Gojus

GOJUS, Gojai (AV-673), miškas Daubarių k., prie Viešetės ir Ventos santakos. Vakariniu pakraščiu teka Viešetė, rytinė Gojų dalis atsiremia į Ventos krantą.

Anksčiau Gojai buvo apaugę ąžuolais, klevais, vinkšnomis ir kitais medžiais. Caro valdymo metais vakarinė Gojų dalis priklausė Narbutui, o rytinė - Grigiškiui. Jie iškirsdami šimtamečius ąžuolus Gojus sunaikino. Skirstantis kaimui į vienkiemius vakarinė Gojų dalis buvo atitekusi Grigiškiui. 20-30 m nuo Ventos vagos yra lanka, už jos status krantas. Seniau Venta tekėjo arčiau Gojų, bet griaudama šiaurinį krantą nutolo sudarydama vingį. Senvagės vieta smėlėta, vietomis apaugusi pušelėmis.

Rytinėje Gojų dalyje senovėje yra buvusi pilaitė ir senovės gyvenvietė. Netoli pilaitės yra buvęs aukuras. Toje vietoje yra senkapiai. Kiti senkapiai yra pietvakarių Gojų gale. Minima, kad yras buvęs šaltinis, ant skardžio kapinynas ir koplytėles pamatų liekanos. Vilniuje gyvenanti A. Dilienė nurodo, jog tame kapinyne palaidoti 1863 m. sukilėliai, tarp jų ir jos senelis. . 1915 m. vakariniame Gojų gale buvo atkasi buvusio pastato pamatai ir tvarkingai eilėmis sudėti akmenys.

Šaltiniai

• J. Nagius. Gojai // Komunistinis rytojus.