Pilkoji meleta

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Pilkoji meleta
PicusCanus.MKE.Deivio.jpg
Pilkoji meleta (Picus canus)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Geniniai paukščiai
Piciformes
Šeima Geniniai
Picidae
Gentis Žaliosios meletos
Picus
Rūšis Pilkoji meleta
Picus canus

PILKOJI MELETA (Picus canus), geninių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, dalinai sėsli rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Peri pačių išsikaltuose uoksuose, dažniausiai puvinio pažeistuose lapuočių medžiuose. Uoksus kalti pradeda balandžio pradžioje. Dažniausiai kasmet kala vis naują uoksą. Gegužės mėn. patelė sudeda dažniausiai 6 – 7 baltus kiaušinius. Pakaitomis peri abu porelės nariai 17 – 18 parų. Uokse jaunikliai išbūna 24 – 25 dienas. Palikę uoksą jaunikliai dar apie savaitę grįžtą į jį nakvoti. Tėvai jauniklius globoja iki liepos pabaigos – rugpjūčio pradžios. Minta įvairiais vabzdžiais, jų lervomis ( dažniausiai – skruzdėmis, jų perais).

Biotopas

Veisimosi laikotarpiu aptinkama dažniausiai mišriuose lapuočių medynuose su eglių, pušų priemaiša. Apsigyvena pamiškėse, netoli kirtaviečių, aikščių, pievų, pelkių pakraščiuose

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 150 - 250 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, negausi, sporadiškai paplitusi rūšis. Stebimas nežymus populiacijos gausėjimas. Kasmet rajone peri apie 30 porų.

Radimvietės

Peri Žalgirio, Dautarų, Felisbergo, Karaliaučiaus miškuose, Mažeikių miesto, Renavo, Plinkšių parkuose, stebima Sedos girioje, Purvių miške, Mažeikių parke.

Apsauga

Raudonoji knyga (2 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.