Respublikos gatvė

RESPUBLIKOS GATVĖ, viena iš Mažeikių senamiesčio gatvių. Prasideda nuo Mindaugo gatvės ir tęsiasi iki Židikų gatvės, kerta Vasarios 16-osios gatvė, Vydūno, A. Baranausko gatves, ribojasi su Maironio gatve. Ilgis apie 0,8 km.

Pradėjo formuotis dar XX a. pradžioje. Tarpukariu apie 1925 m. pavadinta ir iki 1948 m. vadinosi Nepriklausomybės vardu. 1939 m. Nepriklausomybės gatvėje buvo: Nr. 4 - Mažeikių policijos nuovada, šis namas vietinių gyventojų buvo vadinamas „geltonuoju", nes buvo geltonai nudažytas; Nr. 10 - Hiršo Gliko gyvulių plaukų skirtų minkštiems baldams išdirbimo įmonė, čia pat gyveno ir Joselis Turkas, Nr. 13 namą pasistatė Mažeikių pašto darbuotojas, laiškanešys, buvęs telegrafistas Sergejus Tomanovas (1881-1953), šio namo mansardoje apie 1935 m. Vasilijus Tomanovas įrengė fotoatelje, Nr. 15 gyveno Chackelis Gurevičius vertęsis žalių odų prekyba, Nr. 21 gyveno muitinės viršininkas Pijus Aušrota, Nr. 22 veikė Ruvino Subockio viešbutis, Nr. 27 buvo Kaunackio plytinės atstovybė, atstovas A. Messie.

Jonui Lievartui priklaususiame name, kur dabar įsikūrusi laidojimo paslaugų įmonė „Rimtis", tarpukaryje pirmajame aukšte vienoje pusėje gyveno žydų bendruomenės rabinas Josifas Mamijofė. Jis su žmona gyveno viename pirmojo namo aukšto gale. Kartu su jais buvo įsikūrusi rabino dukra Chaja Volkienė su savo vyru Chaimu. Chaja buvo baigusi Telšių žydų Jahvės gimnaziją, dirbo žydų mokyklos mokytoja ir lietuvių gimanzijoje žydų vaikams dėstė hebrąjų tikybą. Chaimas mokslus buvo baigęs kažkokioje aukštesnio rango rabinų mokykloje. Chaja augino dukrą Rohalę ir sūnų. Kitoje pirmojo aukšto pusėje gyveno vokietis Edvardas Lačas, kuris turėjo didelę mišrių prekių parduotuvę Vasario 16-osios gatvėje. Antrajame šio namo aukšte viename gale gyveno Lievartų šeima, o kitą nuomojo žydui Glikmanui su šeima. Karo metu į rytinį J. Mamijofės namo galą pataikė atsitiktinis sprogmuo, ir jis buvo sugriautas. Namas sutrumpėjo net 5-6 metrais. Pokariu jis atstatytas. 1941 m. Lievartų namas nacionalizuotas, 1953 m. Erika Lievartaitė-Libienė su mama išsikraustė gyventi į Vytauto gatvę. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, abu Lievartų namai buvo grąžinti jų dukrai Erikai Libienei. Šios dukra Zigrida Narutavičienė su žentu Romu juose įkūrė laidojimo paslaugų įmonę „Rimtis".

Šalia rabino J. Mamijofės namo, į dešinę pusę, šiek tiek toliau nuo gatvės stovėjo vieno aukšto medinis namas, kurį to meto vietiniai vadino cepelinu. Taip jis buvo pramintas dėl to, kad beveik kiekvienais metais prie šio namo vis būdavo pristatomi priestatai, kol pagaliau jis įgavo pailgą formą, primenančią cepeliną. Šiame name, kuris buvo Respublikos g. 3, gyveno Jofė Jakovas, vertęsis viešbučių verslu, vėliau jis priklausė Ruvinui Subockiui. Šis namas iki šių dienų neišliko. Į kairę nuo vasario 16-osios ir ir Respublikos gatvių sankryžos, kairėje gatvės pusėje išlikęs žydui Aronui Glikui (jis buvo atsikėlęs iš Leckavos) priklausęs gyvenamasis namas. Dabar šis namas apkaltas šviesiomis plastikinėmis lentelėmis. Čia jis atidarė mėsos parduotuvę. Be to, A. Glikas turėjo ir kitą namą Laivės ir Mindaugo gatvių kampe, maždaug toje vietoje, kur dabar stovi „Edzaro" parduotuvė".

Šios gatvės gale XX a. 3 deš. pabaigoje kaip kompensaciją už nusavintą cerkvę skiriamas sklypas, kuriame pastatyta stačiatikių cerkvė ir gyvenamas namas šventikui. Priešais cerkvę, kitoje gatvės pusėje prieš karą gyveno kirpėjas Martišauksas

Pokario metais šioje gatvėje Nr. 17 pastatyta autobusų stotis. Jos teritorijoje daug metų buvo užkandinė „Vėjelis". Kitoje gatvės pusėje apie 1965-1970 m. iškilo mūrinis penkiaauškštis bendrabutis. Respublikos g. 20 numeriu pažymėtą daugiabutį mažeikiškiai praminė „muraveiniku" (skruzdėlynu), apie 1992-1994 m. šis pastatas rekonstruotas, vidus pertvarkytas ir įrengti erdvūs butai. 1972 m. Nr. 27 atidarytas Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas (BGAK) teikęs mažeikiškiams įvairias paslaugas. Veikė siuvykla, mezgykla, skalbykla, kirpykla, buvo taisoma avalynė, teikiamos nuomos paslaugos. BGAK direktorius buvo S. Baltrimavičius, po jo Jonas Jančauskas, Leonas Stančiukas, siuvyklos vedėja buvo Janina Ašmontienė, vėliau L. Bagdonienė. Šio pastato vietoje buvo daržininko Jokūbo Sprindžio žemė. Jis augino ir pardavinėjo pomidorų daigus, medelius. Čia stovėjo ir Sprindžio namas (past. apie 1930 m.; fasadinė namo dalis buvo atkreipta į Vydūno gatvę ir buvo Vydūno g. 5). 1933 m. J. Sprindys išnuomojo visą pirmąjį aukštą Mažeikių apskrities notarui Augustinui Paltarokui, o po to dar du kambarius antrajame aukšte trims Paltarokų vaikams. A. Paltarokas pas Sprindžius gyveno iki 1937 m. 1939 m. vietoj A. Paltaroko pirmame aukšte apsigyveno matematikos mokytojas, žydas Šneideris (dirbo Mažeikių gimnazijoje), atvykęs iš Klaipėdos. Prieš karą Sprindžių namo pirmajame aukšte dar gyveno gydytojas Kontratavičius ir agronomas Dalinkevičius. Per karą šio namo antrajame aukšte gyveno Ksaveras Valantinas su šeima (su žmona Juzefa išaugino dvi dukras Joaną ir Bronę, pastaroji dailininkė, tekstilininkė - Bronė Jokūbonienė-Valantinaitė; antroji dukra Joana ištekėjo už Kveselaičio, ir su vyru pasistatė namą greta Sprindžių, ant jų žemės). Po karo namas nacionalizuotas. Jo pirmajame aukšte įsikūrė Mažeikių karinio komisariato vyresnieji komisarai su šeimomis. Priešingame namo gale gyveno to paties komisariato leitenantas Baltarukas. 1967 m. Sprindžių namas nugriautas. Už BGAK, gilumoje, geležinkelio link, kur dabar stovi Mažeikių pirtis, tarpukariu buvo miesto čiuožykla ir jaunimo pasimatymų vieta. Čia žiemą buvo galima išsinuomoti pačiūžas, už tam tikrą mokestį jas pagaląsdavo.

Šalia buvusio BGAK, Respublikos ir Vydūno gatvių kampe, išlikęs dviejų aukštų medinis namas, kuriame tarpukariu gyveno nepasiturinčių žydų šeimos.

Respublikos g. Nr.21, Kryžanauskų namas. Po karo Aleksandras Kryžanauskas (1927-2004 m.) dirbo namų valdyboje ir gavęs sklypą 1950 m. čia pasistatė namą. A. Kryžanauskas iki pat gyvenimo pabaigos buvo šios gatvėsseniūnas. Priešais Kryžanauskų namą, kitoje Respublikos gatvės pusėje, stovėjo medinis namas, kuriame gyveno kalvis Klova. Šiame name buvo ir jo kalvė.

Respublikos g. 20 sovietmečiu buvo pastatytas bendrabutis, kurį gyventojai vadino „muraveiniku". Iki tol čia stovėjo didelis, ilgas, medinis vieno aukšto gyvenamasis namas, kuriame gyveno Kveselaitienė, Biliūnų šeima. Šio namo kieme stovėjo dar vienas nedidelis namelis, už kurio iki pat spaustuvės tęsėsi didelis sodas.

Respublikos g. 23, Kontrimų namas. Karo metu šiame name gyvenę rusų armijos kariškiai. Tame pačiame name gyveno ir Bružų šeima. Šio namo kieme stovėjo dar vienas medinis, ilgas vieno aukšto namas, neturėjęs atskiro numerio. Jame gyveno trys šeimos: Saltuškaitė-Dimienė ir dvi Jankauskų šeimos. Priešingoje gatvės pusėje dar ir badar tebestovi Končių namas.

Respublikos g. 25, mūrinis dviejų aukštų namas, kurį po karo pasistatė giminaičiai Kveselaičiai ir Dvariškiai. Pastarieji gyveno pirmame aukšte, o Kveselaičiams priklausė antrasis aukštas. Kveselaitienė - dailininkės, tekstilininkės Bronės Jokūbonienės sesuo.

Respublikos g. Nr.51. Prieš karą šis namas buvo medinis, priklausęs žydamas (?). Po karo jame gyveno fotografai Lukavičiai.

Respublikos g. Nr.53, maisto parduotuvė „Simfa". Ansčiau čia stovėjo medinis namas, priklausęs žydamas (?). Po karo čia gyveno Jonas Sidabras. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, J. Sidabras namą pardavė ir abu su žmona išvažiavo pas dukras į Garliavą. Naujieji namo savininkai jį perstatė ir įrengė parduotuvę.

Respublikos g. Nr. 59 Zitos Varkalytės-Sidabrienės namas (nuo 1952 metų). Tai buvęs žydų namas, priklausęs Lurjė; jo žmona mirė prieš II pasaulinį karą, o jis pats vokeičių okupacijos metais sušaudytas. Šiame name buvo įsteigęs skerdyklą. Kieme stovėjo sandėlis, šalia buvo išbetonuota duobė, skirta pjaunamų gyvulių kraujui nuleisti. Be skerdyklos, šiame dviejų galų name buvo dešrų parduotuvė. Iki 1952 m. šis namas priklausė Povilui ir Bronislavai Sidabrams. Tuomet jie gyveno Bugeniuose, o namą buvo nupirkę savo sūnui Povilui, kuris buvo pašauktas į sovietų kariuomenę, o namas buvo nuomojamas. Sugrįžęs vedė Zitą Varkalytę ir čia apsigyveno.

Praėjus asfaltuotą taką, vedantį nuo Senamiesčio pagrindinės mokyklos iki Respublikos gatvės, dešinėje pusėje tebestovi vieno aukšto senas medinis pastatas, kuriame pokaryje buvo įsikūrusi pradinė mokykla, kuri uždaryta kai prie miesto parko buvo pastatyta Mažeikių aštuonmetė mokykla. Apie dešimt metų šiame name veikė sėklų parduotuvė.

2015 m. vykdoma gatvės rekonstrukcija. Joje numatyta sutvarkyti apšvietimą, lietaus nuotekas, pėsčiųjų takus, gatvės asfalto dangą, žaliąsias zonas ir autobusų stotį bei jos teritoriją - atnaujinti fasadą, dangas, bordiūrus, žalias zonas, perono įrenginius, pastatyti dengtas autobusų įvažiavimo aikšteles keleivių įlaipinimui ir išlaipinimui, tvorelę nuo privačių sklypų ir kt.

Šaltiniai

• Lietuvos telefonų abonentų sąrašas. - Kaunas. - 1939.
• Bernarda Plastinina. Gatvė, garsi stačiatikių cerkve, rabinais ir žydų pirtimi // Santarvė. - 2009. - Lapkričio 28. - Nr. 135. - P. 4, 7; Gruodžio 5. - Nr. 138. - P. 4, 12; Gruodžio 12. - Nr. 4, 13; Gruodžio 19. - Nr. 4, 12; Gruodžio 24. - Nr. 146. - P. 7.