Grūstės kapinės
|
Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia. |
GRŪSTĖS KAPINĖS yra Sedos seniūnijoje, Grūstės k., prie Sedos-Ylakių kelio, rytinėje jo pusėje. Kapinėse yra Šv. Marijos Magdalenos koplyčia, varpinė ir Gadonų giminės koplyčia - mauzoliejus. Dabar laidojami Sedos ir aplinkinių kaimų gyventojai.
Kapinių dydis – 150 x 120 m, 1914 m. aptvertos 1 m aukščio akmenų mūro tvora, kuri 1955 m. suremontuota. Centriniai vartai raudonų plytų (plytos aptrupėjusios), su trimis bokšteliais, kurių vidurinis aukštesnis už šoninius, geležiniais varteliais ir geležiniais kryžiais bokštelių viršūnėse. Centriniame bokštelyje yra lentelė su įrašytais metais ,,1914”. Prieš keletą metų vartai restauruoti, tačiau sudėtos blogos plytos ir dėl to jie dabar aptrupėję. Anksčiau buvę kiti centriniai vartai vedė tiesiai į kapinių koplyčios duris. Dabar toje vietoje yra neseni, maži, raudonų plytų, apgriuvę varteliai su nedideliais bokšteliais.
Kapinėse netoli koplyčios stovi medinė varpinė. Ji yra 6 m aukščio, kvadratinio plano viršutinė dalis – 3 x 3 m, apatinė – 4 x 4 m), su keturšlaičiu šiferio stogu (anksčiau buvęs dengtas skiedromis), apkalta vertikaliomis lentelėmis, dabar dažyta melsvai. Varpinėje yra du varpai.
Šalia kapinių centrinių vartų stovėjo aukštas medinis kryžius, kuris 2010 m. supuvo ir vasarą vietoj jo pasatytas metaline tvorele aptvertas, iš akmenų sudėtas postamentas, o šalia - taip pat metalinis, bet ne itin didelis kryžius.
Stepono Gailevičiaus darbai
Grūstės kapinėse yra išlikę žymaus XIX a. liaudies meistro Stepono Gailevičiaus (1815 – 1885)sukurti du memorialiniai akmeniniai paminklai: kryžius (1830 m.) ir antkapio plokštė.
Akmeninis kryžius 1976 m.įrašytas į respublikinių dailės paminklų sąrašą (DR–1259). Jis yra 8 m į vakarus nuo koplyčios šiaurės vakarų kampo, yra pilko granito, 2,5 m aukščio, į viršų šiek tiek smailėjantis (apačioje 30 x 15 cm). Paminklo viršūnė ir kryžmos galai papuošti ovalo akmenimis, įtvirtintais metaliniais strypais. Akmens paviršius – nelygus, grublėtas, jame iškirstas užrašas: /cze/ pałaidotc/ Jurgis/ Mickiewicz/ 1882/ (tekstas iškaltas didžiosiomis raidėmis). Priekinėje pusėje pritvirtintas nedidelis geležinis Nukryžiuotasis, o kryžius papuoštas iškalta juostele. Tokia pat juostele kryžius apjuostas ir kitoje pusėje, be to, ten iškalti reljefiniai simboliniai ženklai: kryžmos centre įkomponuota trikampė Apvaizdos akis, o po ja – kryžiaus ženklas, kančios simbolis.
Netoli šio kryžiaus yra antrasis S. Gailevičiaus darbo antkapinis paminklas - akmeninė plokštė (1857 m.). Ji pailga, šiek tiek siauresniu apvaliu galu ties geležiniu kryžiumi, įsmeigtu į žemę. Iškaltas įrašas: /Cecylia/ Sydabrowiczowa/ umarła 1857/ apryla 18 lat 78/
Grūstės kapinėse išlikę daug senų kryžių. Jų daugiausia geležinių, bet yra ir akmeninių, ir medinių. Išsiskiria aukštas apkerpėjęs ir aplūžęs medinis kryžius. Jis yra koplyčios dešinėje. Ant kryžiaus prikaltos dvi lentelės. Senesnė lentelė nusitrynusi, matyti tik buvęs užrašas auksinėmis raidėmis, įžiūrimi metai – 1898. Virš senosios lentelės prikalta kita, geležinė. Joje užrašas: /cionai ils/ Kanta SA/ Zavona/ guste praszau/ /Sukalbiete/ u dusze 3 Sveika Marija/ 1901 metuose. Už medinės koplyčios yra Barboros Juzumavičienės, trijų kunigų motinos, kapas. Ant jo užrašas: /cze ils S. P. Barbora Juzumowicziene/ Motina trijun Kunigu/ /gim 1785 Rug 16 d/ mir 1868 m 11 liepos/ turėdama 83 m/.
Keli metrai į dešinę nuo koplyčios, beveik ant tako, guli dvi akmeninės plokštės. Čia palaidoti Kaveckiai. Tai greičiausiai bus buvę koplyčios fundatoriai. Manoma, kad po šiomis plokštėmis galįs būti rūsys. Plokščių dydis – 100 x 68 cm. Ant vienos iš jų iškaltas užrašas: /Tu spoczywaciaw/ P Bartomieia Ka weckiego prosze zm/ /nure zajego dusze 3/ zdrowas mariu/ 1863 r. 1 kwietnia./ Kitas kapas – Barbara Kawieskiey; mirusi 39 metų, 1847 m. Užrašas sunkiai įskaitomas.
Palaidoti žymesni žmonės
Aplink medinę Šv. Marijos Magdalenos koplyčią palaidota daugiausia kunigų: kun. Jonas Gudavičius, Kazimieras Krapauskis, Julius Narkevičius, Petras Kulys ir kt. Čia palaidota trijų kunigų motina Barbora Juzumavičienė (1785-1868). Grūstės kapinėse ilsisi ir garbingas žemaičių kunigas poetas Leonas Montvydas (1786 –1850), kuris galėjo būti prisidėjęs ir prie pačios koplyčios statybos. Ant L. Montvydo kapo pastatytas betoninis kryžius su įrašu: „D. O. M. S. P. Xiędza Leona Montwida T. S.M. 1850 R-ku". Šis kapas įrašytas į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą.
Grūstės kapinėse yra palaidota žmonių, 1941 m. sušaudytų Rupėkių kaime. 12 – 14 žmonių buvo paimta iš Sedos ir sušaudyta Rupėkiuose. Šeimos ir artimieji juos palaidoję Grūstėje. Manoma, kad Grūstės kapinėse gali būti palaidoti 7 – 8 sušaudytieji (Jadvyga 1911 - 1941 ir Steponas Lukošiai 1910 – 1941). Ant vieno kapo net yra užrašas: „Antanina Budrienė 1901; sušaudyta 1941”.
- Antanas Beresnevičius (1832-1904), kun. prelatas. Granito paminklas su kryžiumi viršuje, prie jo metalinis krucifiksas. Iškalta mišiolas, stula, taurė, ostija, lauro šakelės ir tekstas: Czion gul pelenai / A.A. / Kunig. Praloto / Antano / Beresniawiczes / gym. 1832 † 1904. ir jo seseru: / Placidas ir Domicelas Lukawiczenes. / Meldže atsiduksejimo už / ju duszias. Apačioje šone iškalta: Darba J.Petrika gruste. Tekstas nurašytas 1986 m.
- Liubomiras Hrycevičius (1871 - 1952), diplomuotas inžinierius technikas.
- I. Pivickis (? - 1910), Luobos dvaro savininkas.
- Irena Remenytė (1958-1996), filologijos mokslų daktarė.
Saugomi paminklai
Į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą irašyti šie Grūstės kapinėse esantys paminklai:
- Kunigo Leono Montvydo kapas 1993-05-24
- C. Sidabrovičiovos kapo antkapinė plokštė
- J. Mickevičiaus kapo antkapinis kryžius. Autorius S. Gailevičius
Nuorodos
Šaltiniai
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V.,1993. - P. 347.
- P. Šverebas. Kn.: Seda. - V., - P. 160 - 163.
1