Daubariai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Daubariai
Daubariai.MKE.2005-10-31.JPG
Informacija
Seniūnija: Tirkšlių seniūnija
Koordinatės: 56° 16' 60" š.pl., 22° 18' 0" r.il.
Altitudė: 73 m
Plotas: 494,9 ha
Gyventojai: 176 (2001 m.)
Daubariai, gamtovaizdis
Tiltas per Viešetę ties Daubariais
Daubarių I-asis piliakalnis
Už šių aukštų medžių, Viešetės ožnugaryje yra Daubarių k. kapinės

DAUBARIAI, kaimas Tirkšlių seniūnijoje, abipus Mažeikių aplinkelio. Pietinėje dalyje ribojasi su Tirkšlių mstl., vakaruose - Geidžių ir Jautakių k. Šiaurėje teka Venta, per kaimą į ją teka Viešetė ir jos deš. intakas Stulpas. Yra du Daubarių piliakalniai - Respublikinės reikšmės archeologijos paminklai, tvenkinys, Ventos ir Viešetės upių santakoje - alkavietė, vadinama Gojumi, Šventuoju mišku. Prie Stulpo ir Viešetės santakos yra Daubarių senkapiai II ir Daubarių senkapiai I (AV-674).

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 122 gyv., 1923 m. - 13 ūkių, 151 gyv., 1972 m. - 34 kiemai, 2001 m. - 176 gyv. (84 vyr., 92 mot.).

Daubarių k. 1926-11-27 gimė teisės mokslų daktaras, VU Teisės fakulteto, LTA profesorius, LDDP narys, Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas Pranciškus Vitkevičius.

Istorinės žinios

Manoma, kad Daubarių apylinkėse žmonės jau gyveno I tūkstantmečio pr.m.e. II pusėje ir I m.e. t-mečio pradžioje, nes buvo naudojami piliakalniai[1].

Apie 100 m į pietus nuo Daubarių piliakalnių yra kapinynas, kurį 1975 m. tyrė Istorijos institutas (vadovas Algirdas Varnas). Ištirti 8 XVI-XIX a. kapai, rasta XV a. pab. bei XVII a. I pusės Lenkijos ir Švedijos monetų. Manoma, čia buvus Viešetės gyvenvietę, kuri minima (Vesete) 1253 m Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybos akte [2].

Daubarių kaimas minimas Žemaičių žemės teismo aktų knygose 1599 m. (Sprogis, 1888:88). Daubarių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte[3]. 1932 m. buvo sustreikavę visi 40 Daubarių dvare Jazdausko plytinės darbininkai dėl algų mažinimo [4]. Toks pats streikas vyko ir 1933 m. liepos 25 d. [5]. Dar minimas Lisaičių dvaras [6].

Daubariuose kurį laiką veikė paminklų dirbtuvė, dabar ten gaminamos pavėsinės, netoliese įsikūrusi statybinių atliekų smulkinimo gamyklėlė. Kairiajame Viešetė krante prie užtvankos yra buvusio kolūkio „Jaunoji gvardija" dviejų aukštų pirtelė, dabar jau išgriuvusi, beveik sunakinta. Netoli jos - buvęs Jazdausko dvaras. Buv. kolūkio sandėlyje įsikūrė baldus gaminanti bendrija „Liepa", apie 2002 m. sandėlį nupirko tautodailininkė Danutė Stanislava Palekienė ir jame įsteigė galeriją, kurioje eksponuoja savo tapybos darbus, marčios Ritos megztinius, dukters Daivos vitražiukus [7].

Kaime yra kelios kapinės. Daubarių kaimo kapinės yra prie Viešetės. tai atskira kalvelės, apaugusi žole. Už kapinių rytinėje pusėje yra ariama, o kitose pusėse - miškas ir krūmai. Plotas 0,05 ha, perimetras 100, apribotos pylimu-grioviu. Apie 1950 m. sunaikintas kapinėse buvęs medinis kryžius. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad čia buvo laidojami cholera sirgę žmonės, atrodo, buvo palaidotas ir vokiečių karys. Dabar kapinėse nėra matyti jokių laidojimo žymių.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Daubarių piliakalniai - du respublikinės reikšmės archeologijos paminklai.
  • Gojus - miškelis prie Viešetės ir Ventos upių santakos.
  • Grūšo malūnėlis - buvo kairiajame Viešetės krante. Buvęs dviejų aukštų.
  • Jazdausko plytinė - buvo kairiajame Viešetės krante. Gamindavo plytas. Kolūkis šį pastatą nadojo sandėliui.
  • Straupio malūnėlis - buvo ant per kaimą tekančio Stulpo upelio kranto.
  • Viešetė - upė.

Etimologija

Kaimo pavadinimas kilęs nuo žmogaus pavardės Daubaris. Daubariai - asmenvardžio Daubaris daugiskaitinė forma.

Šaltiniai

  1. ↑ Daugudis V. Daubarių (Mažeikių raj.) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimnai 1975 metais. - Kn.: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 m. - V., 1977; to paties. Daubarių (Mažeikių raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai 1976 metais. - Kn.: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976-1977 metais. - V., 1978.
  2. ↑ Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1985. T. I. - P. 392.
  3. ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.
  4. ↑ Žemaitis. - 1932. - Nr. 29.
  5. ↑ Priekalas. - 1933. - Nr. 9. - P. 520.
  6. ↑ Šverebas P. Darbai Daubarių archeologiniame komplekse // Sanatrvė.
  7. ↑ Vytautas Malūkas. Piliakalniais garsus Daubarių kaimas išnykti dar nesiruošia: žmonės čia turi kuo užsiimti // Santarvė. - 2009. - Spalio 8. - Nr. 113. - P. 6-7.

  • Lukošiūtė S. Kaimas tarp Mažeikų ir Tirkšlių // Santarvė. - 1998. - Sausio 8. - Nr. 1. - P. 3-4.

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Daubariai&oldid=37284“