Viekšnių kapinynas
VIEKŠNIŲ KAPINYNAS yra 1,05 km į šiaurės vakarus nuo Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir 0,4 km ta pačia kryptimi nuo Laižuvos ir Mažeikių gatvių sankryžos, 0,3 km į šiaurę nuo Ventos ir Kalupio santakos ir 50 m ta pačia kryptimi nuo Mažeikių gatvės. Iš vakarų riboja Laimos Motuzienės sklypo (Mažeikių g. 76) tvora, iš šiaurės keliukas, į pietų tęsiasi žemesnė L. Motuzienės sklypo dalis, į rytus tęsiasi gretimas Mažeikių g. 74 sklypas. 70 m į pietvakarius yra Viekšnių senosios žydų kapinės. Kapinynas labai sužalotas statybų ir kitų žemės darbų metu. Datuojamas XVII a.
Kapinynas buvo įrengtas nedidelėje smėlio kalvelėje, kuri dabar užstatyta įvairiais Viekšnių mstl. gyventojų pastatais. 2002 m. balandžio 22 d. Vytautas Šleivys, kasdamas žemę Mažeikių g. 76 sklype, 30-40 cm gylyje aptiko žmogaus kaukolę, o po to - ir daugiau žmonių kaulų. Kitą dieną, jau kasinėdamas įdomumo dėlei, V. Šleinys rado ir daugiau kaulų [1],[2]. Sprendžiant iš jo pasakojimo, buvo aptikti 7 kapai (Teismo medicinos instituto ekspertai nustatė, kad kaulai priklausė nemažiau kaip 9 individams). Be kaulų, V. Šleinys aptiko ir žalvarinį žiedą, dviejų geležinių peilių 3 fragmentus ir geležinę grandį.
2002 m. kapinyną žvalgė B. Dakanis (Kultūros paveldo centras). Žvalgymo metu aptiktas žalvarinis juostinis žiedas, saga su kilpele, nustatyta teritorija. 2002 m. ištirta 34 m² kapinyno (tyrimų vadovas A. Strazdas). Tyrimų metu aptiktas vienas apardytas kapas ir pavienių kauliukų iš suardytų kapų. Mirusysis laidotas galva į p.v. (225° azimutu). Karsto pėdsakų neaptikta, tačiau surasta geležinė vinis sakytų, kad mirusysis greičiausiai buvo palaidotas karste. Iš viso kapinyne rasti du geležiniai peiliai, sagtis, grandis, vinis, du žalvariniai juostiniai žiedai, saga (radiniai Mažeikių muziejuje).
2004-12-29 įrašytas į kultūros paveldo objektų registrą.
Be to, lit. šaltiniuose nurodoma, kad 1913 m. liepos mėn. archeologas V. Nagevičius Pavenčių sodžiaus laukuose, palei Viekšnius, kasinėjo piliakalnį, kuriame rado įvairių VIII-IX a. radinių. Radiniai buvo ištirti Peterburge ir patalpinti Lietuvių mokslo draugijos muziejuje Vilniuje [3]. 1914 m. Viekšnių plokštiniame kapinyne iškasta neaiškaus dydžio perkasa, kurioje rasta suardytų griautinių ir degintinių kapų ir VI-XII a. radinių. Kapinyną tyrinėjo V. Nagevičius. Radiniai yra saugomi darbartiniame Nacionaliniame muziejuje[4],[5], [6], ,[7]. Neaišku, ar tai buvo tas pats kapinynas.
Šaltiniai
- ↑ Buta Darius. Viekšniuose rasti žmonių kaulai paminklotvarkos specialistų nesudomino // Santarvė. — 2002. — Bal. 27
- ↑ Plastinina Bernarda. Prancūzų karvedys sudrumstė viekšniškių ramybę? Viena iš neoficialių versijų dėl pavasarį Viekšniuose rastų palaikų — Motuzų sodybos žemėje ilsisi Napoleono armijos kariai // Santarvė. — 2002
- ↑ Įvairios žinios. Viekšniai // Viltis. - 1913. - Rugpj. 30 (rugs. 12). - Nr. 101. - P. 4.
- ↑ Kulikauskas Pranas, Zabiela Gintautas. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). — Vilnius, 1999. — P. 170, 210.
- ↑ Kulikauskas P., Kulikauskienė R., Tautavičius A. Lietuvos archeologijos bruožai. — Vilnius, 1961. — P. 543, 555
- ↑ Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuviai IX—XII amžiais. — Vilnius, 1970. — P. 289.
- ↑ Viekšniai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. — Vilnius, 1971. — T. 3. — P. 738—739.