Bugeniai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Bugeniai
Bugeniai.MKE.2010-08-05.jpg
Informacija
Seniūnija: Mažeikių apylinkės seniūnija
Koordinatės: 56° 19' 00 š.pl., 22° 11' 00 r. ilg.
Altitudė: 79 m
Plotas: 1420,8 ha
Gyventojai: 463 (2001 m.)
Bugenių riboženklis prie Geidžių-Bugenių vieškelio
Bugeniai
Bugenių koplytstulpis, 2005 m.
Koplytėlė su Šv. Marijos skulptūra Bugenių k. Pašventinta 2016-06-11.
Bugeniuose, Šerkšnės šlaite, gulintis didžiulis akmuo ir tik žinomas vietiniams gyventojams
Kryžius, kurį galima rasti važiuojant keliu Mažeikiai-Skuodas, pravažiavus Šerkšnės upelį ir pasukus į dešinę. Šis kryžius bei šalia esantis mažas kryželis žymi I-ojo pasaulinio karo kapinaičių vietą.

BUGENIAI, kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, abipus Mažeikių-Židikų kelio, 10 km į vakarus nuo Mažeikių, 5 km į šiaurės vakarus nuo Geidžių. Per kaimą teka Šerkšnė, keliai eina į Tirkšlius ir į AB „Mažeikių nafta". Šiaurėje yra geležinkelis, vakaruose ribojasi su Didmiškiu, pietuose - su Jautakių kaimu.

Yra biblioteka (įk. 1954 m., 2004 m. buvo 202 skaitytojai, dokumentų fondas - 12310 vnt.; vadovė Irena Cilingienė), medicinos punktas (įk. 1953 m., 2004 m. prisirašę 787 gyventojai), Ruzgų girininkija. Veikia Bugenių kaimo bendruomenė.

Gatvės

Bugenių gyvenvietėje yra šios gatvės: Boleslovo Kauno–Kaunackio (ilgis 1,000 km, asfaltuota/žvyruota), Bugenių (1,350 km, asfaltuota), Juodvario (0,300 km, žvyruota), Kiminiškės (0,360 km, asfaltuota/žvyruota), Klevų (0,300 km, asfaltuota), Liepų (0,320 km, asfaltuota), Saulės (0,180 km, žvyruota), Šerkšnės (0,700 km, asfaltuota), Šermukšnių (0,130 km). Bendras visų gatvių ilgis - 4,640 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 339, 1923 m. - 42 ūkiai ir 397 gyv., 1959 m. - 374, 1972 m. - 76 gyvenamieji, 127 šeimos, 1984 m. - 435, 1997 m. - 469, 2001 m. - 463 gyv. (238 vyrai ir 225 moterys). 1764 m. gyveno 3 žydai[1].

Bugenių k yra med. dr. dvarininko Boleslovo Kauno-Kaunackio (1864-01-03 - 1936-05-05) palaidojimo vieta. Kazimieras Rudnickis - garsus apylinkėje šokėjas. Mečislovas Opulskis įstojo į Groso sukilėlių būrį 1863 m., todėl su savo tėvu 18 mėnesių kalėjo Šiaulių kalėjime. Čia gyveno ir vienas iš sukilimo dalyvių Benuševičius, buvęs ištremtas į Sibirą, o po to išvyko į Prancūziją ir daugiau nesugrįžo. [2].

Istorinės žinios

Bugenių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte[3]. 1764 m. žydų registre nurodoma, kad kaime yra 3 žydai. 1834-06-23 patvirtintas Bugenių dvaro laisvųjų valstiečių sąrašas[4]. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymo duomenimis, Bugenių bajorkaimyje buvo 16 sodybų, kurių savininkai - Aleksandras Bugoslavskis, Tadeušas Narkus, Vincentas Ulskis, Mykalojus Malinskis, Baltramiejus Raibys, Antanas Vilkauskis, Juozas Malinskis, Jonas Vanagas, Silvestras Ausakis, Antanas Šakys, Adolfas Rudnickis, Teofilis Drazdauskis, Juozas Jonuškevičius, Pranas Padervinskis, Vincentas Gedgaudas ir Vendelinas Liutikas [5]. Spaudos draudimo metais pas ūkininką Bielkevičių veikė daraktorinė mokykla. .[6].

1922 m. Bugeniuose, priešais dabartinę Ruzgų girininkiją, buvusime V. Kaunacko dvare, ūkininkas Dambrauskas pastatė krakmolo fabriką (minimas ir savininku buvus Beresnevičių), vieškelių sankryžoje buvo įkurta pieninė. Čia veikė plytinė, lentpjūvė. 1982 m. pastatytas 12000 vienetų kiaulininkystės kompleksas, kuris vėliau tapo AB „Bugenių bekonas" (vad. Arvydas Remutis); 2003 m. po bankroto procedūros savo veiklą nutraukė. 1997 m. kaime veikė dvi lentpjūvės, buv. kolūkio dirbtuvėse - sunkvežimių ir kitos technikos atsarginių dalių parduotuvė, išlikusi vartotojų kooperatyvo bei trys privačios krautuvės. Yra malūnas, kuris anksčiau priklausė Rudnickiui, vėliau perleistas sūnui Zigmui Rudnickiui. Malūne daug metų dirbo Jonas Brazdauskas, vėliau jo sūnus Rimantas Brazdauskas. 1997 m. Zinos ir Vlado Puodžiūnų sodyba pripažinta viena gražiausiai tvarkomų Mažeikių apylinkės seniūnijoje. Anksčiau veikė kultūros namai.[7].

Nurodomas Bugenių koplytstulpis su penkiomis skulptūromis (DV-1734), Bugenių kapinės, Bugenių k. kapinės II ir Bugenių k. kapinės I, vad. Liutikos kapeliais. Liutikos kapeliai išgarsėjo rašytojo V. Misevičiaus apsakymo „Iš vieno nenaudėlio gyvenimo" dėka. Liutikas „buvo ne tik vaiduoklis", bet ir 1863 m. sukilėlių vietinis vadelis[8]. Jo kapavietė prižiūrima.

Bugenių k. yra 5 dvarų liekanos ar pavieniai jų reliktai: J.Bielkevičiaus (Lietuvos armijos vyr. veterinarijos gydytojo, veterinarijos tarnybų kūrėjo ir mokslininko gimtinė), B.Kauno-Kaunackio (buvo laisvamaniškų pažiūrų, todėl palaidotas savo žemėje, paties įrengtame tašytų akmenų Gedimino stulpų formos kape-rūsyje), V.Kaunackio (jis organizavo pramonės vystymą, atsižvelgdamas į visus tų laikų reikalavimus - t.y. būtinai naudoti vietines žaliavas, o kuo daugiau produkcijos išvežti parduoti į užsienį, plytinės statybos iniciatorius), Liutikų (garsėjo savo krakmoline). Liutikų dvaras buvo arčiau Ventos geležinkelio stoties. Jų žemės siekė Šerkšnės upę. Per jų dvaro kiemą Tirkšlių link suko senasis kelias iš Židikų į Mažeikius.

2011-07-30 Bugenių bendruomenė surengė kaimo 350-mečio paminėjimą. Pasirodymą susirinkusiesiems surengė Mažeikių baikerių klubas „Samogitian MC“, „Naisių vasaros“ aktoriai į šventę atvyko su menine programa: skaitė poeziją, vaidino. Ieva Petrikaitė, atvykusi iš Viekšnių, papildė programą dainomis. Šventės kulminacija tapo kaimo bendruomenės pastangomis pastatyto paminklinio akmens, simbolizuojančio garbingą sukaktį, pašventinimas. Paminklinį akmenį pašventino klebonas Rimvydas Marozas iš Mažeikių.

Mokykla

Bugenių pradžios mokyklos pažymėjimas, 1933 m.

Bugeniuose 1918-1954 m. veikė pradinė, vėliau – septynmetė (1955-1964 m.) ir aštuonmetė (1965-1971 m.), po to vėl pradinė (1971-2006), kuri 2005 m. tapo Kalnėnų vidurinės mokyklos filialu, o nuo 2006-09-01 uždaryta.

Prieš karą mokykla buvo Malinsko sodyboje, vėliau Auksakio ūkyje. Rodos, karo metais kažkurį laiką vaikus mokė Pumpuruose, vėl pas Malinskį Bugeniuose. Mokykla dar buvusi pas Kakštį ir pas Grigiškienę. Mokyklos vedėja iki 1927-09-01 buvo Eleonora Tareilienė, o nuo 1927-09-01 - Milda Graudinytė [9]. 1930-12-01 mokyklos vedėju pradėjo dirbti Jonas Maskoliūnas. [10].

1949-1950 m. Bugenių pradinėje mokykloje buvo 4 klasės, dirbo dvi mokytojos - E.Levinaitė ir Stasė Skiparytė. Pastaroji įkūrė Marytės Melninkaitės vardu pavadintą pionierių oraganizaciją (joje 26 mokiniai). 1953 metais Bugenių mokykloje įsteigta penkta klasė. Tada mokytojavo Eglinskienė, Gerdauskaitė ir Rupliauskaitė. Pionierių draugovė vadinosi Volodios Dubinino vardu, joje buvo apie 50 narių. Apie 1954 m. mokykla perkelta į dabartinį raudonų plytų pastatą, kuris priklausė Vilniuje gyvenančiai Dilienei ir vėliau jai grąžintas. Švietio skyrius planavo atpirkti pastatą iš savininkės ir suremontuoti. 1959 m. dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus buvo uždaryta 7 klasė. 1988 m. mokėsi 37 mokiniai, dirbo trys mokytojai: vedėjas Arūnas Bugys, mokyklai kolūkis įvedė vandentiekį. 1997 m. mokyklos vedėja buvo Loreta Šadauskienė, dirbo 4 mokytojos, dar dvi specialistės mokyti tikybos ir muzikos atvažiuodavo iš kitur.

1997 buvo 37, 2005 m. - 16 vaikų, mokytojos Danutė Pocevičienė ir Stasė Bertienė.

Etimologija

Bugeniai - asmenvardžio Bugenis daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Blezdingynas - gyvenvietė Bugenių kaime, 4 km į šiaurės vakarus nuo mokyklos. 7 kiemai. 1935 m. Dambrausko žemė buvo išdalinta darbininkams, kurie čia pasistatė trobas.
  • Meškaupis - upelis, apie 600 m į pietvakarius nuo Bugenių mokyklos. Upelio nebėra, jo vietoje iškastas kanalas. Ilgis apie 1 km.
  • Juoddvaris - šitaip vadintas gydytojo Kaunackio buvęs dvaras, apie 2 km į pietvakarius nuo mokyklos. Plotas apie 200 ha. Šis gydytojas gydė veltui visus neturtinguosius.
  • Užmala - šaltinis Bugenių kaime, apie 1 km į šiaurės vakarus nuo mokyklos. Šaltinis trykšta iš žemės ir įteka į Šerkšnę. Ilgis apie 50 m.
  • Velniakrėslis - pieva Bugenių kaime, apie 1 km į pietus nuo Bugenių mokyklos. Plotas apie 1 ha. Buvo šlapia pieva, apaugusi krūmais. Dabar pievos nėra, iškastas kanalas.
  • Pūrupis - upelis Bugenių kaime, apie 2 km į pietus nuo mokyklos. Ilgis apie 1 km. Dabar nebėra.
  • Bertašiaus karmelita - kalva, apie 500 m į vakarus nuo Bugenių mokyklos. Plotas 2 ha. Tai prie Šerkšnės aukštoka kalva, apaugusi pušimis.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. ↑ Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 30. 1765-01-14 žydų registras.
  2. ↑ Č. Kontrimas. Juodeikių apylinkė. Dapšiai // Kraštotyros medžiaga. - Mažeikiai. - P. 71.
  3. ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.
  4. ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 427.
  5. ↑ Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 227.
  6. ↑ Č.Kontrimas. Juodeikių apylinkė. Dapšiai // Kraštotyros medžiaga. - Mažeikiai. - P. 115-116.
  7. ↑ Jonas Stankus. Įsikūrę prie vingriosios Šerkšnės // Santarvė. Gimtinės spalvos. - 1997. - Lapkričio 27. - Nr. 12. - P. 3-4.
  8. ↑ Šverebas P. Žygio maršrutas „Ten, kur „Nafta" // Šiaulių kraštas. - 1994. - Liepos 19. - Nr. 138. - P. 3.
  9. ↑ Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.
  10. ↑ Švietimo darbas. - 1930. - Nr. 12. - P. 1003.

  • Bugenių k. planas, 1891 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2814.
  • Bugenių k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1887 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6749. - 50 lap.
  • Bugenių k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1892 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6835. - 17 lap.
  • Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA, b. 3725, l. 30.

Nuorodos

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Bugeniai&oldid=45964“