Viekšnių valsčius: Skirtumas tarp puslapio versijų

(nerodomos 2 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)

3 eilutė:

'''VIEKŠNIŲ VALSČIUS'''.

XIX a. pab. - XX a. pr. valsčiaus raštininkai: Počas, Petrovas, Kornila, Nedelskinas, Vialis, Vladimiras Kochas. Jis, kaip ir kiti raštininkai, apie 1900 metus gyveno bute prie valsčiaus. Uriadninkai buvo Fiodoras Bogdanovas, Mitrofanas Volosatovas, Jegoras Negodiajevas (Kražių skerdynių dalyvis), Jakovas Šurupovas, Šiškovas, paskutinis uriadninkas, išbuvės apie 10 metų, buvo Jurgis Rakuzinas (g. 1872 m. Žagarėje, miręs 1919 m. sausio mėn. Mažeikiuose). Apie 1880 m. Viekšniuose gyveno taikos teisėjas Grigorij Vasiljevič Sineokov-Andrejevskij. 1903 m. Viekšniuose gyveno žemiečių viršininkai (zemskije načalniki) — buvę karininkai, nusigyvenę dvarininkai ir kiti: Jonavičius, Pelikanas, Kazakinas, Samochvalovas <ref>Biržiška Mykolas. Viekšnių miestelis ir jo gyventojai // Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 72—102.</ref>.

XIX a. pab. - XX a. pr. valsčiaus raštininkai: Počas, Petrovas, Kornila, Nedelskinas, Juozapas Vialis, Vladimiras Kochas. Jis, kaip ir kiti raštininkai, apie 1900 metus gyveno bute prie valsčiaus. Uriadninkai buvo Fiodoras Bogdanovas, Mitrofanas Volosatovas, Jegoras Negodiajevas (Kražių skerdynių dalyvis), Jakovas Šurupovas, Šiškovas, paskutinis uriadninkas, išbuvės apie 10 metų, buvo Jurgis Rakuzinas (g. 1872 m. Žagarėje, miręs 1919 m. sausio mėn. Mažeikiuose). Apie 1880 m. Viekšniuose gyveno taikos teisėjas Grigorij Vasiljevič Sineokov-Andrejevskij. 1903 m. Viekšniuose gyveno žemiečių viršininkai (zemskije načalniki) — buvę karininkai, nusigyvenę dvarininkai ir kiti: Jonavičius, Pelikanas, Kazakinas, Samochvalovas <ref>Biržiška Mykolas. Viekšnių miestelis ir jo gyventojai // Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 72—102.</ref>.

1905-09-26 Viekšniuose per valsčiaus rinktinių sueigą valstiečiai pareikalavo perrinkti visus valsčiaus bei seniūnijų pareigūnus. 1905-11-25 Viekšnių valsčiuje pašalinta carinė valsčiaus valdyba, išrinkta nauja<ref>Tyla A. 1905 metų revoliucija Lietuvos kaime. — Vilnius, 1968. — P. 94, 223, 244, 227.</ref>. 1918 m. rudenį, apie spalio mėn. vokiečių valdžiai pradėjus silpnėti, valsčiaus gyventojai ėmė rūpintis vietos reikalų tvarkymu. Todėl [[Viekšniai|Viekšnių]] miestelio gyventojas karininkas Gudzinskis 1918 m. spalio į klebonijos kiemą sukvietė miestelio gyventojus. Čia buvo išrinktas iš penkių narių Viekšnių valsčiaus Komitetas, į kurį įėjo: Vytoldas Kondrotavičius (gyveno [[Meškelių dvaras|Meškelių dvare]], Marcijonas Žilinskis (iš [[Meinoriai|Meinorių]] k., Augustas Žvirblis (Viekšniai), Kazys Šarkys ([[Maigai|Maigų]] k.), ir Leonas Čepauskis ([[Dargiai|Dargių]] k.). Komiteto pirmininku išrinktas V. Kondrotavičius, policija rūpinosi M. Žilinskis, sekretoriumi - K. Šarkys, likusieji - komiteto nariai.

17 eilutė:

1923 m. Viekšnių valsčiuje buvo 21 dvaras ir 11 palivarkų (palivarkai: Adomavo 10, Godeliškės 12, Gudų (Čebrelių) 65, Gudų 17, Marijampolės 30, Narkiškių 8, Pabarškų 10, Palnosų 16, Tučių 12, Zacišų 22, Žalionės 14 gyventojų<ref>Kerys Bronius. Šis tas apie buvusį Viekšnių valsčių // Vienybė. — 1997. — Liep. 5.</ref>. 1937 m. Viekšnių valsčiuje buvo 11 pradžios mokyklų su 26 komplektais. Dauguma jų įsteigtos pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, tik atskiri jų komplektai atidaryti vėliau. Tik Viekšnių pradžios mokyklos du komplektai ir Tučių pradžios mokyklos vienas komplektas buvo nuosavuose namuose, o likusiems patalpos nuomojamos. Už patalpų vienam mokyklos kompelktui su butu mokytojui gyventi vidutiniškai buvo mokama 300 Lt nuoma per metus. Vieno mokyklos komplekto išlaikymas metams kainavo apie 636 Lt. <ref> Br. Tėvelis. Viekšnių mokyklos // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5 </ref>. 1933 m. valsčiuje pradėjo veikti skerdykla.<ref>Savivaldybė. - Kaunas, 1927. - Nr. 8. - P. 22.</ref>.

1888 m. Viekšnių valsčiaus valdytoju dirbo A.N. Kotliarovskis <ref>Muturas A. Apie ką kalba cerkvės varpai. - Kaunas, 2006. - 208 p. P. 13. ISBN 9955-440-40-6.</ref>.

1888 m. Viekšnių valsčiaus valdytoju dirbo A.N. Kotliarovskis <ref>Muturas A. Apie ką kalba cerkvės varpai. - Kaunas, 2006. - 208 p. P. 13. ISBN 9955-440-40-6.</ref>. 1914-02-22 mirė Viekšnių miesto valdybos viršaitis Juozas Sakalauskas <ref>Valsčiaus reikalai. Viekšniai // Viltis. - 1914. - Kov. 6(19). - Nr. 53. - P. 2.</ref>.

1933 m. Gedimino ordino 3 laipsnio medaliais apdovanoti valsčiaus savivaldybės sekretorius Pranas Šimkus ir sekretoriaus padėjėja Olga Alikaitė <ref>Savivaldybė. - Kaunas, 1933. - Nr. 2. - P. 39. </ref>. 1935-03-03 Viekšnių valsčiaus savivaldybė beturčiams surengė vakaronę, kurią parėmė miestelėnai ir apylinkės ūkininkai, sudėję aukų laimės šuliniui ir bufetui. Buvo gauta apie 500 Lt. pelno. <ref>Savivaldybė. - Kaunas, 1935. - Nr. 3. - P. 23. </ref>.

@@ 3 eilutė: / 3 eilutė: @@
 '''VIEKŠNIŲ VALSČIUS'''.
-XIX a. pab. - XX a. pr. valsčiaus raštininkai: Počas, Petrovas, Kornila, Nedelskinas, Vialis, Vladimiras Kochas. Jis, kaip ir kiti raštininkai, apie 1900 metus gyveno bute prie valsčiaus. Uriadninkai buvo Fiodoras Bogdanovas, Mitrofanas Volosatovas, Jegoras Negodiajevas (Kražių skerdynių dalyvis), Jakovas Šurupovas, Šiškovas, paskutinis uriadninkas, išbuvės apie 10 metų, buvo Jurgis Rakuzinas (g. 1872 m. Žagarėje, miręs 1919 m. sausio mėn. Mažeikiuose). Apie 1880 m. Viekšniuose gyveno taikos teisėjas Grigorij Vasiljevič Sineokov-Andrejevskij. 1903 m. Viekšniuose gyveno žemiečių viršininkai (zemskije načalniki) — buvę karininkai, nusigyvenę dvarininkai ir kiti: Jonavičius, Pelikanas, Kazakinas, Samochvalovas <ref>Biržiška Mykolas. Viekšnių miestelis ir jo gyventojai // Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 72—102.</ref>.
+XIX a. pab. - XX a. pr. valsčiaus raštininkai: Počas, Petrovas, Kornila, Nedelskinas, Juozapas Vialis, Vladimiras Kochas. Jis, kaip ir kiti raštininkai, apie 1900 metus gyveno bute prie valsčiaus. Uriadninkai buvo Fiodoras Bogdanovas, Mitrofanas Volosatovas, Jegoras Negodiajevas (Kražių skerdynių dalyvis), Jakovas Šurupovas, Šiškovas, paskutinis uriadninkas, išbuvės apie 10 metų, buvo Jurgis Rakuzinas (g. 1872 m. Žagarėje, miręs 1919 m. sausio mėn. Mažeikiuose). Apie 1880 m. Viekšniuose gyveno taikos teisėjas Grigorij Vasiljevič Sineokov-Andrejevskij. 1903 m. Viekšniuose gyveno žemiečių viršininkai (zemskije načalniki) — buvę karininkai, nusigyvenę dvarininkai ir kiti: Jonavičius, Pelikanas, Kazakinas, Samochvalovas <ref>Biržiška Mykolas. Viekšnių miestelis ir jo gyventojai // Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 72—102.</ref>.
 -09-26 Viekšniuose per valsčiaus rinktinių sueigą valstiečiai pareikalavo perrinkti visus valsčiaus bei seniūnijų pareigūnus. 1905-11-25 Viekšnių valsčiuje pašalinta carinė valsčiaus valdyba, išrinkta nauja<ref>Tyla A. 1905 metų revoliucija Lietuvos kaime. — Vilnius, 1968. — P. 94, 223, 244, 227.</ref>. 1918 m. rudenį, apie spalio mėn. vokiečių valdžiai pradėjus silpnėti, valsčiaus gyventojai ėmė rūpintis vietos reikalų tvarkymu. Todėl [[Viekšniai|Viekšnių]] miestelio gyventojas karininkas Gudzinskis 1918 m. spalio į klebonijos kiemą sukvietė miestelio gyventojus. Čia buvo išrinktas iš penkių narių Viekšnių valsčiaus Komitetas, į kurį įėjo: Vytoldas Kondrotavičius (gyveno [[Meškelių dvaras|Meškelių dvare]], Marcijonas Žilinskis (iš [[Meinoriai|Meinorių]] k., Augustas Žvirblis (Viekšniai), Kazys Šarkys ([[Maigai|Maigų]] k.), ir Leonas Čepauskis ([[Dargiai|Dargių]] k.). Komiteto pirmininku išrinktas V. Kondrotavičius, policija rūpinosi M. Žilinskis, sekretoriumi - K. Šarkys, likusieji - komiteto nariai.
@@ 17 eilutė: / 17 eilutė: @@
 m. Viekšnių valsčiuje buvo 21 dvaras ir 11 palivarkų (palivarkai: Adomavo 10, Godeliškės 12, Gudų (Čebrelių) 65, Gudų 17, Marijampolės 30, Narkiškių 8, Pabarškų 10, Palnosų 16, Tučių 12, Zacišų 22, Žalionės 14 gyventojų<ref>Kerys Bronius. Šis tas apie buvusį Viekšnių valsčių // Vienybė. — 1997. — Liep. 5.</ref>. 1937 m. Viekšnių valsčiuje buvo 11 pradžios mokyklų su 26 komplektais. Dauguma jų įsteigtos pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, tik atskiri jų komplektai atidaryti vėliau. Tik Viekšnių pradžios mokyklos du komplektai ir Tučių pradžios mokyklos vienas komplektas buvo nuosavuose namuose, o likusiems patalpos nuomojamos. Už patalpų vienam mokyklos kompelktui su butu mokytojui gyventi vidutiniškai buvo mokama 300 Lt nuoma per metus. Vieno mokyklos komplekto išlaikymas metams kainavo apie 636 Lt.  <ref> Br. Tėvelis. Viekšnių mokyklos // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5 </ref>. 1933 m. valsčiuje pradėjo veikti skerdykla.<ref>Savivaldybė. - Kaunas, 1927. - Nr. 8. - P. 22.</ref>.
-m. Viekšnių valsčiaus valdytoju dirbo A.N. Kotliarovskis <ref>Muturas A. Apie ką kalba cerkvės varpai. - Kaunas, 2006. - 208 p. P. 13. ISBN 9955-440-40-6.</ref>.
+m. Viekšnių valsčiaus valdytoju dirbo A.N. Kotliarovskis <ref>Muturas A. Apie ką kalba cerkvės varpai. - Kaunas, 2006. - 208 p. P. 13. ISBN 9955-440-40-6.</ref>. 1914-02-22 mirė Viekšnių miesto valdybos viršaitis Juozas Sakalauskas <ref>Valsčiaus reikalai. Viekšniai // Viltis. - 1914. - Kov. 6(19). - Nr. 53. - P. 2.</ref>.
 m. Gedimino ordino 3 laipsnio medaliais apdovanoti valsčiaus savivaldybės sekretorius Pranas Šimkus ir sekretoriaus padėjėja Olga Alikaitė  <ref>Savivaldybė. - Kaunas, 1933. - Nr. 2. - P. 39. </ref>. 1935-03-03 Viekšnių valsčiaus savivaldybė beturčiams surengė vakaronę, kurią parėmė miestelėnai ir apylinkės ūkininkai, sudėję aukų laimės šuliniui ir bufetui. Buvo gauta apie 500 Lt. pelno. <ref>Savivaldybė. - Kaunas, 1935. - Nr. 3. - P. 23. </ref>.