Plinkšių miško biosferos poligonas

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Plinkšių biosferos poligonas

PLINKŠIŲ BIOSFEROS POLIGONAS. Plotas 6042,83 ha. Apie 60 proc. teritorijos priklauso Mažeikių rajono savivaldybei, likusi dalis - Telšių rajonui. Į poligoną patenka beveik visa Plinkšių valstybinio kraštovaizdžio teritorija (įst. 1974 m.). Plinkšių biosferos poligono teritorija priklauso Ventos upės baseino rajonui. Teritorijoje yra Plinkšių ir Šiliškės ežerai, Markijos, Kiaulupio ir Juodės upeliai, vakarinėje dalyje - Pasruojo žuvininkystės tvenkiniai. Jam priklauso ir Plinkšių pelkė (durpynas), kuri yra iš dalies nusausinta atvirais sausinimo grioviais. Didžioji dalis poligono teritorijos melioruota ir nusausinta. Be didžiausią dalį užimančių miškų bendrijų, dar aptinkama pievų, šlapynių, vandens telkinių ir įvairios antropogeninės kilmės bendrijų.

Įsteigtas 2004 m. įgyvendinat ES Paukščių direktyvos reikalavimus bei siekiant išsaugoti Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių (vapsvaėdžio ir pilkosios meletos) populiacijas. Visai šiai teritorijai yra suteiktas paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) statusas, ji yra ekloginio tinklo „Natura" sudėtinė dalis.

Plinkšių miško biosferos poligone vykdoma saugomų paukščių ir gyvūnų rūšių stebėsena (monitoringas), kaupiama mokslinių tyrimų informacija apie rūšių įvairovę bei kontroliuojami ir prognozuojami gamtinių sistemų pokyčiai, analizuojamas žmogaus veiklos poveikis natūraliai ekosistemai.

Plinkšių miško biosferos poligone siekiama užtikrinti gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą bei propaguoti biologinės įvairovės išsaugojimo idėjas ir būdus.

Biologinė įvairovė

Auga apie 550-600 induočių augalų rūšių (M.Jankauskienė). Iš retų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą augalų, aptinkamas statusis atgiris, vienalapis gedutis, taip pat aptinkama raktažolė pelenėlė, aukštoji, raudonoji, dėmėtoji, baltijinė gegūnės, įvairialapė usnis ir kt. Gyvena apie 40 retų, į Lietuvos raudonąją knygą ar į tarptautines aplinkosaugines direktyvas įrašytų gyvūnų ir paukščių rūšių. Tai pilkoji meleta, vapsvaėdis, ūdra, rudasis nakviša, didysis baublys, jūrinis erelis, vištvanagis, lututė, žalioji meleta, didysis auksinukas ir kt. Dvare ir jo priegose gyvena aštuonios šikšnospanrių rūšys.

Šaltiniai

  • Janina Sribaliūtė. Plinkšių miško biosferos poligonas - retų augalų ir gyvūnų prieglobstis // Santarvė. Priedas Mūsų kraštas. - 2012. - Bal. 19. - Nr. 45. - P. 3.