19 696
pakeitimai
Grūstė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 18 eilutė: | 18 eilutė: | ||
== Gyventojai == | == Gyventojai == | ||
Gyventojų skaičius: 1923 m. - 69 sodybos, 385 gyv., 1939 m. - 80 sodybų, 367 gyv., 1959 m. - 314, 1970 m. - 264 gyv., 1973 m. - 74 kiemai, 1979 m. - 166, 1989 m. - 108, 2001 m. - 92 gyv. (50 vyr., 42 mot.). | Gyventojų skaičius: 1923 m. - 69 sodybos, 385 gyv., 1939 m. - 80 sodybų, 367 gyv., 1959 m. - 314, 1970 m. - 264 gyv., 1973 m. - 74 kiemai, 1979 m. - 166, 1989 m. - 108, 2001 m. - 92 gyv. (50 vyr., 42 mot.), 2013 m. - 27 kiemai, 62 gyv. | ||
Kaime gyvena bitininkas Dominykas Vytautas Žumbys, kuris turi 60 bičių šeimų (2010 m.). Prieš keletą metų jo sodyboje vyko respublikinio bitininkų sąskrydžio atidarymas. | Kaime gyvena bitininkas Dominykas Vytautas Žumbys, kuris turi 60 bičių šeimų (2010 m.). Prieš keletą metų jo sodyboje vyko respublikinio bitininkų sąskrydžio atidarymas. | ||
* Audrius Gineitis, Lietuvos karininkas, karo aviacijos lakūnas. | |||
== Istorinės žinios == | == Istorinės žinios == | ||
Vietovė „Grunstė” minima 1253 m. balandžio 5 d. ordino ir Kuršo vysk. dalybų akte. „Grūstės laukas” (feldt Grunsten) minimas 1426 m. nustatant sieną tarp Lietuvos ir Livonijos. Ta pati vietovė (Grumste veldt) paminėta ir 1540 m. <ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1956. - T. 7. - P. 535.</ref>. | Vietovė „Grunstė” minima 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vysk. teritorijų dalybų akte. „Grūstės laukas” (feldt Grunsten) minimas 1426 m. nustatant sieną tarp Lietuvos ir Livonijos. Ta pati vietovė (Grumste veldt) paminėta ir 1540 m. <ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1956. - T. 7. - P. 535.</ref>. | ||
Dabartinis Grūstės kaimas sutapatinamas su senuoju [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčiumi]], o kartais ir su buvusiu, bet dabar jau išnykusiu Bareikių miestu. | Dabartinis Grūstės kaimas sutapatinamas su senuoju [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčiumi]], o kartais ir su buvusiu, bet dabar jau išnykusiu Bareikių miestu. | ||
[[Vaizdas:Gruste.JPG|thumb|right|260px|[[Grūstės kapinės]]]] | [[Vaizdas:Gruste.JPG|thumb|right|260px|[[Grūstės kapinės]]]] | ||
| 31 eilutė: | 32 eilutė: | ||
Anot žmonių pasakojimų, miestas, kurį XVI a. įkūrė Chodkevičiai buvęs dabartinių Grūstės kapinių vietoje. 1565 m. Chodkevičius gavo Bareikius kartu su visa Skuodo grafyste. Kai kurie tyrinėtojai su tuo sieja Chodkevičių kilmę; jie Chodkevičius kildina iš Bareikių. Pasak A. Kojelavičiaus, Bareika buvo kunigaikščio Vytenio dvariškis, pasižymėjęs milžino totoriaus įveikimu. Kartą medžioklėje jis kunigaikštį iš pelkių išgelbėjęs ir uš tai gavęs tiek žemės, kiek per vieną dieną galėjęs apeiti. Todėl jis buvo pramintas Chodko, o Bareikiai nuo to Chodkevičiais tapo. Taigi XVI a. Chodkevičiai, Bareikių miestelį Žemaitijoje kurdami, dar galėjo save iš Bareikių kildinti ir savo pirmtako garbei taip miestelį pavadinti. Tiesa, lenkų heraldikai tokią Chodkevičių kilmės interpretaciją neigia. Dabartiniai Grūstės gyventijai pasakoja panašią legendą apie Chodkevičių, tik mini ne Vytenį, o Vytautą. Vladislovas Majauskas ( g. 1943 m. Grūstėje, dabar gyvenantis Telšiuose ) pasakoja: “ Yra tokia legenda, kad Grūstėje medžiojęs stumbrus Vytautas ir jam gyvybę išgelbėjęs Chodkevičius. Jis už tai gavęs nuo Vytauto žemės tiek, kiek sugebės per vieną dieną apeiti. | Anot žmonių pasakojimų, miestas, kurį XVI a. įkūrė Chodkevičiai buvęs dabartinių Grūstės kapinių vietoje. 1565 m. Chodkevičius gavo Bareikius kartu su visa Skuodo grafyste. Kai kurie tyrinėtojai su tuo sieja Chodkevičių kilmę; jie Chodkevičius kildina iš Bareikių. Pasak A. Kojelavičiaus, Bareika buvo kunigaikščio Vytenio dvariškis, pasižymėjęs milžino totoriaus įveikimu. Kartą medžioklėje jis kunigaikštį iš pelkių išgelbėjęs ir uš tai gavęs tiek žemės, kiek per vieną dieną galėjęs apeiti. Todėl jis buvo pramintas Chodko, o Bareikiai nuo to Chodkevičiais tapo. Taigi XVI a. Chodkevičiai, Bareikių miestelį Žemaitijoje kurdami, dar galėjo save iš Bareikių kildinti ir savo pirmtako garbei taip miestelį pavadinti. Tiesa, lenkų heraldikai tokią Chodkevičių kilmės interpretaciją neigia. Dabartiniai Grūstės gyventijai pasakoja panašią legendą apie Chodkevičių, tik mini ne Vytenį, o Vytautą. Vladislovas Majauskas ( g. 1943 m. Grūstėje, dabar gyvenantis Telšiuose ) pasakoja: “ Yra tokia legenda, kad Grūstėje medžiojęs stumbrus Vytautas ir jam gyvybę išgelbėjęs Chodkevičius. Jis už tai gavęs nuo Vytauto žemės tiek, kiek sugebės per vieną dieną apeiti. | ||
1568 m. Bareikiai priklausė Grūstės valsčiui. Tais metais Jokūbo Lankovskio sudarytas inventorius žymi, kad Bareikiuose buvo 93 sklypai su namais, prekyviete, šešios gatvės. Miestui priklausė 86 valakai ir 20 margų žemės. Žmonės pasakojo, kad čia buvusios net trys bažnyčios. Bareikiai užėmė dvigubai didesnį plotą negu tuometinis Skuodas ar Salantai ir ribojosi su Mosėdžiu, Vabalių, Kaukolikų ir kitais kaimais.Bareikių miesto išnykimo aplinkybės nėra aiškios. Žmonės pasakoję, kad jį sugriovė švedai Jono Kazimero laikais, tačiau dar prieš švedų karus | 1568 m. Bareikiai priklausė Grūstės valsčiui. Tais metais Jokūbo Lankovskio sudarytas inventorius žymi, kad Bareikiuose buvo 93 sklypai su namais, prekyviete, šešios gatvės. Miestui priklausė 86 valakai ir 20 margų žemės. Žmonės pasakojo, kad čia buvusios net trys bažnyčios. Bareikiai užėmė dvigubai didesnį plotą negu tuometinis Skuodas ar Salantai ir ribojosi su Mosėdžiu, Vabalių, Kaukolikų ir kitais kaimais.Bareikių miesto išnykimo aplinkybės nėra aiškios. Žmonės pasakoję, kad jį sugriovė švedai Jono Kazimero laikais, tačiau dar prieš švedų karus 1643 m. sudarytame Grūstės valsčiaus inventoriuje Barikiai nebeminimi, o Žemaičių bažnyčių sąraše Bareikių bažnyčios nebėra nuo 1613m. | ||
1806 m. Grūstėje pastatyta [[Grūstės koplyčia|koplyčia]], kurią 1880 m. parapiečiai atstatė. Priklausė Sedos bažnyčiai. | 1806 m. Grūstėje pastatyta [[Grūstės koplyčia|koplyčia]], kurią 1880 m. parapiečiai atstatė. Priklausė Sedos bažnyčiai. | ||