Viekšnių vaistinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
| (nerodoma 5 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Vieksniu vaistine.MKE.2010-07-17.jpg|thumb|right|260px|Viekšnių vaistinė]] | |||
[[Vaizdas:Vieksniu vaistine1.MKE.2010-07-17.jpg|thumb|right|260px|Viekšnių vaistinės 150 metų jubiliejaus paminėjimas 2010-07-17. Kauno medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus darbuotojai pristatė viekšniškiams iš 27 žolių pagamintą „Stebuklingą antpilą"]] | |||
'''VIEKŠNIŲ VAISTINĖ'''. Ją 1860 m. liepos 17 d. įsteigė provizorius Teodoras v. Goldner, kuris 1859 m. persikėlė iš Telšių ir nupirko iš Jofės šeimyninę sodybą, esančią prie turgavietės su istoriniu, seniausiu Viekšniuose namu. Pagrindinė jo dalis išliko dar iš antros XVIII amžiaus pusės ir buvo pastatyta pirmojo Viekšniuose rabino Abe Jofės. 1883 m. iš T. Goldnerio kunigas [[Aleksandravičius Kazimieras|Kazimeras Aleksandravičius]] perpirko savo sūnėnui [[Aleksandravičius Vincentas|Vincentui Aleksandravičiui]], kuris ją valdė 42 metus. Iš pat pradžių vaistinės namas buvo apleistas, čerpėmis dengtas stogas kiauras, todėl lietui lyjant į namą plūsdavo vanduo. V. Aleksandravičius vaistinę pavertė pavyzdinga įstaiga, kurioje daugelis ano meto farmacininkų atliko praktiką: Simonas Gaudiešis, vėliau įsikūręs Šilalėje, Antanas Kaikaris, vėliau turėjęs vaistinę Laižuvoje, kurio sūnus, ilgametis Kauno universiteto dėstytojas, įsteigęs garsųjį Kauno farmacijos muziejų, Akmenės vaistininkas Augustinas Rušinas, viekšniškių mokytojų O. ir A. Rušinaičių tėvas ir kt. | '''VIEKŠNIŲ VAISTINĖ'''. Ją 1860 m. liepos 17 d. įsteigė provizorius Teodoras v. Goldner, kuris 1859 m. persikėlė iš Telšių ir nupirko iš Jofės šeimyninę sodybą, esančią prie turgavietės su istoriniu, seniausiu Viekšniuose namu. Pagrindinė jo dalis išliko dar iš antros XVIII amžiaus pusės ir buvo pastatyta pirmojo Viekšniuose rabino Abe Jofės. 1883 m. iš T. Goldnerio kunigas [[Aleksandravičius Kazimieras|Kazimeras Aleksandravičius]] perpirko savo sūnėnui [[Aleksandravičius Vincentas|Vincentui Aleksandravičiui]], kuris ją valdė 42 metus. Iš pat pradžių vaistinės namas buvo apleistas, čerpėmis dengtas stogas kiauras, todėl lietui lyjant į namą plūsdavo vanduo. V. Aleksandravičius vaistinę pavertė pavyzdinga įstaiga, kurioje daugelis ano meto farmacininkų atliko praktiką: Simonas Gaudiešis, vėliau įsikūręs Šilalėje, Antanas Kaikaris, vėliau turėjęs vaistinę Laižuvoje, kurio sūnus, ilgametis Kauno universiteto dėstytojas, įsteigęs garsųjį Kauno farmacijos muziejų, Akmenės vaistininkas Augustinas Rušinas, viekšniškių mokytojų O. ir A. Rušinaičių tėvas ir kt. | ||
| 4 eilutė: | 6 eilutė: | ||
Vaistinėje apsilankydavo [[Biržiška Antanas|Antano Biržiškos]] šeima, kunigas, poetas, [[Laižuva|Laižuvoje]] apsigyvenęs [[Vienažindys Antanas|Antanas Vienažindys]], vėliau - rašytojas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, poetas, kanauninkas Jonas Mačiulis-Maironis. | Vaistinėje apsilankydavo [[Biržiška Antanas|Antano Biržiškos]] šeima, kunigas, poetas, [[Laižuva|Laižuvoje]] apsigyvenęs [[Vienažindys Antanas|Antanas Vienažindys]], vėliau - rašytojas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, poetas, kanauninkas Jonas Mačiulis-Maironis. | ||
2010 m. liepos 17 d. iškilmingai paminėtas vaistinės 150 metų jubiliejus. | |||
== Kiti straipsniai == | |||
* [[Viekšnių vaistinės muziejus]] | |||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == | ||
| 9 eilutė: | 16 eilutė: | ||
* Bulanovienė I. (Centrinės vaistinės vedėja). Tolimos ištakos // Vienybė. — 1985. — Liep. 20. | * Bulanovienė I. (Centrinės vaistinės vedėja). Tolimos ištakos // Vienybė. — 1985. — Liep. 20. | ||
* Aleksandravičiūtė-Navickienė Zofija. 1. Iš kartos į kartą // Vienybė. — 1995. — Bal. 12. | * Aleksandravičiūtė-Navickienė Zofija. 1. Iš kartos į kartą // Vienybė. — 1995. — Bal. 12. | ||
* Sigutė Vaišnienė. Paminėtas Viekšnių vaistinės jubiliejus // Būdas žemaičių. - 2010. - Liep. 20. - Nr. 54. - P. 3 | |||
</small> | </small> | ||
[[Kategorija: Statiniai]] | [[Kategorija: Statiniai]] | ||
Dabartinė 22:06, 20 liepos 2010 versija
VIEKŠNIŲ VAISTINĖ. Ją 1860 m. liepos 17 d. įsteigė provizorius Teodoras v. Goldner, kuris 1859 m. persikėlė iš Telšių ir nupirko iš Jofės šeimyninę sodybą, esančią prie turgavietės su istoriniu, seniausiu Viekšniuose namu. Pagrindinė jo dalis išliko dar iš antros XVIII amžiaus pusės ir buvo pastatyta pirmojo Viekšniuose rabino Abe Jofės. 1883 m. iš T. Goldnerio kunigas Kazimeras Aleksandravičius perpirko savo sūnėnui Vincentui Aleksandravičiui, kuris ją valdė 42 metus. Iš pat pradžių vaistinės namas buvo apleistas, čerpėmis dengtas stogas kiauras, todėl lietui lyjant į namą plūsdavo vanduo. V. Aleksandravičius vaistinę pavertė pavyzdinga įstaiga, kurioje daugelis ano meto farmacininkų atliko praktiką: Simonas Gaudiešis, vėliau įsikūręs Šilalėje, Antanas Kaikaris, vėliau turėjęs vaistinę Laižuvoje, kurio sūnus, ilgametis Kauno universiteto dėstytojas, įsteigęs garsųjį Kauno farmacijos muziejų, Akmenės vaistininkas Augustinas Rušinas, viekšniškių mokytojų O. ir A. Rušinaičių tėvas ir kt.
V. Aleksandravičiaus sūnus provizorius Juozas, 1925 m. gavęs chemiko-vaistininko diplomą, nuo 1926 m. paveldėjo Viekšnių vaistinę ir tęsė savo tėvo tradicijas, nuolat padėdamas besimokančiam jaunimui. Viekšnių vaistinėje dirbo iki 1971 m.
Vaistinėje apsilankydavo Antano Biržiškos šeima, kunigas, poetas, Laižuvoje apsigyvenęs Antanas Vienažindys, vėliau - rašytojas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, poetas, kanauninkas Jonas Mačiulis-Maironis.
2010 m. liepos 17 d. iškilmingai paminėtas vaistinės 150 metų jubiliejus.
Kiti straipsniai
Šaltiniai
- Bulanovienė I. (Centrinės vaistinės vedėja). Tolimos ištakos // Vienybė. — 1985. — Liep. 20.
- Aleksandravičiūtė-Navickienė Zofija. 1. Iš kartos į kartą // Vienybė. — 1995. — Bal. 12.
- Sigutė Vaišnienė. Paminėtas Viekšnių vaistinės jubiliejus // Būdas žemaičių. - 2010. - Liep. 20. - Nr. 54. - P. 3