Mečys Kareiva
KAREIVA MEČYS (g. 1901-08-15/28 Rygoje - m. 1944-10-02 prie Sedos, palaidotas Sedoje), Lietuvos karinis veikėjas, chemikas, inžinierius technologas, pulkininkas.
Gimė tramvajų kontrolieriaus ir namų šeimininkės šeimoje. Rygoje išmoko latvių kalbos, pradėjo lankyti mokyklą, bet jos nebaigė. Mirus tėvui, kartu su motina periskėlė į Panevėžį. Čia mokėsi pradinėje mokykloje, o nuo 1911 m. - realinėje gimnazijoje, kurios nebaigė. 1919-01-08 savanorių įstojo į Lietuvos kariuomenės Panevėžio batalioną. Trūkstant karininkų, jau 1919 m. kovo mėn. buvo pasiūstas į Karo mokyklą, kurią baigė 1919-07-06 ir suteiktas karužio (jaunesniojo leitenanto) laipsniu ir perkeltas į pėstininkų pulką, kulkosvaidininkų kuopą. 1919 m. liepos mėn. baigęs Karo mokyklą dalyvavo kovose su Raudonąja armija prie Dvinasko, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės junginiais Seinių rajone, pasižymėjo Giedraičių mūšyje.
1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1923 m. sausio mėn. dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1925 m. vedė 5-eriais metais jaunesnę Mariją Baltušytę. Tais pačiais metais jaum suteiktas kapitono laipsnis. 1927 m. susilaukė sūnaus Mečio Algirdo, 1930 m. duktos Marijos. 1929 m. baigė Klermon Ferano universitetą, gavo inžinieriaus chemiko diplomą. 1929-1940 m. tarnavo artilerijos tiekimo skyriuje, Ginklavimo valdyboje, ėjo artilerijos dirbtuvių skyriaus viršininko pareigas. 1930 m. majoras, 1932 m. pulkininkas leitenantas, 1939 m. pulkininkas.
Su chemikų komanda dalyvavo manevruose. Buvo komandiruotas į Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, Angliją, Švediją, Suomiją, Latviją, Čekoslovakiją, Italiją, Šveicariją. Laisvai kalbėjo ir rašė rusų, prancūzų, vokiečių, o kalbėjo latvių, lenkų, čekų ir italų kalbomis. Nuo 1932 m. priklausė Šaulių sąjungos priešcheminės gynybos tarnybai. Skaitė paskaitas šauliams, karo mokykloje. 1936 m. pr. išvyko į Suomiją. 1937 m. Šaulių sąjunga išleido M. Kareivos parengtą vadovėlį „Degazacija".
TSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. rugsėjo mėn. paskirtas Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios šaulių divizijos Cheminės tarnybos viršininku, bet 1940 m. gruodžio mėn. iš kariuomenės atleistas. 1941-1942 m. dėstė Kauno universitetoe Medicinos fakultete teorinę chemiją, buvo chemijos katedros vedėjas, 1941 m. docentas, suteiktas chemijos mokslų kandidato laipsnis. 1942-02-01 iš universiteto atleistas. 1941-06-03 išsituokė Kauno civilinės metrikacijos biure (priežastis neaiški). Vėliau išvyko į Panevėžį, kur dirbo maisto pramonėje.
1944 m. Lietuvos laisvės armijos Trakų apskrities Kaišiadorių štabo viršininkas. 1944 m. rugpjūčio mėn. savanoriu stojo į Tėvynės apsaugos rinktinę, paskirtas 2-ojo lietuvių savanorių pulko vadu; šis pulkas buvo dislokuotas Sedoje. Mirė prieš Sedos kautynes. Vieni aiškina, kad jam nesutikus neparuoštus Tėvynės apsaugos rinktinės karius siųsti į beprasmį mūšį ties Seda, vokiečių buvo nunuodytas, kiti, kad kelyje ties Plinkšėmis jį ištikęs širdies priepuolis, o treti, kad žuvo apšaudant automobilį.
1993 m. pažymint Sedos mūšio 44-ąsias metines, merijos pastangomis atstatytas M. Kareivos kapo kryželis. Jo palaidojimo vietą ilgą laiką prižiūrėjo Kazimiera Krausienė.
Nuopelnai
- 1932 m. - Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinas.
- 1938 m. - Gedimino 3 laipsnio ordinas.
- 1939 m. - Suomijos Baltosios rožės 3 laispnio ordinas.
- Lietuvos savanorio-kūrėjo medalis.
- Lietuvos nepriklausomybės 10 metų jubiliejaus medalis.
- Klaipėdos išvadavimo bronzos medalis.
Šaltiniai
- Visuotinė lietuvių enciklopedija. - V., 2006. - T. 9. - P. 30.
- Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. - T. 10. - P. 537.
- Šverbas P. Jų vardai susiję su Seda // Santarvė. - 1991. - Kovo 14.
- Šverebas P. Pulkininkas inžinierius M. Kareiva - neeilinė asmenybė // Šiaulių kraštas. - 1995. - Lapkričio 23. - P. 9.
- Šverebas P. Inžinierius-pulkininkas // Santarvė. - 1993. - Spalio 20. - Nr. 81.