Kelputiškės akmuo
KELPUTIŠKĖS AKMUO (N 56°07.315' E 022°29.973'), stambus riedulys Birbiliškės kaime, Birbiliškės miške, šalia miško keliuko. Ilgis apie 4 m, aukštis 2 m, plotis apie 2 m. 2018 m. vasarą akmenį surado ir aprašė Egidijus Jaraminas iš Akmenės.
Akmuo primena trobelę: ryškūs stogo ir sienų kontūrai. Kitur Lietuvoje tokių formų akmenys vadinami Velnio karstais arba Velnio trobelėmis. Gretimo, irgi neišlikusio Pabūgenio kaimo gyventojai pamena per keturias kartas perduodamą, mistika persmelktą pasakojimą: kelputiškiai dažnai sapnuodavę akmenį ir po juo paslėptus pinigus – aukso puodą. Sklido kalbos, kad tas auksas užkeiktas ir šiaip jo bet kas nepaims. Patarimo, kaip iškasti pinigus, ieškotojai klausdavo vienos šeimos prosenelės – babūnės, ši žinodavusi visus kerus, visus burtus. Sužinoję, kad, norint iškasti lobį, reikia prie akmens ateiti prieš dvyliktą nakties ir, sulaukus dvyliktos, pradėti kasti. Šiaip baime nepasižymintys vyrai imdavę kastuvus ir, sulaukę nakties, patraukdavę prie akmens. Belaukiant prasidėdavo kažkas sunkiai suvokiamo ir įvardijamo… Aukso ieškotojai pajusdavę plūstantį nerimą ir smelkiančią baimę, kūnas imdavęs nevalingai virpėti… Bet didžiausias siaubas apimdavęs, kai miško keliuku pro akmenį pasigirsdavo atbėgančių, atlekiančių šunų urzgimas ir lojimas ir žirgų, kanopomis daužančių žemę, garsai… Vyrai, numetę kastuvus, leisdavosi bėgti tiesiai per eglyną nebeieškodami takelio…
Tačiau auksas nedavė ramybės ir netrukus tas pats ar jau kitų vyrų būrys slinkdavo naktį prie akmens. Eidavo giminėmis – tėvai, sūnūs, nors nepavykdavo, tačiau įgydavo patirties, kaip geriausiai elgtis toje užkeiktoje vietoje. Bėgo metai, o tie užaugę sūnūs, apimti naujos aukso ieškojimo aistros, vesdavosi jau savo sūnus prie akmens… Atsirasdavo išskirtinių ieškotojų, kurie pajėgdavo kasti net pro šalį lekiant baidyklėms… Būdavo, kastuvu išverčia degantį auksą, o… kažkur kaimelyje užgieda gaidys… Dingdavo pamėklės, bet kartu ir auksas. Geriau prašvitus, kasimo vietoje, matydavosi degusio aukso pelenai… Prie akmens rasdavo pelenų - tai svarbu,galėjo būti senovėj koks aukuras kurentas.
Kelputiškės akmuo šiandien apdaužytas akmenskaldžių, bet išlikęs. Matyt, per amžius čia gyvenančios vėlės nenustoja jo saugoti.
Šaltiniai
- Egidijus Jaraminas. Kelputiškės akmuo // Santarvė. - Rūgpj. 10. - Nr. 62. - P. 15.