Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana
PEČKAUSKAITĖ MARIJA-ŠATRIJOS RAGANA (g. 1877-03-08 Medingėnuose - m. 1930-07-24 Židikuose), rašytoja, nuo 1915 m. iki pat mirties gyvenusi Židikų miestelyje.
Gyvendama Židikuose parašė brandžiausius savo kūrinius: apysaką „Sename dvare", apsakymą „Irkos tragedija" ir kt. 1928 m. „Žinijos" b-vė išleido šešis Šatrijos Raganos raštų tomus. 1915-1918 m. įsteigusi savo lėšomis Židikuose vaistinę, ambulatoriją ir senelių prieglaudą, rašytoja rūpinosi ligonių gydymu[1].
Pagal architekto Jono Muloko projektą kunigo Vaclovo Martinkaus rūpesčiu kapinėse 1940 – 1941 m. pastatyta mūrinė koplyčia, kurioje palaidota rašytoja. 2009 m. Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinėje mokykloje atidengtas skulptoriaus Osvaldo Neniškio sukurtas rašytojos biustas, kurį pašventino vienas iš renginio globėjų, Telšių vyskupas Jonas Boruta.
Biografija
Marija Pečkauskaitė gimė 1877 m. kovo 8 d. Ksavero Šiukštos dvarelyje Keturakių kaime, esančiame netoli Medingėnų. Būsimoji rašytoja buvo pakrikštyta Medingėnų bažnyčioje. Netrukus po Marijos gimimo šeima persikėlė gyventi į Labūnavos dvarą šalia Užvenčio. Čia M. Pečkauskaitė praleido savo vaikystę. Marija buvo vyriausias vaikas šeimoje. Ji taip pat turėjo seserį ir du brolius. 1885 m. mergaitę pradėjo mokyti iš Vilniaus atvykusi mokytoja Sumorokaitė. 1891 m. susipažino su Povilu Višinskiu, kurio dėka Marija pradėjo rašyti lietuviškai. 1905 m. Marija Pečkauskaitė išvyko studijuoti į Ciurichą, vėliau studijavo Friburge. Į Lietuvą grįžo po dvejų metų. Apsistojo pas motiną Šaukotuose, Kelmės rajone.
Nuo 1909 m. iki 1915 m. Marija dirbo Marijampolės progimnazijos vedėja. 1915 m. progimnazijai persikėlus į Trakus, rašytoja keletą mėnesių ten gyveno ir mokytojavo. Tačiau keliant gimnaziją į Mogiliovo guberniją, Šatrijos Ragana nutarė likti Lietuvoje ir atsikėlė į Židikus. Čia pas kunigą Kazimierą Bukontą jau gyveno jos motina ir sesuo Sofija.
Marija Pečkauskaitė savo namuose Židikuose buvo įsteigusi nemažą knygynėlį. Jame visi norintieji galėjo gauti knygų. Taip pat jos iniciatyva suorganizuotas jaunimo choras. Ji įkūrė labdarybės draugiją, pradėjo blaivybės namų statybą. Rašytoja organizuodavo loterijas, o už gautas lėšas šelpė neturtinguosius. Įkūrė senelių prieglaudą ir ją išlaikė. Gyvendama Židikuose, Marija Pečkauskaitė palaikė ryšius su klerikalinėmis visuomeninėmis organizacijomis, spauda, kūrė veikalus, rašė apie jaunimo auklėjimą.
Kaip prozininkė Marija Pečkauskaitė debiutavo 1896 m. apsakymu „Margi paveikslėliai“. 1928 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas Šatrijos Raganai suteikė Filosofijos garbės daktarės laipsnį. 1929 m. jai įteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas.[2].
Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana mirė 1930 m. liepos 24 d. Jos laidotuvių Mišioms vadovavo rašytojas kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas.
Rašytojos vardo premija
Minint rašytojos 120-ąjį gimtadienį, Mažeikių rajono savivaldybė įkūrė jos vardo piniginę premiją. Šis apdovanojimas kasmet skiriamas žmonėms, kurie savo darbais padeda įamžinti rašytojos atminimą, puoselėja ir tęsia Šatrijos Raganos švietėjišką, altruistinę veiklą.
Daugiau: Rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija
Bibliografija
- „Margi paveikslėliai“ (išsp. 1896),
- „Pirmas pabučiavimas“ (išsp. 1898),
- „Dėl ko tavęs čia nėra?“ (išsp. 1898),
- „Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai“ (išsp. 1900),
- „Rudens dieną“ (išsp. 1903),
- „Viktutė“ (1903),
- „Iš daktaro pasakojimų“ (išsp. 1904),
- „Atsiminimai apie broliuką Steponą“ (par. 1904, išsp. 1939),
- „Sulaukė“ (išsp. 1906),
- „Vincas Stonis“ (1906),
- „Pertraukta idilija“ (išsp. 1906),
- „Nepasisekė Marytei“ (1906),
- „Dėl tėvynės“ (1907),
- „Adomienė“ (1908),
- „Pančiai“ (1920),
- „Sename dvare“ (išsp. 1922),
- „Irkos tragedija“ (išsp. 1924),
- „Mėlynoji mergelė“ (išsp. 1925),
- „Motina – auklėtoja“ (išsp. 1926).
Šaltiniai