Vytautas Venckus: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''VENCKUS VYTAUTAS''' (g. 1922-05-15 Ylakių valsč., Skipsčų k. - m. 1997-11-07), muzikologas, Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Muzikos akademijos) docentas. | '''VENCKUS VYTAUTAS''' (g. 1922-05-15 Ylakių valsč., Skipsčų k. - m. 1997-11-07), muzikologas, Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Muzikos akademijos) docentas. | ||
Tėvas [[Venckus Pranas|Pranas Venckus]], Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, tarnavo Lietuvos-Latvijos pasienio muitinės pereinamajame punkte. Motina - Natalija Kripaitytė-Venckienė (g. 1898 m. Laižuvoje). Vytautui sulaukus trijų mėnesių amžiaus, tėvai persikėlė į [[Mažeikiai|Mažeikius]], kur gyveno iki 1927 m. gruodžio mėn., po to į [[Seda|Sedą]], čia 1930-1932 m. lankė [[Sedos gimnazija|Sedos pradžios mokyklą]]. 1932 m. rudenį susirgus tėvui persikėlė gyventi į [[Laižuva|Laižuvą]]. Laižuvoje tęsė mokslą 3-ame skyriuje, 1935 m. baigė Laižuvos prad. m-kyklą (4 sk.). Laižuvoje prabėgo vaikystė, jaunystė. 1935-1939 m. mokėsi [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]]. 1939-1940 m. dirbo Laižuvos valsčiaus savivaldybės raštininku. 1953 m. baigė Vilniaus konservatoriją. 1948-1957 m. dėstė Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje (dabar M.K. Čiurlionio menų gimnazija), nuo 1957 m. dėstė Lietuvos valstybinės konservatorijos Muzikos teorijos katedroje. Dirbo iki 1989 m. (kol išėjo į pensiją). | Tėvas [[Venckus Pranas|Pranas Venckus]], Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, tarnavo Lietuvos-Latvijos pasienio muitinės pereinamajame punkte. Motina - Natalija Kripaitytė-Venckienė (g. 1898 m. Laižuvoje). Vytautui sulaukus trijų mėnesių amžiaus, tėvai persikėlė į [[Mažeikiai|Mažeikius]], kur gyveno iki 1927 m. gruodžio mėn., po to į [[Seda|Sedą]], čia 1930-1932 m. lankė [[Sedos gimnazija|Sedos pradžios mokyklą]]. 1932 m. rudenį susirgus tėvui persikėlė gyventi į [[Laižuva|Laižuvą]]. Laižuvoje tęsė mokslą 3-ame skyriuje, 1934 m. buvo skautas, 1935 m. baigė Laižuvos prad. m-kyklą (4 sk.). Laižuvoje prabėgo vaikystė, jaunystė. 1935-1939 m. mokėsi [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]]. 1939-1940 m. dirbo Laižuvos valsčiaus savivaldybės raštininku. 1953 m. baigė Vilniaus konservatoriją. 1948-1957 m. dėstė Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje (dabar M.K. Čiurlionio menų gimnazija), nuo 1957 m. dėstė Lietuvos valstybinės konservatorijos Muzikos teorijos katedroje. Dirbo iki 1989 m. (kol išėjo į pensiją). | ||
Parašė du muzikos solfedžio vadovėlius (1955, 1968 m.), muzikos straipsnių. Rengė radijo laidas. | Parašė du muzikos solfedžio vadovėlius (1955, 1968 m.), muzikos straipsnių. Rengė radijo laidas. | ||
21:59, 8 spalio 2011 versija
VENCKUS VYTAUTAS (g. 1922-05-15 Ylakių valsč., Skipsčų k. - m. 1997-11-07), muzikologas, Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Muzikos akademijos) docentas.
Tėvas Pranas Venckus, Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, tarnavo Lietuvos-Latvijos pasienio muitinės pereinamajame punkte. Motina - Natalija Kripaitytė-Venckienė (g. 1898 m. Laižuvoje). Vytautui sulaukus trijų mėnesių amžiaus, tėvai persikėlė į Mažeikius, kur gyveno iki 1927 m. gruodžio mėn., po to į Sedą, čia 1930-1932 m. lankė Sedos pradžios mokyklą. 1932 m. rudenį susirgus tėvui persikėlė gyventi į Laižuvą. Laižuvoje tęsė mokslą 3-ame skyriuje, 1934 m. buvo skautas, 1935 m. baigė Laižuvos prad. m-kyklą (4 sk.). Laižuvoje prabėgo vaikystė, jaunystė. 1935-1939 m. mokėsi Mažeikių gimnazijoje. 1939-1940 m. dirbo Laižuvos valsčiaus savivaldybės raštininku. 1953 m. baigė Vilniaus konservatoriją. 1948-1957 m. dėstė Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje (dabar M.K. Čiurlionio menų gimnazija), nuo 1957 m. dėstė Lietuvos valstybinės konservatorijos Muzikos teorijos katedroje. Dirbo iki 1989 m. (kol išėjo į pensiją).
Parašė du muzikos solfedžio vadovėlius (1955, 1968 m.), muzikos straipsnių. Rengė radijo laidas.
Šaltiniai
- Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 198. - T. 4. - P. 482.
- Puidokienė E. Maestro // Žemaičių žemė. – 2001. – Nr. 3. – P. 10 – 11.
- Vytauto Venckaus prisiminimai apie Laižuvą (MMRG muziejaus archyvas).