Plinkšės
| Plinkšės | |||
| |||
| Informacija | |||
| Seniūnija: | Šerkšnėnų seniūnija | ||
|---|---|---|---|
| Koordinatės: | 56° 8' 60 š.pl. 22° 10' 60 r.il. | ||
| Altitudė: | 130 m | ||
| Gyventojai: | 424 (2001 m.) | ||
PLINKŠĖS, Plinkšiai, kaimas Šerkšnėnų seniūnijoje, šiauriniame Plinkšių ežero krante. Šiaurėje ribojasi su Ketūnų ir Kalniškių, rytuose - su Girkalių k. Veikia pagrindinė mokykla, prie ežero yra buv. dvaro pastatų ansamblis ir parkas, išlikęs K. Pliaterio kapas. Priklauso Plinkšių kraštovaizdžio draustiniui. Yra biblioteka, viešbutis „Plinijus“, mišrių prekių parduotuvė „Donuva“, medicinos punktas, veikia kaimo bendruomenė. Buvo paštas, mokykla.
Gatvės
Plinkšėse yra šios gatvės: Vokiečių (Mažučio) (ilgis 0,300 km), Parko (0,400 km), Pakalnės (1,800 km), Miško (0,400 km), Dvaro (0,700 km), Užpelkių (0,600 km), Tujų (0,400 km), Ežero (0,600 km). Beveik visos gatvės asfaltuotos. Bendras jų ilgis - 5,2 km.
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1902 m. Plinkšių nausėdijoje 78, vienkiemyje - 16 gyv., 1923 m. dvare - 1 ūkis, 120 gyv., 2001 m. - 424 gyv. (210 vyr., 214 mot.).
Plinkšių k. 1964-06-30 gimė žurnalistė, prozininkė, eseistė Rasa Čergelienė-Sara Poisson.
Istorinės žinios
Rašytiniuose šaltiniuose Plinkšės yra minimos jau XII-ame amžiuje. Žemės savininkas yra buvęs Šemeta. 1717 m. Plinkšės įęjo į Kuršėnų dvaro valdas, priklausiusas J. Gruševskiui. XVIII-me amžiuje Plinkšės minimos kaip palivarkas. XIX a. pradžioje Plinkšės pereina Pliaterių žinion ir priklausė Šateikių grafystei. Į Pliaterių valdas įėjo daug kaimų ir dvarų, kurie vadinosi Ketūnų-Gardų pavadinimu. Plinkšių dvaro savininkais yra minimi Plaiteriai: Vladislovas, Konstantinas, Aleksandras, Adomas, Vilhelmas, Ona ir Olga. Dvarui priklausė 8 tūkst. ha dirbamos žemės ir apie 4 tūkst. ha miškų. 1929 m. Plinkšių dvaro žemės buvo nusavintos, paliekant 80 ha. Žemė buvo išdalinta 45-iems ūkininkams ir 17 ha skirta Sedos šv. Vincento draugijos senelių prieglaudai. 1934 m. Plinkšių dvarą nupirko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, ir čia įkūrė žemės ūkio mokyklą, kuri buvo pavadinta vyskupo M. Valančiaus vardu. Žemės ūkio mokykla ruošė ūkio specialistus, kurių labai trūko Lietuvos kaimui. Mergaitės buvo mokamos namų ruošos darbų: gaminti valgius, ruošti, serviruoti stalus, kepti duoną, verpti, austi ir siūti. Apie 1955 m. mokykla buvo pertvarkyta į žemės ūkio technikumą, kuris 1977 m. uždarytas, o dvaras ir rūmai atiteko Plinkšių valstybiniam ūkiui. 1981 m. Plinkšių dvaro architektūrinio ansamblio savininku tapo Naftos perdirbimo gamykla[1].
1937 m. vasario 21 d. M. Valančiaus žemės ūkio mokykloje mokytojų iniciatyva įvyko šaulių sąjungos Plinkšių grandies steigiamasis susirinkimas. Būrio vadu paskirtas mokytojas, atsargos jaunesnysis leitenantas J. Juška. Tarybos nariais buvo išrinkti mokytoja J. Steponavičienė, P. Gedžiūtė, sodininkas A. Jankauskas ir A. Narkus [2]. 1940 m. būrio vadas J. Juška atsidūrė Gorkio kalėjime ir 1942-06-09 buvo sušaudytas [3].
1945 m. birželio 10 d. Plinkšių miške buvo vykdoma karinė-čekistinė operacija, kurioje dalyvavo Leningrado fronto kariuomenės kuopa, stribai ir milicija. Operacijos metu žuvo aštuoni partizanai[4].
2015-01-04 parke, medžio viduje išskaptuotą Vaido Šopausko sukurtą Rūpintojėlio skulptūrą pašventino Sedos parapijos klebonas kun. Modestas Ramanauskas. Už puikią idėją įkurdinti medyje Rūpintojėlį bendruomenė dėkojo aktyvioms kaimo moterims bei Irenai Bedaukienei, kuri negailėjo laiko, rinko iš žmonių skiriamą paramą, pati aukojo. Rūpintojėlio impregnavimu pasirūpino UAB „Medrievė“ direktorius Vytautas Būta.
2016-06-16 atidaryti senelių globos namai. 2011 metais Tarybos sprendimu nutarta pertvarkyti globos namus įsteigiant Plinkšių filialą. Šiuo tikslu buvo pertvarkytas Plinkšių kaime kadaise veikusios pagrindinės mokyklos pastatas. Rekonstrukcijos darbai dėl įvairių trukdžių vyko dvejus metus. Filiale įrengta 10 vienviečių ir 15 dviviečių kambarių, kuriuose gali gyventi 40 globotinių. Atidarymo metu buvo pašventinta koplyčia, šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. [5].
Kapinės
Plinkšių kaime yra trejos senos kapinės. Vienos yra Plinkšių gyvenvietės pietinėje dalyje, kalvelėje, su nuolydžiu į Plinkšių ežero pusę. Plotas 0,07 ha, perimetras 77 m. Kapinių pakraščiu auga didelių eglių ir pušų eilė. Čia palaidotas grafas Konstantinas Pliateris. Jam pastatytas didelis juodo granito antkapinis paminklas, kuriame iškaltas užrašas (žr. Konstantinas Pliateris).
Antrosios kapinės yra 1,2 km į šiaurę nuo Plinkšių gyvenvietės. Įrengtos nedidelėje kalvelėje, aplink kurią yra ariama žemė. Plotas 0,40 ha, perimetras 262 m. Paskutinis palaidotas žmogus 1984 m. Pietinėje kapinių dalyje buvo laidojami lietuviai, o šiaurinėje - rusai. Pietinėje dalyje prižiūrimų kapų yra nedaug. Paminklai įvairūs - betoniniai, granito, geležiniai. Šiaurinėje kapinių dalyje prižiūrimų kapų yra labai mažai. Yra keletas apgriuvusių betoninių ir geležinių paminklų. Visa kapinių teritoriją apaugusi įvairiais lapuočiais ir spygliuočiais medžiais bei krūmais.
Kiti straipsniai
Šaltiniai
- ↑ D. Narutavičius. Plinkšės // Santarvė. - 1992. - Rugsėjo 2. - Nr. 89. - P. 3.
- ↑ Trimitas. - 1937. - Balandžio 1. - Nr. 13.
- ↑ Algimantas Muturas. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai. - 2008. - 200 p. - P. 47. ISBN 978-60995019-0-1.
- ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija, 2006 m.
- ↑ Neringa Švelnienė.Plinkšėse duris atvėrė senelių namai // Santarvė. - 2016. - Birž. 18.- Nr. 69. - P. 1.