaimo bendruomenės vietinės reikšmės saugomas gamtos paminklas - Bugenių ąžuolas

BUGENIŲ ĄŽUOLAS, saugomas vietinės reikšmės gamtos paminklas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, Šerkšnės hidrografinio draustinio atkarpoje ties Bugenių k.

Ąžuolas yra dvikamienis. Vieno kamieno apimtis - 610 cm, kito - 380 cm. Medžio aukštis - 28 m. Yra ertmių kamieno pagrinde ir kamiene. 2010 m. šis medis pavadintas Bugenių ąžuolu ir įtrauktas į Asociacijos Bugenių kaimo bendruomenės vietinės reikšmės saugomų gamtos paminklų sąrašą.

Senieji vietos gyventojai pasakoja, jog senais laikais šis ąžuolas buvęs aptvertas apsaugine tvorele.


Viešetė

VIEŠETĖ, upė Tirkšlių seniūnijoje, Ventos kairysis intakas.

Teka į šiaurę iš Balėnėlio ežero, esančio Mažeikių-Telšių raj. pasienyje, Nevarėnų apyl., 10 km į rytus nuo Sedos. Kerta Sedos-Pievėnų, Mažeikių-Sedos, Tirkšlių-Spurganų, Tirkšlių-Geidžių kelius ir Mažeikių aplinkelį. Daubarių k. teritorijoje įteka į Ventą, 201 km nuo jos žiočių.

Ties Daubariais 1972 m. įrengtas priešerozinis tvenkinys (plotas 15 ha). Kair. krante anksčiau čia veikė dviejų aukštų malūnas, vad. Grūšo malūnėlis ir Jazdausko plytinė.


Paežerės kaimo kapinės

PAEŽERĖ, kaimas Sedos seniūnijoje, prie Sedos-Telšių kelio, apie 3,5 km įpietryčius nuo Sedos. Šiaurinėje dalyje ribojasi su Užežerės kaimu, pietvakariniu pakraščiu iš Plinkšių ežero teka Domija, kuri įteka į Sruoją, pietinėje dalyje prieina Vidgirio miškas (Sedos girininkija).

Kaime yra Paežerės senkapiai, vadinami Šilainienės kapeliai (AV-664). Kaime buvo pradinė mokykla, kurią baigė lietuvių kalbininkė, filologijos daktarė, Vilniaus universiteto dėstytoja Irena Remenytė-Mažiulienė.