Mažeikių istoriniai paminklai ir memorialinės lentos: Skirtumas tarp puslapio versijų

(nerodoma 4 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)

5 eilutė:

'''MAŽEIKIŲ ISTORINIAI PAMINKLAI IR MEMORIALINĖS LENTOS'''

Pirmasis paminklas [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] pastatytas 1926 m. miesto pakraštyje, pirmojo Mažeikių burmistro [[Motuzas Jonas|Jono Motuzo]] iniciatyva, kur I-ojo pasaulinio karo metais vokiečiai, o vėliau ir bolševikai šaudė žmones. Tai didelis betoninis kryžius. Jo įraše skelbiama, kad skirtas Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700-osioms mirimo metinėms. J. Motuzas, neturėdamas paminklo statybai lėšų, kreipėsi į tuometinį Mažeikių kleboną J. Dabužinskį. Pastarasis sutiko finansuoti paminklo statybą, bet su sąlyga, kad jis bus skirtas ne kankiniams, o Šv. Pranciškui. Senesni mažeikiškiai paminklą vadina '''Kankinių kryžiumi'''.

Lit. šaltiniuose nurodoma, kad 1901 m. gegužės 1 d. Mažeikiuose rusų caro valdžia pastatė paminklą lietuvių tautos korikui Muravjovui, o patį miestą pavadino jo garbvei - Muravjovo. <ref>Žemaičių prietelius. - 1925. - Birž. 7. - P. 3. </ref>. Pirmasis paminklas [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] pastatytas 1926 m. miesto pakraštyje, pirmojo Mažeikių burmistro [[Motuzas Jonas|Jono Motuzo]] iniciatyva, kur I-ojo pasaulinio karo metais vokiečiai, o vėliau ir bolševikai šaudė žmones. Tai didelis betoninis kryžius. Jo įraše skelbiama, kad skirtas Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700-osioms mirimo metinėms. J. Motuzas, neturėdamas paminklo statybai lėšų, kreipėsi į tuometinį Mažeikių kleboną J. Dabužinskį. Pastarasis sutiko finansuoti paminklo statybą, bet su sąlyga, kad jis bus skirtas ne kankiniams, o Šv. Pranciškui. Senesni mažeikiškiai paminklą vadina '''Kankinių kryžiumi'''.

Tarpukario valstybinių švenčių minėjimų susibūrimo vieta Mažeikiuose buvo geležinkelio aikštė. XX a. 3 deš. viduryje čia buvo pastatytas Gedimino bokšto pilies maketas, skirtas Vilniaus atvadavimui. Šis bokštas stovėjo neilgai, nes miesto svečiams pradėjus šaipytis, kad mažeikiškiai aikštės centre „tupyklą" pasistatė, ir buvo nugriautas. Artėjant 500-osioms Vytauto Didžiojo mirties metinėms šio bokšto vietoje buvo nutarta pastatyti paminklą Vytautui Didžiajam. Jau 1929 m. buvo pradėtos rinkti aukos šio paminklo statybai, tačiau šis sumanymas nebuvo įvykdytas, surinkti pinigai išdalinti beturčiams. Iki II pasaulinio karo geležinkelio aikštė buvo vadinama '''Vytauto Didžiojo aikšte'''.

19 eilutė:

1986 m. prie rajkomo (dabar miesto seniūnija) atidengtas skulptoriaus L. Kerbelio bronzinis K. Markso paminklas. Šis paminklas tapo ryškiu miesto akcentu, pamėgta vestuvininkų fotografavimosi vieta. Kitame [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvės]] gale, prie rajono Vykdomojo Komiteto (dabar savivaldybės) pradėta ruoštis pastatyti ir Lenino paminklą. Prasidėjus Atgimimui, bronzinis Lenino biustas atsidūrė muziejaus saugykloje.

Atgimimo ir pirmaisiais nepriklausomybės metais Mažeikiuose kaip ir visoje Lietuvoje pradėta sovietinę praeitį menančius paminklus likviduoti. 1990-02-16 nuimta lenta nuo akmens tarybiniams kariams, po po pašalintos dvi lentos apie bolševikų veiklą 1918-1919 m., ~~išvežtas~~ K. Markso ~~paminklas~~. Taip pat 1992 m. spalio mėn. dingo paminklas dailininkui [[Švažas Jonas|Jonui Švažui]]. Pašalinus šiuos paminklus, Mažeikiuose iškilo keletas sakralinių paminklų - kryžių. Tai tautos kankiniams, pastatytas kapinėse bei bažnyčios šventoriuje ir buvusioje turgavietėje, pavadintoje '''Nepriklausomybės aikšte'''. Kryžiai pastatyti prie naujos bažnyčios ir sankryžos, vedančios į Leckavą. Per nepilną dešimtmetį Mažeikiuose pastatyti šeši kryžiai. Katalikų bendruomenė pastatė ir paminklą - koplytėlę, skirtą pirmosios Mažeikių bažnyčios įamžinimui, o bažnyčioje pritvirtino memorialinę lentą jos statytojo kanauninko St. Budvyčio atminimui.

Atgimimo ir pirmaisiais nepriklausomybės metais Mažeikiuose kaip ir visoje Lietuvoje pradėta sovietinę praeitį menančius paminklus likviduoti. 1990-02-16 nuimta lenta nuo akmens tarybiniams kariams, po po pašalintos dvi lentos apie bolševikų veiklą 1918-1919 m., 1990-12-05/06 naktį nukelta K.Markso skulptūra (skulpt. L.Kerbelis), stovėjusi prie LKP Mažeikių RK pastato ir išvežta saugoti į Komunalinių įmonių kombinatą <ref>Skulptūra demontuota // Žemaičių kraštas (Mažeikiai). - 1990. - gruodžio 7. - Nr. 17. - P. 1.</ref>. Taip pat 1992 m. spalio mėn. dingo paminklas dailininkui [[Švažas Jonas|Jonui Švažui]]. Pašalinus šiuos paminklus, Mažeikiuose iškilo keletas sakralinių paminklų - kryžių. Tai tautos kankiniams, pastatytas kapinėse bei bažnyčios šventoriuje ir buvusioje turgavietėje, pavadintoje '''Nepriklausomybės aikšte'''. Kryžiai pastatyti prie naujos bažnyčios ir sankryžos, vedančios į Leckavą. Per nepilną dešimtmetį Mažeikiuose pastatyti šeši kryžiai. Katalikų bendruomenė pastatė ir paminklą - koplytėlę, skirtą pirmosios Mažeikių bažnyčios įamžinimui, o bažnyčioje pritvirtino memorialinę lentą jos statytojo kanauninko St. Budvyčio atminimui.

Medikų iniciatyva pastatytas paminklas Mažeikių ligoninės steigėjui chirurgui [[Burba Vladas|Vladui Burbai]]. Prieš Gabijos gimnaziją pastatytas skulptoriaus A. Ambrazūno sukurtas paminklas tautos patriarchui, daktarui J. Basanavičiui. Tai vienas gražiausių to meto paminklų. Buvo pritvirtintos ir memorialinės lentos: prie geležinkelio stoties, pažymint pokario trėmimus, buvusio saugumo būstinės ir kalėjimo, prie Sąjūdžio būstinių.

Vaizdas:Arkliukas.MKE.2008-10-05.jpg|,,Arkliukas", skulpt. [[Steponavičius Zenonas|Zenonas ~~Steponavičiaus~~]] .

Vaizdas:Arkliukas.MKE.2008-10-05.jpg|,,Arkliukas", skulpt. [[Steponavičius Zenonas|Zenonas Steponavičius]] .

Vaizdas:Ziogas.MKE.2008-10-05.jpg|,,Žiogas", skulpt. Stasys Budrikis.

Vaizdas:Eziukas.MKE.2008-10-05.jpg|,,Ežys", skulpt. Juozas Katilius.

31 eilutė:

</gallery>

~~== Šaltiniai ==~~

<small>

* Ramanauskas V. Istoriniai paminklai ir memorialinės lentos Mažeikiuose // Būdas žemaičių. - 1997. - Lapkričio 21.

@@ 5 eilutė: / 5 eilutė: @@
 '''MAŽEIKIŲ ISTORINIAI PAMINKLAI IR MEMORIALINĖS LENTOS'''
-Pirmasis paminklas [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] pastatytas 1926 m. miesto pakraštyje, pirmojo Mažeikių burmistro [[Motuzas Jonas|Jono Motuzo]] iniciatyva, kur I-ojo pasaulinio karo metais vokiečiai, o vėliau ir bolševikai šaudė žmones. Tai didelis betoninis kryžius. Jo įraše skelbiama, kad skirtas Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700-osioms mirimo metinėms. J. Motuzas, neturėdamas paminklo statybai lėšų, kreipėsi į tuometinį Mažeikių kleboną J. Dabužinskį. Pastarasis sutiko finansuoti paminklo statybą, bet su sąlyga, kad jis bus skirtas ne kankiniams, o Šv. Pranciškui. Senesni mažeikiškiai paminklą vadina '''Kankinių kryžiumi'''.
+Lit. šaltiniuose nurodoma, kad 1901 m. gegužės 1 d. Mažeikiuose rusų caro valdžia pastatė paminklą lietuvių tautos korikui Muravjovui, o patį miestą pavadino jo garbvei - Muravjovo. <ref>Žemaičių prietelius. - 1925. - Birž. 7. - P. 3. </ref>. Pirmasis paminklas [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] pastatytas 1926 m. miesto pakraštyje, pirmojo Mažeikių burmistro [[Motuzas Jonas|Jono Motuzo]] iniciatyva, kur I-ojo pasaulinio karo metais vokiečiai, o vėliau ir bolševikai šaudė žmones. Tai didelis betoninis kryžius. Jo įraše skelbiama, kad skirtas Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700-osioms mirimo metinėms. J. Motuzas, neturėdamas paminklo statybai lėšų, kreipėsi į tuometinį Mažeikių kleboną J. Dabužinskį. Pastarasis sutiko finansuoti paminklo statybą, bet su sąlyga, kad jis bus skirtas ne kankiniams, o Šv. Pranciškui. Senesni mažeikiškiai paminklą vadina '''Kankinių kryžiumi'''.
 Tarpukario valstybinių švenčių minėjimų susibūrimo vieta Mažeikiuose buvo geležinkelio aikštė. XX a. 3 deš. viduryje čia buvo pastatytas Gedimino bokšto pilies maketas, skirtas Vilniaus atvadavimui. Šis bokštas stovėjo neilgai, nes miesto svečiams pradėjus šaipytis, kad mažeikiškiai aikštės centre „tupyklą" pasistatė, ir buvo nugriautas. Artėjant 500-osioms Vytauto Didžiojo mirties metinėms šio bokšto vietoje buvo nutarta pastatyti paminklą Vytautui Didžiajam. Jau 1929 m. buvo pradėtos rinkti aukos šio paminklo statybai, tačiau šis sumanymas nebuvo įvykdytas, surinkti pinigai išdalinti beturčiams. Iki II pasaulinio karo geležinkelio aikštė buvo vadinama '''Vytauto Didžiojo aikšte'''.
@@ 19 eilutė: / 19 eilutė: @@
 m. prie rajkomo (dabar miesto seniūnija) atidengtas skulptoriaus L. Kerbelio bronzinis K. Markso paminklas. Šis paminklas tapo ryškiu miesto akcentu, pamėgta vestuvininkų fotografavimosi vieta. Kitame [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvės]] gale, prie rajono Vykdomojo Komiteto (dabar savivaldybės) pradėta ruoštis pastatyti ir Lenino paminklą. Prasidėjus Atgimimui, bronzinis Lenino biustas atsidūrė muziejaus saugykloje.
-Atgimimo ir pirmaisiais nepriklausomybės metais Mažeikiuose kaip ir visoje Lietuvoje pradėta sovietinę praeitį menančius paminklus likviduoti. 1990-02-16 nuimta lenta nuo akmens tarybiniams kariams, po po pašalintos dvi lentos apie bolševikų veiklą 1918-1919 m., išvežtas K. Markso paminklas. Taip pat 1992 m. spalio mėn. dingo paminklas dailininkui [[Švažas Jonas|Jonui Švažui]]. Pašalinus šiuos paminklus, Mažeikiuose iškilo keletas sakralinių paminklų - kryžių. Tai tautos kankiniams, pastatytas kapinėse bei bažnyčios šventoriuje ir buvusioje turgavietėje, pavadintoje '''Nepriklausomybės aikšte'''. Kryžiai pastatyti prie naujos bažnyčios ir sankryžos, vedančios į Leckavą. Per nepilną dešimtmetį Mažeikiuose pastatyti šeši kryžiai. Katalikų bendruomenė pastatė ir paminklą - koplytėlę, skirtą pirmosios Mažeikių bažnyčios įamžinimui, o bažnyčioje pritvirtino memorialinę lentą jos statytojo kanauninko St. Budvyčio atminimui.
+Atgimimo ir pirmaisiais nepriklausomybės metais Mažeikiuose kaip ir visoje Lietuvoje pradėta sovietinę praeitį menančius paminklus likviduoti. 1990-02-16 nuimta lenta nuo akmens tarybiniams kariams, po po pašalintos dvi lentos apie bolševikų veiklą 1918-1919 m., 1990-12-05/06 naktį nukelta K.Markso skulptūra (skulpt. L.Kerbelis), stovėjusi prie LKP Mažeikių RK pastato ir išvežta saugoti į Komunalinių įmonių kombinatą <ref>Skulptūra demontuota // Žemaičių kraštas (Mažeikiai). - 1990. - gruodžio 7. - Nr. 17. - P. 1.</ref>. Taip pat 1992 m. spalio mėn. dingo paminklas dailininkui [[Švažas Jonas|Jonui Švažui]]. Pašalinus šiuos paminklus, Mažeikiuose iškilo keletas sakralinių paminklų - kryžių. Tai tautos kankiniams, pastatytas kapinėse bei bažnyčios šventoriuje ir buvusioje turgavietėje, pavadintoje '''Nepriklausomybės aikšte'''. Kryžiai pastatyti prie naujos bažnyčios ir sankryžos, vedančios į Leckavą. Per nepilną dešimtmetį Mažeikiuose pastatyti šeši kryžiai. Katalikų bendruomenė pastatė ir paminklą - koplytėlę, skirtą pirmosios Mažeikių bažnyčios įamžinimui, o bažnyčioje pritvirtino memorialinę lentą jos statytojo kanauninko St. Budvyčio atminimui.
 Medikų iniciatyva pastatytas paminklas Mažeikių ligoninės steigėjui chirurgui [[Burba Vladas|Vladui Burbai]]. Prieš Gabijos gimnaziją pastatytas skulptoriaus A. Ambrazūno sukurtas paminklas tautos patriarchui, daktarui J. Basanavičiui. Tai vienas gražiausių to meto paminklų. Buvo pritvirtintos ir memorialinės lentos: prie geležinkelio stoties, pažymint pokario trėmimus, buvusio saugumo būstinės ir kalėjimo, prie Sąjūdžio būstinių.
 <gallery>
-Vaizdas:Arkliukas.MKE.2008-10-05.jpg|,,Arkliukas", skulpt. [[Steponavičius Zenonas|Zenonas Steponavičiaus]] .
+Vaizdas:Arkliukas.MKE.2008-10-05.jpg|,,Arkliukas", skulpt. [[Steponavičius Zenonas|Zenonas Steponavičius]] .
 Vaizdas:Ziogas.MKE.2008-10-05.jpg|,,Žiogas", skulpt. Stasys Budrikis.
 Vaizdas:Eziukas.MKE.2008-10-05.jpg|,,Ežys", skulpt. Juozas Katilius.
@@ 31 eilutė: / 31 eilutė: @@
 </gallery>
-== Šaltiniai ==
+{{reflist}}
 <small>
 * Ramanauskas V. Istoriniai paminklai ir memorialinės lentos Mažeikiuose // Būdas žemaičių. - 1997. - Lapkričio 21.