Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Sniegena Chriscinaviciene.MKE.2011-03-09.jpg|thumb|right|160px|Sniegena Chriščinavičienė]] | |||
'''[[Chriščinavičienė Sniegena|CHRIŠČINAVIČIENĖ SNIEGENA''' (g. 1952-04-12 Telšių raj., Lingėnų k.), tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1999 m.), viekšniškių menininkų klubo „Spalvarnis" narė, rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija]] laureatė. | |||
Mokėsi Barzdžių pradinėje ir Pavandenės vidurinėje mokyklose. Kauno kooperacijos technikume įsigijo prekių žinovės specialybę. Nuo 1981 m. dirbo Mažeikių statystikos skyriaus ekonomiste, po to - Mažeikių viešosios bibliotekos Naftininkų filialo vyr. bibliotekininke, nuo 2009 m. spalio 1 d. Viekšnių bibliotekoje. Pirmąjį paveikslą iš akmenėlių ir smėlio sukūrė 1995 m. ir pavadino „Su šv. Kalėdom". Kuria paveikslus iš natūralių medžiagų: smėlio, žemės, molio, akmens, visiškai nenaudodama dažų. Iš viso surengė 43 autorines parodas, iš kurių šešias - užsienyje. Jos darbai eksponuoti 23 tautodailės parodose. 2005 metų pavasarį dalyvavo Prancūzijoje surengtoje akcijoje „Europos muziejų naktys“ (čia pristatė 12 savo paveikslų) ir iš jos parsivežė Prancūzijos muziejų direkcijos padėkos raštą. | |||
-------------------------- | |||
[[Vaizdas:Platycerus caraboides.Rimvydo.100514-07.jpg|thumb|160px|right|Žygiškasis elniavabalis]] | [[Vaizdas:Platycerus caraboides.Rimvydo.100514-07.jpg|thumb|160px|right|Žygiškasis elniavabalis]] | ||
'''[[Žygiškasis elniavabalis|ŽYGIŠKASIS ELNIAVABALIS]]''' (''Platycerus caraboides'') - [[elniavabaliai|elniavabalių]] (''Lucanidae'') šeimos vabalas. | '''[[Žygiškasis elniavabalis|ŽYGIŠKASIS ELNIAVABALIS]]''' (''Platycerus caraboides'') - [[elniavabaliai|elniavabalių]] (''Lucanidae'') šeimos vabalas. | ||
| 20 eilutė: | 25 eilutė: | ||
Istoriškai susiformavo du Dargių kaimai. 1923 metais pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Dargių I-ajame kaime buvo 45 ūkiai su 289 gyventojais, o Dargių II-ajame kaime - 31 ūkis ir 177 gyventojai. Be to, tais pačiais metais dar buvo trys Dargių viensėdžiai, kuriuose gyveno 11 gyventojų. | Istoriškai susiformavo du Dargių kaimai. 1923 metais pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Dargių I-ajame kaime buvo 45 ūkiai su 289 gyventojais, o Dargių II-ajame kaime - 31 ūkis ir 177 gyventojai. Be to, tais pačiais metais dar buvo trys Dargių viensėdžiai, kuriuose gyveno 11 gyventojų. | ||
---------------------- | ---------------------- | ||
21:33, 9 kovo 2011 versija
[[Chriščinavičienė Sniegena|CHRIŠČINAVIČIENĖ SNIEGENA (g. 1952-04-12 Telšių raj., Lingėnų k.), tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1999 m.), viekšniškių menininkų klubo „Spalvarnis" narė, rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija laureatė.
Mokėsi Barzdžių pradinėje ir Pavandenės vidurinėje mokyklose. Kauno kooperacijos technikume įsigijo prekių žinovės specialybę. Nuo 1981 m. dirbo Mažeikių statystikos skyriaus ekonomiste, po to - Mažeikių viešosios bibliotekos Naftininkų filialo vyr. bibliotekininke, nuo 2009 m. spalio 1 d. Viekšnių bibliotekoje. Pirmąjį paveikslą iš akmenėlių ir smėlio sukūrė 1995 m. ir pavadino „Su šv. Kalėdom". Kuria paveikslus iš natūralių medžiagų: smėlio, žemės, molio, akmens, visiškai nenaudodama dažų. Iš viso surengė 43 autorines parodas, iš kurių šešias - užsienyje. Jos darbai eksponuoti 23 tautodailės parodose. 2005 metų pavasarį dalyvavo Prancūzijoje surengtoje akcijoje „Europos muziejų naktys“ (čia pristatė 12 savo paveikslų) ir iš jos parsivežė Prancūzijos muziejų direkcijos padėkos raštą.
ŽYGIŠKASIS ELNIAVABALIS (Platycerus caraboides) - elniavabalių (Lucanidae) šeimos vabalas.
Dydis 10-14 mm. Kūnas pailgas, kiek išgaubtas, apatinė pusė blizganti, juoda, viršutinė - žalia, mėlyna, violetinė arba bronzinė. Patelės kojos kartias rusvos. Antsparniai taškuoti. Akys apskritos, priekakčio kraštu neperskitos. Patino pilvelyje yra pridėtinis šeštasis sternitas.
Lervos vystosi trūnijančioje įvairių lapuočių medžių (ąžuolo, uosios, alksnio, drebulės), rečiau pušies medienoje arba dirvojeprie trūnijančių šaknų. Išsiritę iš lėliukių rugpjūčio mėn. vabalai žiemoja lėliukių lopšeliuose. Skraido pavasarį. Apgraužia ąžuolų, drebulių aprogstančius pumpurus.
Aptinkama tik pavasarį.
SUGAUDŽIŲ DVARAS, priklausė Sugaudžiui. Jo sesuo ištekėjo už lenko inžinieriaus Vladislovo Sadovskio (Sadausko), kuriam ir atiteko dvaras. 1940 m. Sugaudis ištremtas (likimas tremtyje nežinomas).
Per II pasaulinį karą dvare buvo įrengta ligoninė, išardyta daržinė ir jos vietoj įrengtas aerodromas. Į dvarvietę vedanti liepų alėja (Liepkelis) buvo paversta rusų kariuomenės lėktuvų kilimo ir tupimo vieta. Dvarvietė apsodinta medžiais, buvo įrengtos gėlynų klombos.
Buvo malūnas, kumetynas, klėtis, iki šiol išlikusi kalvė, Obeliškių tvenkinys. Dvaro plotas 80 ha, siekė Židikų ir Ritinės dvarų žemes. Po karo dvaro pastatuose apsigyveno naujakuriai: Joškas, Drąsučiai, Liutvinas, Niciai. Sugaudžių dvare po karo 1945 m. rudenį ten buvo įsteigta progimnazija, o 1949 m. ji pervadinta į septynmetę mokyklą, kuri veikė iki 1950 metų pavasario (mokytoja Ieva Olberkienė). 1994 m. dvaras sudegė.
DARGIAI, kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje ir dalis kaimo Reivyčių seniūnijoje (dvi sodybos: Antaninos Vaičiulienės ir Efrozinos Čepauskaitės), abipus Mažeikių - Purvėnų kelio. Šiaurės vakarinėje dalyje - geležinkelis, pietuose ribojasi su valst. mišku, vakaruose - su Urvikių k., rytinėje kaimo dalyje eina plentas į Laižuvą per Auksūdį. Per kaimą teka Ašva ir jos kair. intakas Rūdupis.
Istoriškai susiformavo du Dargių kaimai. 1923 metais pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Dargių I-ajame kaime buvo 45 ūkiai su 289 gyventojais, o Dargių II-ajame kaime - 31 ūkis ir 177 gyventojai. Be to, tais pačiais metais dar buvo trys Dargių viensėdžiai, kuriuose gyveno 11 gyventojų.