Viekšnių žydų kapinės
VIEKŠNIŲ ŽYDŲ KAPINĖS yra Viekšnių miestelio vakariniame pakraštyje, netoli Ventos, šalia katalikų kapinių, Mažeikių gatvėje. Plotas 1,4 ha. Įkūrimo data nežinoma.
Anksčiau kapinės buvo aptvertos iš akmenų sumūryta tvora, kurios fragmentai išlikę vakarinėje pusėje. Dabar visa teritorija aptverta nauja tvora. Seniausia kapinių dalis yra pietinėje, o naujausia šiaurinėje dalyje. Yra išlikusių XIX a. antros pusės - XX a antkapių - macevų (iš viso apie 160). Pats seniausias antkapis yra 1858 m. Visi antkapiai orientuoti vakarų kryptimi. Spėjama, kad iki šiol išliko trečdalis ar ketvirtadalis antkapių.
XIX a. II pusės kapinių dalies antkapiai paprasti, be jokių simbolių. Išlikę keli masyvūs antkapiai. Naujesni antkapiai pasižymi negausia simbolika - iškalta Dovydo žvaigždė ar trišakė žvakidė. Gausiai dekoruotas vienas 1911 metų paminklas, ant kurio iškalta trišakė žvaigždė, užimanti didžiają paminklo dalį. Kapinėse yra keletas dvigubų paminklų.
Antkapinių akmenų yra vakarinėje ir šiek tiek pietinėje dalyje. Yra keletas sudvejintų paminklų (Mozės knyga). Paminklo gamybai naudotas lietuviškas akmuo. Aversinė (priekinė) pusė padailinta ir iškaltas tekstas senąja hebrajų kalba. Visi paminklai yra stačiakampės formos, pastatyti vertikaliai. Ant vienos kapavietės yra lieto betono plokštė, paguldyta horizontaliai. Nėra jokio užrašo. Kelių akmenų priekinė pusė nušlifuota, gerai matosi tekstai, Dovydo žvaigždė. Nėra išlikusių puikiai ornamentuotų akmenų. Gausiai ornamentuoti antkapiniai paminklai — retokas atvejis Lietuvoje, tačiau užrašų gausa jie pirmauja Europoje. Paminklo viršutinėje dalyje esančios dvi raidės reiškia: čia ilsisi. Raidės dažnai būna iškaltos šešiakampės Dovydo žvaigždės centre. Tai reiškia, kad kapas priklauso judėjų tikybos velioniui. Štai vienas tekstas: „Kagan Jakub Zap. Kad tavo siela įsipintų į amžinai gyvenančių sielų vainiką”. Manytina, kad tekstas iškaltas XIX a. pabaigoje. Ant kito paminklinio akmens aiškiai įskaitoma — Rahmel. Tai gali būti ir pavardė, ir vardas. Žydai ilgą laiką pavardžių neturėjo. Emanuell reiškia mylintis Dievą. Ell hebrajų kalba — Dievas. Data neįskaitoma (nutrupėjusi). Užrašas galėjo būti iškaltas XX a. pradžioje. Akmens priekinė pusė šlifuota. 2003 m. liepos mėnesį iš Izraelio atvykęs ir kapinėse apsilankęs Rahmel giminaitis teigė, kad šioje vietoje ilsisi keturios jo senelių kartos: senelė, prosenelė, jos mama ir t. t. Dar vienas akmuo byloja, kad 1912 m. buvo palaidota moteris, žydų tautos dukra, Jahodos dukra.
Dabar kapinėse retkarčiais nupjaunama žolė. Iki Antrojo pasaulinio karo kapines prižiūrėjo visuomeninė organizacija Chebra Kadiš. Ypatingos priežiūros kapams nereikėjo, nes žydų tautos raštuose gėlė — beveik nieko nereiškiantis dalykas, o akmuo — šventas. Viekšnių žydų kapinių vakarinėje dalyje esančioje aukštumėlėje, manoma, kažkada stovėjo kapinių sargo namelis. Gal kada nors perskaitę ir išvertę į lietuvių kalbą sužinosime, kur ilsisi viekšniškių žydų Giršos žmonos Zlatos, Iciko žmonos Cipos, Bencelio žmonos Cirkės ir dukros Chaimės, Volifer Abraomo, Maušos Krup, Mendelio Korzono, Josifo Beselio, Abraomo Krimo, Leizerio Fišer, Markul Faivel, Leizerio Volfo ir jo sūnų Leibos, Dovydo ir Volfo bei kitų, prisidėjusių prie miestelio suklestėjimo ir puoselėjimo, palaikai [1].
1992 m. žydų kapinėse atstatyta ir nuvalyta apie 250 nuvirtusių macevų [2].
Šaltiniai