Kazimieras Ercupas

Stogastulpis ant K. Ercupo kapo Pikelių miestelio kapinėse

ERCUPAS KAZIMIERAS, Kazys Ercupas, Erkumas, (g. 1859-05-12) Juodeikėlių k. - m. 1946-03-17 ten pat; palaidotas Pikelių kapinėse), knygnešys.

Tėvai – neturtingi valstiečiai. Jaunystėje teko piemenauti. Buvo gabus, išmoko ne tik lietuviško rašto, bet ir latvių, rusų, vokiečių kalbų. Lietuvišką spaudą platinti pradėjo 1877 m., paskatintas knygnešio Dominyko Vičo, ir platino apie 27 metus. Iš Tilžės parsinešdavo lietuviškų laikraščių, taip pat įvairios tematikos knygelių. Slėpdavo pas kaimynus ir bažnyčios varpinėje. Platino Pikelių, Židikų, Ukrinų, Renavo, Sedos ir kt. parapijų kaimuose. Religinio turinio knygeles dalydavo nemokamai.

Yra žinoma, kad 1897 m. pristatydavo lietuviškų knygų Kentaučių slaptai daraktorinei mokyklai, kurioje daraktoriavo vietos mažažemis valstietis Ignas Želvys. Buvo įtariamas lietuviškos spaudos platinimu, sekamas. Policija 1888 m. sausio mėn. Sedoje per mugę iš jo atėmė 16 leidinių, tarp jų 12 buvo lietuvių kalba. 1890 m. vėl daryta krata ir atimta 17 lietuviškų leidinių (11 pavadinimų). 1892 m. pab. iš jo buvo atimta 4 egz. 1892 m. kalendorių. Vilniaus generlagubernatoriaus 1893-03-06 nubaustas 14 dienų arešto policijos daboklėje. Apie 1897 m. spaudą dar tebeplatino. Per 1905 m. revoliuciją platino LSDP spaudą (Naująją gadynę, Žariją ir kt.).

K. Ercupas turėjo 1,09 ha žemės, o per Nepriklausomos Lietuvos žemės reformą dar pridėti 9 ha. Buvo sukaupęs daug retų ir įdomių leidinių. Bibliotekėlė žuvo Pirmojo pasaulinio karo metais. Nepriklausomybės metais prekiavo knygomis. Namuose buvo įsirengęs knygrišyklą. Nuo 1937-07-01 paskirta valstybinė 20 Lt knygnešio pensija.

Buvo vedęs du kartus. Su pirmąja žmona Jautakyte (susituokė 1889-01-30 Sedos bažnyčioje) turėjo 9 vaikus, o su antrąja, Elžbieta Aleksandravičiūte (susituokė 1908 m.) - vieną dukterį Marcelę Pocevičienę (g. 1911 m.).

Tėvas Kasparas Ercupas (m. 1886-02-11 nuo plaučių uždegimo) gyveno Žemalėje.

1992 m. ant K. Ercupo kapo pastatytas stogastulpis (aut. Antanas Murauskas), ant kurio užrašas: „Knygnešys Kazys Ercupas. 1860–1946“ (klaidingai užrašyti gimimo metai).

Šaltiniai

• Šverebas P. Nauji faktai apie įžymųjį mūsų knygnešį // Santarvė. - 2004. - birž. 26. - Nr. 72. - P. 10.
• Merkys V. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864-1904. - Vilnius, 1994. - P. 117.
• Lauraitis V. Ketvirtis amžiaus knygnešių keliais // Kraštotyra. – Vilnius, 1971. - P. 85 – 89.
• Lauraitis V. Knygnešių takais // Kultūros barais. – 1968. - Nr. 12. - P. 61.
• Misius K. Draudžiamoji lietuvių spauda Sedos apylinkėse // Seda. – Vilnius, 1997. - P. 182
• Stankus J. Pikelių šviesuolį prisimenant // Santarvė. – 1996. - kov. 16. - Nr. 31.
• Kaluškevičius B.; Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – V., 2004. – P. 132.
• Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 5. – V., 2004. – P. 560.