Sedos senosios kapinės
SEDOS SENOSIOS KAPINĖS yra Sedoje, Bažnyčios ir Telšių gatvių sankryžoje, ant kalniuko prie autobusų stotelės. Plotas 3315 kv.m. Teritorija buvo apsodinta eglėmis, kurios išlikusios pietų ir vakarų pusėse. Iš rytų pusės užtverta medinė tvora, šiaurės pusėje auga krūmai.
Kapinės įsteigtos apie XVI a. Apie XVIII a. pabaigą kapams prisipildžius, įsteigtos naujos kapinės Grūstės kaime (žr. Grūstės kapinės). 1922 m. Sedos senosios kapinės atnaujintos, bet čia laidoti tik neturtėliai.
Yra 114 kapaviečių, iš jų 49 gerai išlikusios ir tvarkomis. Išlikę 16 kryžių, iš jų 4 mediniai, o likę akmeniniai, 7 akmeniniai antkapiai. Kitų kapaviečių likę tik kauburėliai, bet ant jų dar auga daugiametės gėlės arba kapo vietą žymi alyvų, erškėtrožių krūmas (2002 m. duomenys). Išlikęs seniausias akmenininis kryžius yra su 1919 metų data (pavardė ir vardas neišskaitomi). Vėliausi laidojimai 1953, 1956-1958, 1981 m. Paminkliniuose užrašuose mirusiųjų pavardės rašomos pirma, o po to vardas.
Įdomesni užrašai ant paminklų: Amžiną atilsį duok jiems, Viešpatie; Jūs užmigote amžinai: nebepažadins Jūsų nei ašaros, nei maldavimai, nei gailūs skausmai; Ilsėkitės ramybėje; Viešpatie, būk valia tavo.
Kapinių pakraštyje yra sukastas ir prižiūrimas Tėvynės apsaugos rinktinės karių, žuvusių 1944 m. spalio 7 d. Sedos kautynėse kapas. Kapavietės plotis 2, ilgis 24 m. Apsodintas žieminėmis gėlėmis. Šalia yra Lietuvos laisvės armijos Alkos rinktinės kovotojų Kazio Venckaus, Felikso Gerulskio, Juozo Jukumo, Kazimiero Srazdausko kapas. Palaikai buvo perlaidoti 1999-01-13.
Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapavietė buvo išaiškinta 1988 m. spalio mėn. Sedos miestelio gyventoja Kazimiera Krauzienė parodė jos vietą. Tuo metu kapinės nuo telšių gatvės pusės dar nebuvo aptvertos. Kapavietės vietoje stovėjo ūkinis tvartas, čia ganėsi gyvuliai. Vėliau Sedos mero B. Kukulskio nurodymu šis tvartas buvo nugriauatas, užtverta tvora, pastatytas ir pašventintas kryžius.
Sedoje yra buvusios dar vienos kapinės - Švenčiausios Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios šiaurinėje pusėje. Šiuo metu už šventoriaus tvoros (vadinamos zomato) šiaurės pusėje yra išlikę kapinių pėdsakai. Šalia gyvennatys Gailiūnai menamą kapų teritoriją yra apsodinę tujomis. Kapinių vietoje yra išlikęs medinis kryžius. Kapines į dvi dalis skiria takelis. Einant nuo bažnyčios į apačią dešinėje takelio pusėje yra senasis kapinių kryžius, kairėje pusėje meistro Mažeikos pastatytas nedidelis ąžuolinis kryžius su 1955 m. data.
Klebonaujant Juozui Šiuriui į bažnyčią buvo vedamas centralinis šildymas. Kasant duobę skysto kuro rezervuarui, šiaurinėje pusėje, už zomato, buvo atkastas didelis kapas. Jo sienelės buvo išpintos karklo vytelėmis. Viskas užpilta negesintomis kalkėmis. Manyta, kad čia buvo maro kapo duobė. Dabar kiekvieną pavasarį iš žemės iškyla žmonių kaulai ir net kaukuolės.
Šaltiniai
- V.Krauza, M.Dobkevičius, A.Majauskis, V.Skurdauskas. "Projektinis darbas „Senosios Sedos kapinės". Vad. G. Gricienė. - Seda, 2003.