19 695
pakeitimai
Reivyčiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Istorinės žinios
| 50 eilutė: | 50 eilutė: | ||
Nuo 1959-ųjų - parduotuvė, ryšių skyrius, biblioteka, nuo 1960 metų - felčerių akušerių punktas. Pokario metais pas Ūdrą atidarytas klubas-skaitykla (vedėja B. Ūdraitė). Čia buvo rengiami vadinimai, kuriuose vaidino reivytiškiai J. Drąsutis, A. Strazdauskaitė. Kiti klubo skaityklos vedėjai: V. Paulauskaitė, A. daubaris, D. baldinas, T. Vilimas. Įsikūrė gamyklos darbininkų gyvenvietė, kultūros namai. | Nuo 1959-ųjų - parduotuvė, ryšių skyrius, biblioteka, nuo 1960 metų - felčerių akušerių punktas. Pokario metais pas Ūdrą atidarytas klubas-skaitykla (vedėja B. Ūdraitė). Čia buvo rengiami vadinimai, kuriuose vaidino reivytiškiai J. Drąsutis, A. Strazdauskaitė. Kiti klubo skaityklos vedėjai: V. Paulauskaitė, A. daubaris, D. baldinas, T. Vilimas. Įsikūrė gamyklos darbininkų gyvenvietė, kultūros namai. | ||
Archeologijos paminklas - kapinynas, vadinamas Ūdros (arba Magdalenos) kapeliais. Žemės kapinaitėms skyrė Ūdra. Jose buvo ladojami Reivyčių kaimo gyventojai. 1944 m. Jono Ūdros iniciatyva buvo | Archeologijos paminklas - kapinynas, vadinamas Ūdros (arba Magdalenos) kapeliais. Žemės kapinaitėms skyrė Ūdra. Jose buvo ladojami Reivyčių kaimo gyventojai. 1944 m. Jono Ūdros iniciatyva buvo pastatyta šv. Marijos statula. Statulą sukūrė skulptorius Šarkauskas, pašventino kunigas Jurgutis. Karo metais Ūdrų kapinaitėse buvo palaidotas vokietis, jam buvo pastatytas medinis kryžius <ref>Sonata Brasienė, Eufemija Ramanauskienė. Nupūtus Reivyčių praeities dulkes arba kas vyko elektrotechnikos gamyklos vietojeprieš 70 metų // Mūsų Reivyčiai (Mažeikiai). - 2005. - Liepos mėn. - Nr. 2005. - P. 7.</ref>. | ||
1924 m. ūkininkas J. Jurkūnas, ardamas kauburį, pavadintą Pieva, išarė apdengtą audeklu puodelį. Jame buvo XVII-XVIII a. sidabrinių monetų. Radėjas minėjo, kad keletą monetų atidavė Vilniaus lietuvių mokslo draugijai<ref>Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai. - V., 1995. - P. 336</ref>. | 1924 m. ūkininkas J. Jurkūnas, ardamas kauburį, pavadintą Pieva, išarė apdengtą audeklu puodelį. Jame buvo XVII-XVIII a. sidabrinių monetų. Radėjas minėjo, kad keletą monetų atidavė Vilniaus lietuvių mokslo draugijai<ref>Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai. - V., 1995. - P. 336</ref>. | ||