Eduardas Matulionis
MATULIONIS EDUARDAS (g. 1912-11-16 Židikuose - m. Vilniuje), revoliucionierius, kariškis.
Tėvams kraustantis vis į kitą gyvenamą vietą, kur gaudavo tarnybą, nuo 1912 m. augo Liepojoje (Latvija), o traukiantis į Rytus nuo Pirmojo pasaulinio karo fronto, nuo 1915 m. gyveno Sankt Peterburge (Rusija), 1918-1920 m. – Orienburge, kol 1920 m. su šeima grįžo į Lietuvą ir apsistojo Kunigiškiuose (Anykščių r.).
Mokydamasis Rokiškio gimnazijoje, nuo 1929 m. E. Matulionis įsitraukė į aktyvią nelegalią komunistinio jaunimo veiklą. Jis studijavo Prekybos institute Klaipėdoje, nuo 1935 m. buvo komunistas pogrindininkas. 1935-1936 m. Klaipėdoje jis užsiėmė pogrindiniu revoliuciniu darbu tarp moksleivių ir studentų, buvo studentų partinės kuopelės sekretorius. 1936-1940 m. buvo kalinamas už neteisėtą komunistinę veiklą kariuomenėje, išlaisvintas kaip politinis kalinys pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje. 1940-1941 m. jis dirbo administracinį darbą.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kartu su broliais, palikęs tėvus, pasitraukė į Rytus. 1942-1944 m. buvo Raudonosios armijos 16-osios lietuviškosios divizijos politinis darbuotojas. Nuo 1944 m. gyveno Lietuvoje ir dirbo partinį ir kultūrinį darbą civilinėse ir karinėse struktūrose. 1957 m. baigė Maskvos (Rusija) Lenino politinę karo akademiją, įgijo kariškio išsilavinimą, nuo 1957 m. buvo majoras.
Šaltiniai