Šablonas:Pildomi straipsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Sedos gatve.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|160px|Sedos gatvė]] | |||
'''[[Sedos gatvė|SEDOS GATVĖ]]'''. Viena pirmųjų [[Mažeikiai|Mažeikių]] gatvių, susiformavusi XIX-XX a. sandūroje. XX a. pradžioje pavadinta '''Kapų gatve''', kadangi išėjo į Tirkšlių plentą vedantį link [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinių]]. Prasideda nuo [[Geležinkelio gatvė|Geležinkelio gatvės]], kertasi su Vaičkaus, Vyšnių, Vilties gatvėmis. Baigiasi atsirėmusi į [[Žemaitijos gatvė|Žemaitijos gatvę]], apie 800 m. ilgio. Istoriškai gatvės, kuri anksčiau buvo vadinama Kapų gatve, ištakos buvo nedidelė [[Vileišio gatvė|P. Vileišio gatvelė]], kuri, prasidėjusi nuo Laisvės gatvės, dabar atsiremia į geležinkelį ir čia baigiasi. Prieškariu šioje vietoje buvo dar viena, ne tokia reikšminga, antraeilė pervaža. Anksčiau gatvė gatvė tęsėsi kitapus geležinkelio, per vadinamuosius Miesto laukus. Čia kažkada buvo tik pievos ir ūkininkų žemės. Nuo labai senų laikų prie gatvės stovėjo tik kokios 5 ar 6 trobelės. Kai neliko pervažos, dar Smetonos laikais, abipus geležinkelio išdygo keli ilgi raudonų plytų pastatai, kuriuose buvo „Lietūkio“ Mažeikių sandėliai. | |||
------------- | |||
[[Vaizdas:Ukrinai.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|160px|Ukrinai. J. Meškelevičiaus skulptūra „Saulės laikrodis"]] | [[Vaizdas:Ukrinai.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|160px|Ukrinai. J. Meškelevičiaus skulptūra „Saulės laikrodis"]] | ||
'''[[Ukrinai|UKRINAI]]''', kaimas [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], prie Mažeikių-Skuodo kelio. Per kaimą teka [[Kvistė]], rytiniu pakraščiu - [[Varduva]], šiaurės rytuose yra Ukrinų miškas. Pietuose ribojasi su [[Pocaičiai|Pocaičių]] k. | '''[[Ukrinai|UKRINAI]]''', kaimas [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], prie Mažeikių-Skuodo kelio. Per kaimą teka [[Kvistė]], rytiniu pakraščiu - [[Varduva]], šiaurės rytuose yra Ukrinų miškas. Pietuose ribojasi su [[Pocaičiai|Pocaičių]] k. | ||
| 24 eilutė: | 27 eilutė: | ||
Tėvai buvo pasiturintys ir religingi valstiečiai (šeimoje augo trys sūnūs: Leonas, Jonas ir Aleksas), dėdė - kunigas. 1918-1921 m. L. Skabeika mokėsi [[Viekšnių gimnazija|Viekšnių progimnazijoje]]. Ją baigęs, atsisakė stoti į kunigų seminariją. 1921-1925 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Čia skaitė materialistinio turinio knygas, klausėsi J. Šliupo paskaitų, tapo ateistu. 1925-1930 m. Kauno universitete studijavo lietuvių, prancūzų literatūrą ir pedagogiką. Dalyvavo studentų varpininkų korporacijoje „Žalgiris", jaunųjų literatų būrelyje. | Tėvai buvo pasiturintys ir religingi valstiečiai (šeimoje augo trys sūnūs: Leonas, Jonas ir Aleksas), dėdė - kunigas. 1918-1921 m. L. Skabeika mokėsi [[Viekšnių gimnazija|Viekšnių progimnazijoje]]. Ją baigęs, atsisakė stoti į kunigų seminariją. 1921-1925 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Čia skaitė materialistinio turinio knygas, klausėsi J. Šliupo paskaitų, tapo ateistu. 1925-1930 m. Kauno universitete studijavo lietuvių, prancūzų literatūrą ir pedagogiką. Dalyvavo studentų varpininkų korporacijoje „Žalgiris", jaunųjų literatų būrelyje. | ||
------------------ | ------------------ | ||
23:38, 31 sausio 2012 versija
SEDOS GATVĖ. Viena pirmųjų Mažeikių gatvių, susiformavusi XIX-XX a. sandūroje. XX a. pradžioje pavadinta Kapų gatve, kadangi išėjo į Tirkšlių plentą vedantį link Mažeikių kapinių. Prasideda nuo Geležinkelio gatvės, kertasi su Vaičkaus, Vyšnių, Vilties gatvėmis. Baigiasi atsirėmusi į Žemaitijos gatvę, apie 800 m. ilgio. Istoriškai gatvės, kuri anksčiau buvo vadinama Kapų gatve, ištakos buvo nedidelė P. Vileišio gatvelė, kuri, prasidėjusi nuo Laisvės gatvės, dabar atsiremia į geležinkelį ir čia baigiasi. Prieškariu šioje vietoje buvo dar viena, ne tokia reikšminga, antraeilė pervaža. Anksčiau gatvė gatvė tęsėsi kitapus geležinkelio, per vadinamuosius Miesto laukus. Čia kažkada buvo tik pievos ir ūkininkų žemės. Nuo labai senų laikų prie gatvės stovėjo tik kokios 5 ar 6 trobelės. Kai neliko pervažos, dar Smetonos laikais, abipus geležinkelio išdygo keli ilgi raudonų plytų pastatai, kuriuose buvo „Lietūkio“ Mažeikių sandėliai.
UKRINAI, kaimas Židikų seniūnijoje, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Per kaimą teka Kvistė, rytiniu pakraščiu - Varduva, šiaurės rytuose yra Ukrinų miškas. Pietuose ribojasi su Pocaičių k.
Yra Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (past. 1857 m.), veikia pagrindinė mokykla, medicinos punktas (2004 m. buvo prisirašę 488 gyventojai), biblioteka, paštas, UAB „Stepono baldai", „Rapsoila", „Žemaitijos deguonis", 1997-2006 m. veikė UAB „Ukrinų duona". Šalia kapinių stovi Stepono Gailevičiaus sukurtas baudžiavos panaikinimo akmeninis koplytstulpis.
DRUGIAI (Lepidoptera, vietine tarme - pleštekės), vabzdžių būrys.
Mažeikių krašto drugiai sistemingai ilgą laiką nebuvo tiriami. Pavienės rūšys aptiktos ir paskelbtos įvairiuose šaltiniuose atsitiktinių išvykų metu. 1999 m. vykdant biologinės įvairovės tyrimus rajone aptiktos 64 dieninių drugių rūšys, priklausančios 6 šeimoms. 2005 m. Lietuvos entomologų draugijos narys Giedrius Švitra kompleksiškai ištyrė drugių paplitimą bei gausumą dviejose vietose - Renave ir Krakiuose. Tyrimai buvo vykdomi nuo balandžio iki lapkričio mėn. Tam buvo pastatytos dvi automatinės Jalas tipo šviesinės gaudyklės. Šių tyrimų metu aptikta xx drugių rūšių.
2008-08-23 Renave, Lietuvos gamtos fotografų plenero metu, prie šviesos gaudyklės užregistruotos 28 rūšys iš šių šeimų: Hepialidae - 1, Drepanidae - 1, Geometridae - 9, Noctuidae - 17 (G. Švitra).
MAŽEIKIŲ TUMO-VAIŽGANTO PRADŽIOS MOKYKLA, Mažeikių pradžios mokykla Nr. 1, pradinį išsilavinimą teikusi mokykla Mažeikiuose.
Mokykla iki I-ojo pasaulinio karo buvo vadinama „Saulės", po to tiesiog mokykla. 1919 m. pradinė mokykla turėjo du komplektus, kurie buvo perpildyti, todėl buvo dirbama dviem pamainomis. Kasmet buvo įsteigiama vis po naują komplektą. 1924/1926 m.m. veikė septyni komplektai, turintys 400 mokinių. 1926/1927 mokslo metais buvo sudarytos dvi pradinės mokyklos Nr. 1 (iš 3 komplektų) ir Nr. 2 (iš 4 komplektų). Nuo 1926 m. ši mokykla buvo vadinama Nr. 1, nuo 1934 m. - Mažeikių Tumo-Vaižganto pradžios mokykla. Toliau mokykla vėl augo, ir 1930 m. veikė vėl 7 komplektai. Vidutiniškai mokyklą lankė 315 mokinių. Mokykla buvo kilnojama iš vienų patalpų į kitas.
Mažeikių mieste padidėjus mokinių skaičiui ir kad esančiose mokyklose trūko vietų bei jos išsimėčiusios 2-3 atskiruose pastatuose, Mažeikių apskrities taryba priėmė mokyklų inspektoriaus ir apskrities valdybos pasiūlymą statyti 8 komplektų mūrinį pastatą. Statyba pradėta 1933 m. pavasarį. Pamatuose įmūrytas kertinio akmens pašventinimo aktas. 1934 m. rugpjūčio mėn. mokykla pastatyta ir nuo 1934-09-01 pašventinta ir atidaryta. 1935 m. Švietimo ministerija patvirtino mokyklai suteiktą Tumo-Vaižganto vardą. Mokykloje įrengtas vandentiekis, centralinis apšildymas, 10 klasių, sporto-vaidinimų salė, erdvūs koridoriai, 300 vietų mokinių rūbinė, mokytojų, mokslo priemonių, žaidimų kabinetai ir skaitykla. Mokyklos trečiame aukšte buvo įrengta 10x16 m dydžio salė muziejui (plačiau žr. Mažeikių muziejus).
SKABEIKA LEONAS (g. 1904-08-20 Žiogaičių k. - m. 1936-01-22 ten pat, palaidotas Viekšnių kapinėse), poetas.
Tėvai buvo pasiturintys ir religingi valstiečiai (šeimoje augo trys sūnūs: Leonas, Jonas ir Aleksas), dėdė - kunigas. 1918-1921 m. L. Skabeika mokėsi Viekšnių progimnazijoje. Ją baigęs, atsisakė stoti į kunigų seminariją. 1921-1925 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Čia skaitė materialistinio turinio knygas, klausėsi J. Šliupo paskaitų, tapo ateistu. 1925-1930 m. Kauno universitete studijavo lietuvių, prancūzų literatūrą ir pedagogiką. Dalyvavo studentų varpininkų korporacijoje „Žalgiris", jaunųjų literatų būrelyje.