Mažeikių Tumo-Vaižganto pradžios mokykla
MAŽEIKIŲ TUMO-VAIŽGANTO PRADŽIOS MOKYKLA, Mažeikių pradžios mokykla Nr. 1, pradinį išsilavinimą teikusi mokykla Mažeikiuose.
Mokykla iki I-ojo pasaulinio karo buvo vadinama „Saulės", po to tiesiog mokykla. 1919 m. pradinė mokykla turėjo du komplektus, kurie buvo perpildyti, todėl buvo dirbama dviem pamainomis. Čia dirbo mokytojai Kunsmonas, Henrikas Kačinskas. Minima ir mokytoja Ona Poplauskaitė, dirbusi 1919-01-01 - 1919-09-01 [1]. Vėliau mokykla buvo kilnojama iš vienų patalpų į kitas. Kurį laiką ji buvo Subockio name (Respublikos g., per karą sudegė). Čia dirbo mokytojai Bražinskas ir Genovaitė Vėlavičiūtė. Mokykla taip pat yra buvusi senosiose gimnazijos patalpose, Kelpšos namuose (Gedimino-Vaižganto g.). Kasmet buvo įsteigiama vis po naują komplektą. 1924-1926 m.m. veikė septyni komplektai, turintys 400 mokinių. Vienas komplektas veikė špitolėje, kurios viename gale buvo įsikūręs vargonininkas K. Pukevičius, o kitame buvo du pradinės mokyklos skyriai, o antrame aukšte gveno Lakačiauskienė, kuri klebono pavedimu už atlyginimą mokė mokė katekizmo ir poterių bei ruošė vaikus komunijai. Šiame komplekte mokytoju dirbo Kunsmonas. Kitas komplektas buvo F. Pračkausko name, antrame aukšte, kur buvo įsiūrę trys skyriai. Čia dirbo mokytojai Šurkaitė, Ličkūnas ir Morkūnas. Dar vienas komplektas buvo Mažeikos name (čia dirbo mokytojas Petras Baranauskas). Dalis pradinės mokyklos skyrių buvo įsikūrę Klemenio name (Gedimino g.), 1926/27 m.m. du skyriai ir mokytojų kambarėlis buvo Antano Taurinsko name (Darbininkų g.6). 1927 m. mokykla buvo Gurskio name (Basanavičiaus ir Kankinių gatvių kampe; 1974 m. tas namas nugriauta; paskutiniu metu ten buvo dantų protezavimo kabinetas). Pradinės mokyklos skyriai buvo išmėtyti po privačius namus. Mokytojais dirbo Stumylienė ir Tareilienė, o vadovao O. Lūžaitė-Baranauskienė. 1925 m. pradžios mokyklos mokytojų rūpesčių buvo surengti suaugusiems vakariniai kursai, kuriuos lankė daugiau kaip 140 žmonių. Kursus dėstė 4 mokytojai ir mokė lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir geografijos. [2].
1926/1927 mokslo metais buvo sudarytos dvi pradinės mokyklos Nr. 1 (iš 3 komplektų) ir Nr. 2 (iš 4 komplektų). Nuo 1926 m. ši mokykla buvo vadinama Nr. 1, nuo 1934 m. - Mažeikių Tumo-Vaižganto pradžios mokykla [3]. Toliau mokykla vėl augo, ir 1930 m. veikė vėl 7 komplektai. Vidutiniškai mokyklą lankė 315 mokinių. Mokykla buvo kilnojama iš vienų patalpų į kitas.
Mažeikių mieste padidėjus mokinių skaičiui ir kad esančiose mokyklose trūko vietų bei jos išsimėčiusios 2-3 atskiruose pastatuose, Mažeikių apskrities taryba priėmė mokyklų inspektoriaus ir apskrities valdybos pasiūlymą statyti 9 komplektų mūrinį pastatą. Statyba pradėta 1933 m. pavasarį. Pamatuose įmūrytas kertinio akmens pašventinimo aktas. 1934 m. rugpjūčio mėn. mokykla pastatyta ir nuo 1934-09-01 pašventinta ir atidaryta. Mokyklą statė Z. Reines ir Gurvičiaus firma. 1935 m. Švietimo ministerija patvirtino mokyklai suteiktą Tumo-Vaižganto vardą. Mokykloje įrengtas vandentiekis, centralinis apšildymas, 10 klasių, sporto-vaidinimų salė, erdvūs koridoriai, 300 vietų mokinių rūbinė, mokytojų, mokslo priemonių, žaidimų kabinetai ir skaitykla. Mokyklos trečiame aukšte buvo įrengta 10x16 m dydžio salė muziejui (plačiau žr. Mažeikių muziejus). Mokyklos statybai išleista 215400 litų, iš 1934 m. kreditų 138200 Lt. ir ankstenių metų - 77200 Lt. Statyba 1 kub.m. kainavo 25 Lt.[4]. Nupirkta daug naujo inventorius, senasis suremontuotas, įsigyta įvairių mokslo priemonių (12 kanklių, skudučių, paveikslų, albumų ir kt.), įvairių gimnastikos įrankių, jaukiai įrengta skaitykla, buvo prenumeruojami visi mokyklinio amžiaus vaikams žurnalai ir daug skautiškos literatūros.
Pirmaisiais mokslo metais pradėta tvarkyta mokyklos aplinka, jos sklypas aptvertas aukšta lentine tvora. 1935 m. pavasarį pasodinta 120 įvairių rūšių ir veislių dekoratyvinių medelių ir krūmų, įrengtas medelynas (1937 m. jame buvo 600 skiepytų 23 veislių obelaičių). 1934 m. įrengta sporto aikštelė, nutiesti bėgimo takai, įrengta didelė futbolo aikštė ir apsėta žole.
1935 m. įsteigtas V, 1936 m. - VI skyriai. 1935 m. mokėsi 464 mokiniai. 1937 m. dirbo 10 mokytojų, mokyklą baigė 60 mokinių
1937 m.birželio 5-6 d.d. mokykloje pažymėtas lietuviškos mokyklos Mažeikiuose 30-ties metų jubiliejus [5].
Iki 1927-09-01 mokykloje dirbo Sofija Jasaitytė, kuri išvyko į Sedos pradinę mokyklą, nuo 1927-09-01 - Eleonora Tareileinė (prieš tai buvo Bugenių prad. m-klos vedėja). [6]. 1931 m. dirbo Baltramiejus Jočbalis, 1937 m. mokykloje dirbo: Pr. Zailskis (mokyklos vedėjas), O. Zailskienė, J. Rūmelaitienė, J. Mažylienė, V. Frankienė, M. Eidimtienė, A. Strockis, J. Moskoliūnas, K. Eidimtas, A. Mozūraitis, kunigas V. Martinkus ir šventikas A. Černajus.
Pradinė, septynmetė, aštuonmetė mokykla
Per II pasaulinį karą mokyklos pastatas nukentėjo, buvo sugadintas centralinis apšildymas; čia buvo apsistoję vokiečių kariai. 1945 m. į mokyklą atėjo dirbti šie mokytojai: M. Sabutytė, P. Žvirblienė, P. Savickas, V. Valadkevičius, J. Kindarys, G. Liaučiūtė, J. Gailiūtė, o vedėja paskirta Janina Valantinaitė-Kveselaitienė. 1947 m. mokykloje dirbo šie mokytojai: Ona Savickienė, Sofija Sirutytė, Zelma Klemenaitė, Emilija Mickevičienė, Antanina Zagorskytė (nusipelniusi mokytoja), Ona Sabutienė, Marija Misiulienė, Feliksas Šlaustas, Antanas Čerkasas, Musteikienė, Stefanija Jakštienė, Juozas Stacinskas, Magdelena Žebrauskienė, Marija Misiukevičienė. 1950 m. pradinė mokykla performuota į septynmetę mokyklą. Dalis žemesniųjų klasių mokinių buvo iškelti į kitas miesto mokyklas. Mokyklos aikštė, kuri buvo iš šiaurės pusės, buvo paversta karių kapinėmis, fizinio lav. užsiėmimai pietinėje pusėje nuo mokyklos, tarp parko ir bažnyčios (čia buvo įsikūrusi pagrindinė miesto sporto aikštė).
1955 m. vasario mėn. mokykloje kilo gaisras, nudegė stogas, išdegė mokyklos vidus, sudegė daug inventoriaus, didelė dalis mokyklos dokumentų, visiškai buvo sunaikintas trečiame aukšte įkurtas muziejus. Gaisro priežastis liko neišaiškinta. Tais pačiais metais mokykla atstatyta, mokyklos salė kiek paaukštinta, muziejui patalpų nebebuvo įrengta. Nuo 1957 m. gegužės mėn. direktoriumi pradėjo dirbti Zenonas Opulskis, o nuo 1957 m. gruodžio 1 d. - Algirdas Palčiauskas.
1961 m. mokykla reorganizuota į aštuonmetę mokyklą. Pedagogų kolektyvą sudarė šie mokytojai: direktorius A. Palčiauskas, mokymo dalies vedėja Birutė Kesminienė, J. Rakštelienė, M. MIsiukienė, O. Jarutienė, A. Kentautaitė, E. Klemanas, I. Balanavičienė, A. Taujėnienė, E. Mickevičienė, I. Drazdauskienė, A. Kazlauskas, Z. Petersonienė, M. Skiparienė, J. Stacinskas, Z. Lucienė, K. Butkus. Tais metais mokykloje įkurtas lėlių teatras (vad. Rudžianskienė), kuris vėliau pasirodė per respublikinę televiziją. Mokytojos Skiparienės dėka mokykloje įšvystytas sportas, nuo 1960 m. mokyklos sportininkai rajoninėse spartakiadose visada užimdavo pirmąsias vietas. Mergaičių akrobačių grupė buvo pakviesta pasirodyti per televiziją Vilniuje. Sąlygos sportuoti buvo geresnės nei kitose miesto mokyklose, nes mokykla turėjo savo sporto salę, sporto aikštę. Mokyklos sportininkai Z.Kesminas, P. Petrikas, J. Visminas ir A. Švatas respublikinėse lengvosios atletikos varžybose Vilniuje iškovojo II vietą, o Petrikas granatos metime laimėje I-ąją vietą respublikoje.
1963 m. rugsėjo pab. baigtas statyti mokyklos priestatas (čia dabar yra muziejus). Mokinių skaičius išaugo virš 600 ir vėl pasidarė ankšta, todėl 1964 m. buvo numatyta pastatyti 12 klasių priestatą iš rytų pusės, kuris 1965 m. spalio mėn. atiduotas eksploatacijai. Šiuo laikotarpiu mokykla garsėjo savo užklasine veikla, veikė mokytojos B. Kesminienės tvarkomas metodinis kampelis. Mokykloj buvo įgyvendinama savitvarka. Veikė mokinių organizuotas „greitosios pagalbos ekipažas", kuris padėjo atsiliekantiems moksle. Pionierių organizacijai vadovavo Julija Sneigienė. 1965 m. veikė 24 klasės, kuriose buvo virš 800 mokinių.
Nuo 1965 m. rugsėjo 1 d. mokyklos direktoriumi paskirta Danutė Čekienė. Nuo šiol mokykloje dirbo ir du direktoriaus pavaduotojai: B. Kesminienė ir A. Palčiauskas. Priestatas, pastatytas 1963 m., buvo perduotas muzikos mokyklai. 1968/69 m.m. veikė 30 klasių, trys prailgintos dienos grupės, mokykloje dirbo 42 mokytoaji, 8 valytojos, 4 kūrikai. Mokykloje veikė bufetas. Mokykla pradėjo dirbti pilnomis dviem pamainomis. Darbo sąlygos gerokai pasunkėjo, todėl iškilo būtinybė statyti naują mokyklą. 1968 m. pradėta statyti 1280 vietų vidurinė mokykla mikrorajone (dabartinė „Gabijos" gimnazija), kuri pradėjo veikti 1970 m. spalio 3 d. ir vadinosi Mažeikių II-oji vidurinė mokykla. Mažeikių aštuonmetė mokykla uždaryta 1975 m., moksleivius išskirstant į naujai atidarytą III vidurinę (dabartinė Sodų vidurinė mokykla)ir I vidurinę ( dabartinė Merkelio Račkausko gimnazija) mokyklas. Mokinių skaičius: 1947 m. joje mokėsi 295, 1948/49 m.m. - 570, 1957 m. - 311, 1958 m. - 342, 1959 m. - 369, 1960 m. - 388, 1961 m. - 483, 1962 m. - 510, 1963 m. - 602, 1964 m. - 676, 1965 m. - 865, 1966 m. - 930, 1967 m. - 1030, 1968 m. - 1097 mokiniai.
Vedėjai
- Adomaitis, 1921-09-01 [7].
- A. Konsmanas, 1924
- Matas Kubiliūnas, iki 1927-08-01[8]
- Ona Lūžaitė - Baranauskienė, 1927-09-01 - 1931 m.; 1927 m. buvo baigusi Kauno „Saulės" mokytojų seminariją.[9]
- Pranas Zailskas, 1931-09-01 - 1941?
- B. Ruzga, 1941? - 1942
- Adomas Kazlauskas, 1942-1945
- P. Savickas, 1945
- Janina Valantinaitė-Kveselaitienė, 1945-1946
- Vytautas Valadkevičius, 1947-1957 m.
- Zenonas Opulskis, 1957-05 - 1957-12
- Algirdas Palčiauskas, 1957-12-01 - 1965-09-01
- Danutė Čekienė, 1965-09-01
Šaltiniai
- ↑ Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 69, l. 32.
- ↑ Žemaičių prietelius. - 1925. - Bal. 12. - P. 3.
- ↑ Tautos mokykla. - 1937. - Nr. 10.
- ↑ Savivaldybė. - Kaunas, 1936. - Nr. 1. - P. 27.
- ↑ Vakarai. - 1937. - Nr.102. - P. 5.
- ↑ Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.
- ↑ Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 69, l. 19.
- ↑ Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 702.
- ↑ Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.
- Ličkūnas St. Pirmoji Mažeikių lietuvių mokykla // Tautos mokykla. - 1937. - Liepos 15. - Nr.14-15. - P. 339-340.