Tėvynės apsaugos rinktinė

TĖVYNĖS APSAUGOS RINKTINĖ

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1944-ųjų vasarą Žemaitijoje buvo pradėta formuoti Tėvynės apsaugos rinktinė. Jos tikslas buvo kovoti su puolančia SSRS kariuomene. Ši rinktinė sudaryta iš į Žemaitiją SSRS puolimo metu iš Utenos, Rokiškio, Panevėžio, Biržų pasitraukusių ginkluotų būrių ir papildyta žemaičiais. Jos vadas buvo kapitonas Izidorius Jatulis, vėliau majoras Alfonsas Urbonas. Rinktinė įėjo į plk. Mėderio (Maeder) kovos grupę. Pirmiausia ji užėmė pozicijas fronte prie Papilės ir Viekšnių, Ventos upės kairiajame krante, o vėliau gynybos pozicijas ­ Sedos-Telšių ruože. Po to, kai spalio 6-7 dienomis vykusio puolimo metu SSRS kariuomenė užėmė beveik visą Žemaitiją, Tėvynės apsaugos rinktinė vokiečiams traukiantis buvo palikta priedangoje ir stojo į kautynes prie Sedos. Rinktinei trūko prieštankinių ginklų ir šaudmenų, todėl ji puolimo neatlaikė ir atsitraukė, patyrusi didelių nuostolių. Po to įsitvirtino prie Barstyčių ir vėl užėmė gynybos poziciją. SSRS kariuomenei puolant toliau, TAR pasitraukė link Baltijos jūros, kur dauguma karių pasitraukė į Rytprūsius.