Mažeikių ugniagesių savanorių draugija
MAŽEIKIŲ UGNIAGESIŲ SAVANORIŲ DRAUGIJĄ, Mažeikių miesto savanorių gaisrininkų draugija įkurta 1908 m. Mažeikiuose. 1913 m. draugija ketino pastatyti spektaklį „Vaidilutė" (Žemaičių krikštas), tačiau tam uždraudė Kauno gubernatorius [1]. I pasaulinio karo metais dauguma ugniagesių dalyvavo karo veiksmuose ir draugija nustojo veikusi.
1924 m. liepos 12 d. atkurta ir Mažeikių apskrities įstaigoje patvirtinti įstatai. Draugijos steigėjai: J. Voroneckas, B. Levitas, P. Prščauskas, P. Bimba ir V. Gasparavičius. Draugijos tikslas - organizuoti kovą su gaisrais Mažeikių mieste ir jo priemiesčiuose. Draugijos būstinė buvo miesto valdybos patalpose Laisvės gatvėje. Organizacijai vadovavo valdyba, kurios pirmininkas buvo mokyklos vedėjas Petras Bimba. 1924 m. liepos mėn. draugija buvo registruota respublikos administracijos departamento svetimšalių ir draugijų referento įstaigoje.
1935 m. draugijoje buvo 70 narių ir komanda iš 43 ugniagesių. Draugijos inventorius: 1 automobilis, 1 motorinis siurblys 16 arklio jėgų, 450 m žarnų ir kt. Valdybos pirmininkas A. Rubelis, komandos viršininkas A. Šapiro. Nuo 1925 iki 1935 m. komanda dalyvavo 48 kartus gaisrų gesinime. Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio proga Aucės ugniagesiai draugijai įteikė sidabrinę vinį [2]. Tarpukaryje Mažeikiuose iš viso veikė keturios ugniagesių komandos: savanorių gaisrininkų, šaulių, žydų ir geležinkelio stoties (pastaroji turėjo du nedidelius mūrinius namukus šalia dabartinio stoties pastato, kur viename geležinkelininkai laikė savo rakandus, o kitame - stovėjusi vandens pompa - siurblys, gaisrinės žarnos, kabliai, kastuvai ir kitas priešgaisirnis inventorius). 1940 m. iš buvusių dviejų ugniagesių komandų sudaryta viena [3].
1930 m. rugsėjo 8-9 d.d. Mažeikiuose kilo vienas iš didesnių gaisrų: sudegė kiaušinių sandėlis su visu inventoriumi ir apdegė garinė pieninė. Gaisrininkams vadovavo šaulių rinktinės vadas [4].
Šaulių ugniagesių komanda
1928 m. gegužės 19 d. susibūrė šauliai gaisrininkai. Prie šaulių ugniagesių organizacijos veiklos labiausiai prisidėjo Antanas Svietlauskas, Brunonas Urbonas, Antanas Kenstavičius, Stepas Derbutas. Šaulių ugniagesių komanda privalėjo turėti nemažiau kaip 16 narių ir vieną vandens siurblį. 1938 m. šaulių ugniagesių komandos viršininkas buvo J. Maskolenka, komandos būstinė Bažnyčios g.12.
Žydų ugniagesių komanda
1936 m. kovo 22 d. įvyko Mažeikių miesto savanorių ugniagesių draugijos visuotinis susirinkimas. Jo metu buvo išrinkta 12 asmenų, kuriems buvo suteikta teisė - įgaliojimas kreiptis į „vidaus reikalų ministerį" su prašymu: „įregistruoti draugiją ir leisti jai veikti". Šį prašymą pasirašė Glikmanas Hirša, gyv. Laisvės g.27, Landmanas Mendelis, gyv. Laisvės g.21, Grosas Cemachas, gyv. Laisvės g.27, Rubinšteinas Maušas, gyv. Laisvės g. 17, Šapyra Abromas, gyv. Turgaus g.1, ir kt. Iš viso 12 parašų. Prašymo tekstą ir parašus patvirtino Augustinas Paltarokas.
Tą pačią kovo 22 d. įvyko draugijos valdybos posėdis. Jame dalyvavo 29 nariai. Susirinkimo pirmininku buvo išrinktas Grosas Cemachas, sekretoriumi - Povilas Leizeris. Mažeikių ugniagesių draugijos nuostatams ir prašymui vidaus reikalų ministeriui paruošti buvo sudaryta komisija, į kurią įėjo: Mažeikių miesto ugniagesių komandos viršininkas Abromas Šapyra, revizijos komisijos nariai: Landmanas Mendelis, Štupelis Leizaris, Leibavičius Jankelis.
1936 m. gegužės 29 d. Vidaus reikalų ministerijos registre Nr. 85 rašoma: „Įrašyti ir leidžiama veikti Mažeikių ugniagesių draugijai". Nuo tos dienos įsikūrė atskira pagal tautybę žydų ugniagesių draugija. 1937 m. pirmininku išrinktas pirklys Rachmelis Kalmanas, sekretorius, iždininkas ir buhalteris buvo Povilas Leizeris. Nariai: pramonininkas Šavelis Peresas, pirklys Maušas Rubinšteinas, amatininkas Maušas Bekeris, Abromas Štupelis, namų valdytojas Apelsinas Jankelis ir kt.
1938 m. draugija buvo sukaupusi lėšų - darbo užmokesčio. Įvairioms įstaigoms ir organizacijoms valdyba nuomojo Laisvės g. 36 turimas patalpas. Per metus už tai gavo 377 Lt pajamų. Miesto gyventojai oraganizacijai 1938 m. paaukojo 350,5 Lt. Iš kitų įvairių šaltinių gauta dar 150 Lt. Ugniagesiai 1938 m. sugebėjo sukaupti beveik 2,5 tūkst. litų. Organizacija turėjo 8,9 tūkst. litų kilnojamojo turto ir patalpų pramogoms.
1939 m. Mažeikių žydų ugniagesių organizacijoje buvo 72 nariai, iš jų 66 vyrai ir 6 moterys. Organizacijos pirmininkas - Kalmanas Rachmelis[5].
Šaltiniai
- ↑ Ugnegesys. Teatras. Mažeikiai //Viltis. - 1913. - Gruod. 25. - Nr. 159. - P. 2.
- ↑ Žemaičių prietelius. - 1935. - Nr.4.
- ↑ XX amžius. - 1940. - Nr. 167.
- ↑ Žemaičių prietelius. - 1930. - Nr. 38.
- ↑ Algimantas Muturas. „Raudonasis gaidys" Mažeikiuose pragysdavo dažnai // Santarvė. - 2011. - Sausio 8. - Nr. 3. - P. 10.