19 695
pakeitimai
Reivyčiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Istorinės žinios
S (Atmestas 207.249.9.137 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Algirdas versija) |
|||
| 44 eilutė: | 44 eilutė: | ||
<ref>Baldinas Donatas. Reivyčių kaimas // Būdas žemaičių. - 1999. - Spalio 15. - Nr. 79. - P. 5; Spalio 19. - Nr. 80. - P. 4.</ref>. | <ref>Baldinas Donatas. Reivyčių kaimas // Būdas žemaičių. - 1999. - Spalio 15. - Nr. 79. - P. 5; Spalio 19. - Nr. 80. - P. 4.</ref>. | ||
Iki 1959 metų kaimo teritorijoje buvo žemės ūkio mašinų dalių įmonė, vėliau tose patalpose įsikūrė [[Mažeikių elektrotechnikos gamykla|Mažeikių Juozo Garelio elektrotechnikos gamykla]] (ETG), gaminanti elektros variklius skalbimo mašinoms ir tvirtinimo detales. Nuo 1925 metų veikė pradinė mokykla. Mokykloje iki 1927-11-01 dirbo mokytoja Marija Laucevičiūtė, o nuo 1927-11-01 - Bronislava Bukantienė. <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 2. P. 222.</ref>, <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 10. - P. 1137.</ref> | Iki 1959 metų kaimo teritorijoje buvo žemės ūkio mašinų dalių įmonė, vėliau tose patalpose įsikūrė [[Mažeikių elektrotechnikos gamykla|Mažeikių Juozo Garelio elektrotechnikos gamykla]] (ETG), gaminanti elektros variklius skalbimo mašinoms ir tvirtinimo detales. | ||
. Vokiečių okupacijos metais mokykla buvo Mažeikių mieste buvusioje Salomėjos Nėries gatvėje Iesalo name. Čia mokytoja dirbo Juzė Lauraitienė (vėliau dirbo Sedoje). Pokario metais pradinė mokykla buvo Reivyčių kaime V. Šidlausko ūkyje. Mokytojavo Freimontas, P. Sėjanas. Vėliau mokykla buvo Rakščio ūkyje. Čia mokytojais dirbo Šilinskienė ir P. Žvirblis. Buvo uždaryta apie 1960 m. Nuo 1959-ųjų - parduotuvė, ryšių skyrius, biblioteka, nuo 1960 metų - felčerių akušerių punktas. Pokario metais pas Ūdrą atidarytas klubas-skaitykla (vedėja B. Ūdraitė). Čia buvo rengiami vadinimai, kuriuose vaidino reivytiškiai J. Drąsutis, A. Strazdauskaitė. Kiti klubo skaityklos vedėjai: V. Paulauskaitė, A. daubaris, D. baldinas, T. Vilimas. Įsikūrė gamyklos darbininkų gyvenvietė, kultūros namai. | |||
Archeologijos paminklas - kapinynas, vadinamas Ūdros (arba Magdalenos) kapeliais. 1924 m. ūkininkas J. Jurkūnas, ardamas kauburį, pavadintą Pieva, išarė apdengtą audeklu puodelį. Jame buvo XVII-XVIII a. sidabrinių monetų. Radėjas minėjo, kad keletą monetų atidavė Vilniaus lietuvių mokslo draugijai<ref>Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai. - V., 1995. - P. 336</ref>. | Nuo 1925 metų veikė pradinė mokykla. Mokykloje iki 1927-11-01 dirbo mokytoja Marija Laucevičiūtė, o nuo 1927-11-01 - Bronislava Bukantienė. <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 2. P. 222.</ref>, <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 10. - P. 1137.</ref>. Vokiečių okupacijos metais mokykla buvo Mažeikių mieste buvusioje Salomėjos Nėries gatvėje Iesalo name. Čia mokytoja dirbo Juzė Lauraitienė (vėliau dirbo Sedoje). Pokario metais pradinė mokykla buvo Reivyčių kaime V. Šidlausko ūkyje. Mokytojavo Freimontas, P. Sėjanas. Vėliau mokykla buvo Rakščio ūkyje. Čia mokytojais dirbo Šilinskienė ir P. Žvirblis. Buvo uždaryta apie 1960 m. | ||
Nuo 1959-ųjų - parduotuvė, ryšių skyrius, biblioteka, nuo 1960 metų - felčerių akušerių punktas. Pokario metais pas Ūdrą atidarytas klubas-skaitykla (vedėja B. Ūdraitė). Čia buvo rengiami vadinimai, kuriuose vaidino reivytiškiai J. Drąsutis, A. Strazdauskaitė. Kiti klubo skaityklos vedėjai: V. Paulauskaitė, A. daubaris, D. baldinas, T. Vilimas. Įsikūrė gamyklos darbininkų gyvenvietė, kultūros namai. | |||
Archeologijos paminklas - kapinynas, vadinamas Ūdros (arba Magdalenos) kapeliais. Žemės kapinaitėms skyrė Ūdra. Jose buvo ladojami Reivyčių kaimo gyventojai. 1944 m. Jono Ūdros iniciatyva buvo pastayta šv. Marijos statula. Statulą sukūrė skulptorius Šarkauskas, pašventino kunigas Jurgutis. Karo metais Ūdrų kapinaitėse buvo palaidotas vokietis, jam buvo pastatytas medinis kryžius <ref>Sonata Brasienė, Eufemija Ramanauskienė. Nupūtus Reivyčių praeities dulkes arba kas vyko elektrotechnikos gamyklos vietojeprieš 70 metų // Mūsų Reivyčiai (Mažeikiai). - 2005. - Liepos mėn. - Nr. 2005. - P. 7.</ref>. | |||
1924 m. ūkininkas J. Jurkūnas, ardamas kauburį, pavadintą Pieva, išarė apdengtą audeklu puodelį. Jame buvo XVII-XVIII a. sidabrinių monetų. Radėjas minėjo, kad keletą monetų atidavė Vilniaus lietuvių mokslo draugijai<ref>Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai. - V., 1995. - P. 336</ref>. | |||
Reivyčių kaimo teritorijoje yra 3 gatvės: Laisvės, Energetikų ir Tylioji. XX a. 9 deš. Reivyčių kaimas ir buvusi Elektrotechnikos gamykla tapo Mažeikių dalimi, o Laisvės gatvė gerokai prasitęsė. | Reivyčių kaimo teritorijoje yra 3 gatvės: Laisvės, Energetikų ir Tylioji. XX a. 9 deš. Reivyčių kaimas ir buvusi Elektrotechnikos gamykla tapo Mažeikių dalimi, o Laisvės gatvė gerokai prasitęsė. | ||