Gulbė nebylė
Gulbė nebylė | |
---|---|
Gulbė nebylė (Cygnus olor) | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Paukščiai Aves |
Būrys | Žąsiniai paukščiai Anseriformes |
Šeima | Antiniai Anatidae |
Gentis | Gulbės Cygnus |
Rūšis | Gulbė nebylė Cygnus olor (Gmelin, 1789) |
|
GULBĖ NEBYLĖ (Cygnus olor), antinių (Anatidae) šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.
Biologija
Lytiškai subręsta 3 - 4 gyvenimo metais. Lizdą krauna užimto telkinio sunkiausiai prieinamuose pakraščiuose, atokiau nuo kranto. Lizdai stambūs, sukrauti iš pernykščių nendrių stiebų. Kiaušinius pradeda dėti kovo viduryje. Dėtyje 5 - 8 (rečiau 9 -11) balti kiaušiniai. Peri 34 - 38 paras. Jaunikliai dažnai išsirita gegužės pabaigoje- birželio pradžioje. Jaunikliai pradeda skraidyti sulaukę 4 - 5 mėn. amžiaus, dažniausiai spalio pradžioje.
Minta tik augaliniu maistu: povandeninės ir viršvandeninės augalijos minkštosiomis dalimis - lapais, stiebais, šaknimis. Įvairūs bestuburiai sudaro tik nedidelę gulbių raciono dalį.
Biotopas
Aptinkama įvairiuose vandens telkiniuose, nevengia žmogaus kaimynystės. Peri ežeruose, tvenkiniuose, karjeruose, didesnių upių užutekiuose.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija didėja. Populiacijos dydis: 350 - 500 perinčių porų. Mažeikių rajone įprasta rūšis, perinti daugelyje vandens telkinių: ežeruose, tvenkiniuose, karjeruose, didesnių upių įlankose. Iš viso rajone kasmet peri 30 – 40 porų.
Radvietės Mažeikių rajone
Kasmet peri Plinkšių, Meižių, Sedos ežeruose, Varduvos, Tulnikių, Sedos malūno, Renavo, Pašerkšnės, Juodeikėlių I tvenkiniuose, Uogiškių karjere, Ventos, Virvytės upėse ir kt.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.