19 696
pakeitimai
Laižuva: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 59 eilutė: | 59 eilutė: | ||
Dar 1884 m. prašė valdžios leidimo vietoj sudegusios pasistatyti mūrinę bažnyčią. Tačiau tam priešinosi caro valdžia ir delsė duoti leidimą. Statyti bažnyčios neleista, nes gyventojai nesupylė privalomų javų atsargų bendruomenės grūdų sandėliui. Įvykdžius šį valdžios nurodytą kliūtį pakartotinis prašymas vėl atmestas. Šį kartą buvo teigiama, kad mūrinės bažnyčios statyba nuskurdintų parapijiečius. Vėl buvo prašoma leidimo statybai, bet jau klebono lėšomis. Po ilgų derybų 1889 m. leidimas mūrinės Laižuvos statybai buvo gautas. | Dar 1884 m. prašė valdžios leidimo vietoj sudegusios pasistatyti mūrinę bažnyčią. Tačiau tam priešinosi caro valdžia ir delsė duoti leidimą. Statyti bažnyčios neleista, nes gyventojai nesupylė privalomų javų atsargų bendruomenės grūdų sandėliui. Įvykdžius šį valdžios nurodytą kliūtį pakartotinis prašymas vėl atmestas. Šį kartą buvo teigiama, kad mūrinės bažnyčios statyba nuskurdintų parapijiečius. Vėl buvo prašoma leidimo statybai, bet jau klebono lėšomis. Po ilgų derybų 1889 m. leidimas mūrinės Laižuvos statybai buvo gautas. | ||
XIX a. pab. Laižuvoje jau buvo įsikūręs stačiatikių šventikas. 1899 m. Laižuvoje buvo atidaryta rusų mokykla. 1898 m. vienas latvis įkūrė vaistinę, kuri vėliau priklausė provizoriui Konstantinui Stašiui, kuris ją nupirko 1908 m. Apie 1918 m. jis vaistinę pardavė ir išvyko į Vilnių. Nuo 1898 m. Laižuvoje buvo ir valdinė pradžios mokykla, o iki tol veikė parapinė mokykla. XX a. pr. jau buvo dvi lietuvių krautuvės (J. Ramanausko ir Garbenio). 1908 m. Laižuvoje buvo vaistinė, valstybinės degtinės monopolio parduotuvės, 5 alinės. | XIX a. pab. Laižuvoje jau buvo įsikūręs stačiatikių šventikas. 1899 m. Laižuvoje buvo atidaryta rusų mokykla. 1898 m. vienas latvis įkūrė vaistinę, kuri vėliau priklausė provizoriui Konstantinui Stašiui, kuris ją nupirko 1908 m. Apie 1918 m. jis vaistinę pardavė ir išvyko į Vilnių. Nuo 1898 m. Laižuvoje buvo ir valdinė pradžios mokykla, o iki tol veikė parapinė mokykla. XX a. pr. jau buvo dvi lietuvių krautuvės (J. Ramanausko ir Garbenio). 1908 m. Laižuvoje buvo vaistinė, valstybinės degtinės monopolio parduotuvės, 5 alinės. 1910 m. Laižuvoje alkoholinių gėrimų parduota už 23727,29 rub., 1911 m. - 27193,42 rub., 1912 m. - 26107,86 rub. <ref>K. J. Tumas. Blaivybės dalykai. Laižuva // Viltis. - 1913. - Saus. 25 (vasar. 7). - Nr. 11. - P. 4.</ref>. | ||
1915 m. balandžio 17 d. iš Laižuvos iškeltas paštas, pasitraukė visi valdininkai, o balandžio 18 d. į miestelį įžengė vokiečių kariuomenė, tą pačią dieną susprogdino geležinkelio tiltą per Vadakstį, sudegino Rengės stotį. Vokiečiai rekvizavo dvarus, iš ūkininkų paėmė arklius, avižas, kiaušinius, džiovintą mėsą ir pasitraukė Mintaujos link. Pačiame miestelyje apsigyveno tik nedidelis kariuomenės būrelis, kuris klebonijoje įsirengė telefoną, dieną ir naktį juos saugojo patruliai. Iš miestelio vokiečiai pasitraukė balandžio 25 d.<ref>Z. Mūsų žinios apie vokiečių buvimą ir veikimą Lietuvoje. Laižuva // Rygos garsas. - 1915. - Birž. 11 (21). - Nr. 66. - P. 1.</ref>. | 1915 m. balandžio 17 d. iš Laižuvos iškeltas paštas, pasitraukė visi valdininkai, o balandžio 18 d. į miestelį įžengė vokiečių kariuomenė, tą pačią dieną susprogdino geležinkelio tiltą per Vadakstį, sudegino Rengės stotį. Vokiečiai rekvizavo dvarus, iš ūkininkų paėmė arklius, avižas, kiaušinius, džiovintą mėsą ir pasitraukė Mintaujos link. Pačiame miestelyje apsigyveno tik nedidelis kariuomenės būrelis, kuris klebonijoje įsirengė telefoną, dieną ir naktį juos saugojo patruliai. Iš miestelio vokiečiai pasitraukė balandžio 25 d.<ref>Z. Mūsų žinios apie vokiečių buvimą ir veikimą Lietuvoje. Laižuva // Rygos garsas. - 1915. - Birž. 11 (21). - Nr. 66. - P. 1.</ref>. | ||