Mindaugo gatvė
|
Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia. |
MINDAUGO GATVĖ, viena iš Mažeikių senamiesčio gatvių. Apie 700 m. ilgio. Prasideda nuo Stoties gatvės ir baigiasi susikirtime su V. Kudirkos gatve. Mindaugo gatvę kerta Laisvės, J. Basanavičiaus ir Birutės gatvės. Ši gatvė pradėjo formuotis 1921-1922 m. išparceliavus valstybinį mišką ir išdalijus sklypus su išperkamąja nuoma mažeikiškiams. Kadangi šalia besiformuojančios gatvės buvusiame miške 1915-1918 m. buvo šaudomi žmonės, ji buvo pavadinta Kankinių gatve. Greta buvo pastatytas Kankinių kryžius. Šioje gatvėje namą buvo pasistatęs ir pradžios mokyklos vedėjas, kraštotyrininkas Stasys Ličkūnas. Jo name, pažymėtame 18-ju numeriu, 1928 m. buvo perkeltas „Senovės pažinimo mėgėjų kuopelės" senovinių daiktų rinkinys. Apjungus kuopelės ir asmeninį Stasio Ličkūno rinkinį buvo įkurtas Mažeikių muziejus. Po II pasaulinio karo S. Ličkūno name iki 1953 m. buvo apgyvendintas miškininkas Vladislovas Geralavičius. Apie 2006 m. šio namo vietoje iškilo naujas namas (dabar Mindaugo g.32).
Tarpukariu Kankinių ir J. Basanavičiaus gatvių kampe, kur dabar stovi daugiabutis gyvenamasis namas, savo kontorą turėjo privatus advokatas J. Povydis, rezidavo pradžios mokyklų I rajono inspektorius. Per II-ąjį pasaulinį karą 1944 m. į šią gatvę pataikė keletą aviacinių bombų, nukentėjo Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, į kitoje gatvės pusėje buvusį Znotino namą bomba pataikė tiesiogiai. 1948-04-12 miesto vykdomojo komiteto sprendimu pakeistas pavadinimas į Pionierių gatvė. 1990-04-28 patvirtintas Mindaugo gatvės pavadinimas.
Mindaugo gatvės pradžioje, einant nuo geležinkelio, dešinėje pusėje tarpukariu buvo daržininko B. Jurševskio žemės sklypas su gyvenanmuoju namu, jam priklausančiais ūkiniais pastatais, šiltnamiais. Jis augino įvairias daržoves, kurias sūdė, raugė ir žiemą pardavinėdavo Mažeikių gyventojams.
Mindaugo ir Laisvės gatvių kampe, kur dabar „Edzaro" parduotuvė, už šio pastato esančiuose kiemuose buvo saldainių fabrikėlis, vaisvandenių ir gazuoto vandens dirbtuvių, kurių savininkai nuolat keisdavosi. Šioje teritorijoje kurį laiką gyveno prieš karą Viekšnių gatvėje veikusių valgomųjų ledų dirbtuvių savininkas Hirša Kaganas ir dar keletas žydų šeimų, kurių namai stovėjo iki pat Birutės gatvės. Čia stovėjo ir nedidelis zakristijono Vilimo namas. Jo kieme augusi kriaušė išlikusi iki šiol. Vilimo sūnus po karo Kaune baigė dailės technikumą, o dukra - Kauno kūno kultūros institutą. Ištekėjusi Angelė Šmitienė dirbo Gimnastikos katedros dėstytoja Pedagogikos institute Vilniuje. Kitas namas už Vilimo priklausė Čijunskienei. Už šios moters namo galu į gatvę stovėjo Končienės troba.
Ten kur dabar kavinė „Picasso" tarpukaryje buvo žydo parduotuvė, kurioje buvo prekiaujama maisto produkatis, saldainiais. Už šios parduotuvės toliau, parko link, stovėjo kitas namas, kuris priklausė taip pat žydui, besiverčiančiam metalinių katilų, kitokių metalo dirbinių supirkimu
Birutės ir Mindaugo gatvių sankryžoje stovėjo žydo gydytojo O. Krongoldo klinika (dabar Birutės g.28/Urvikių g.1). Šio pastato pirmajame aukšte buvo įsikūrusi klinika, o antrajame aukšte gyveno pats O. Krongoldas su šeima. Gydytojas savo klinkoje išdirbo nuo 1919 m. iki pat karo. Mindaugo g. Nr.8 buvo vyrų ir moterų uniformų siuvykla.
Parko link, Mindaugo ir J. Basanavičiaus gatvių kampe, buvo Jundulo karstų dirbtuvės. Priešingoje pusėje stovėjo didelis, dviejų aukštų Mažeikių miesto burmistro Gursko namas. Oi karo jame buvo įsikūrusios įvairios įstaigos. Kieme buvo Gursko duonos ir pyrago gaminių kepykla. Kitas nedidelis medinis namas, stovėjęs Mindaugo ir Birutės gatvių kampe, priklausė Znotinui. Per karą į šį namą pataikė bomba, ir namo vietoje liko tik duobė. Tas pats atsitiko ir su advokato Povydžio namu.
Mindaugo g. 26 name nuo 1930 iki 1979 m. m. gyveno Uršulė Šidlauskienė, kilusi iš Krakių k. ūkininkų Mažeikių šeimos. Joje užaugo 8 vaikai: šeši sūnūs ir dvi duktos. Visi berniukai buvo išmokslinti, o dukroms, tėvai nusprendė, didelių mokslų nereikia. 1930 m. broliai seseriai Uršulai Mažeikaitei-Šidlauskienei pastatė namą Kankinių (Mindaugo) gatvėje. U. Šidlauskienės dukra Uršula Šidlauksiatė-Glodenienė 1946 m. baigė Mažeikių gimnaziją, įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją ir 1951 m baigė Agronomijos fakultetą; dirbo rajono Žemės ūkio valdyboje. Šis namas buvo dviejų aukštų, kiekviename po keturis kambarius ir virtuvę. Išlikęs iki šiol, bet gerokai pakeistas. Už Šidlauskų, einant durpyno link, kitas sklypas priklausė žinomai Mažeikių vaistininkei Eugenijai Motuzaitei. Tačiau ji namo ten nepasistatė, o po karo savo sklypą perleido stomatologei Butkienei. Jos vyras buvo mokytojas. Butkai čia pasistaė namą ir jame gyveno, vėliau jį pardavė. Tarpukariu kita troba už Šidlauskų priklausė Striaupytei. Jos namas per karą sudegė iki pamatų, po karo jį atstatė. Toliau už jos stovėjo S. Ličkūno namas, už jo gyveno Jankauskas. Už Jankausko sklypo galu į gatvę stovėjo sandėlį primenanti Poškienės troba. Dabar šio namelio vietoje stovi puošnus statinys. Paskutinis Mindaugo gatvės namas, kuris buvo šios ir V. Kudirkos gatvių kampe, priklausė batsiuviui Stoniui.
Kitoje Mindaugo gatvės pusėje buvo Jonaičių sklypas. Šeimininkai iškasė didelį plotą durpių ir čia įrengė čiuožyklą.
Mindaugo g. 30 po karo pusę šio namo nusipirko poeto Henriko Nagio pusseserė Pranciška Švažienė.
Mindaugo gatvės gale, kur ji kerta V. Kudirkos gatvę, yra Didžlaukio durpynas. Čia po karo, iki [at 1952 m., naktimis buvo slapta atvežami ir užkasami miške nušautų ar nukankintų žmonių kūnai. Juos veždavo Mindaugo gatve arba tiesiai per parką į durpyną. Sovietmečiu čia veikė Mažeikių durpių įmonė. Buvo rengiamas projektas, iškasus durpių likučius, pertvarkyti ir išplėsti miesto parką.
Po karo Mindaugo gatvės vaizdas gerokai pasikeitė. Prie Birutės ir Mindaugo gatvių kampo pastatyti trys nauji namai. J. Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių kampe, kur anksčiau buvo Jundulio karstų dirbtuvės, įsikūrė turgelis, kuriame buvo prekiaujama maisto produktais. Priešingame kampe, kur buvo advokato Povydžio namas, stovi daugiabutis gyvenamasis namas. Tarp šio namo ir Laisvės gatvės buvo pastatyta dar porą naujų namų.
Kankinių gatve buvo pavadinta todėl, kad už lietuviškos spaudos platinimą, toje vietoje, kur dabar yra miesto parkas ir stovi betoninis kryžius, augusios pušys. Ant jų Muravjovo-Koriko įsakymu buvo kariami lietuviško žodžio platintojai.
Gatvės rekonstrukcija
2012 m. balandžio mėn. pradėta šios gatvės ir viešujų erdvių kompleksinis sutvarkymas pagal projektą „Mažeikių miesto Birutė gatvės dalies, Burbos ir Mindaugo gatvių viešųjų erdvių kompleksinis sutvarkymas", kuris finasuojamas Europos Sąjungos regioninės plėtros fondų lėšomis. Šios projekto finasavimo sutartis buvo pasirašyta 2010 m. pavasarį. Rangos darbus atlieka UAB „Žemaitijos keliai" ir UAB „Plungės lagūna", projekto techninę priežiūrą vykdo UAB „Tiltų ekspertų centras".
Mindaugo gatvė dabar
- Nr. 4 - „Mažeikių nekilnojamas turtas". Namas 2014 m. modernizuotas, i6siskiria ne tik atnaujintu fasadu, kuris puikiai įsilieja į senamiesčio kraštovaizdį, bet ir šilumos energijos taupumu. Daugiabučio modernizavimas buvo atliktas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto Vietinė ir urbonistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai priemonę Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą. Pastatą sudaro keturi aukštai, yra 31 butas ir viena negyvenama patalpa. namo modernizavimo įgyvendinimui iš 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų gauta 591 tūkst. litų, gyventojam teko prisidėti 104 tūkst. litų.
- Nr. 6 - Advokatės Liudmilos Žiubikienės kontora,
- Nr. 6 (kampinis) - „Bankas Snoras",
- Nr. 13 - pavyzdingai tvarkomas kooperatinis namas,
- Nr. 13 - advokato kontora,
- Nr. 26 - pavyzdingai tvarkoma sodyba;
- Nr. 28 - pavyzdingai tvarkoma sodyba.
Šaltiniai
- Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 9. - Nr. 3. - P. 4, 13; Sausio 16. - Nr. 6; Sausio 23. - Nr. 9. - 4.