Pranas Genys: Skirtumas tarp puslapio versijų
S (MKE-Robotas pervadino puslapį Genys Pranas į Pranas Genys: Vardas->Pavardė) |
|||
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta vieno naudotojo) | |||
| 2 eilutė: | 2 eilutė: | ||
'''GENYS PRANAS''' (g. 1902-02-19 Kalnėnų k., Telšių valsč. - m. 1952-08-26 Macikų koncentracijos stovykloje pre Šilutės), muziejininkas, potas, mokytojas. | '''GENYS PRANAS''' (g. 1902-02-19 Kalnėnų k., Telšių valsč. - m. 1952-08-26 Macikų koncentracijos stovykloje pre Šilutės), muziejininkas, potas, mokytojas. | ||
Porą metų namuose mokėsi skaityti ir rašyti. 1910-1914 m. mokėsi Telšių rusų liaudies mokykloje, kurią baigė. 1914-1917 m. dirbo tėvo ūkyje. 1918 m. sausio 21 d. įstojo į Telšiuose įsikūrusios gimnazijos antrą klasę; mokyklą baigė 1924-06-23. Baigęs Telšių gimnaziją 1924-09-01 - 1925-12-31 m. mokytojavo [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]], kurioje dėstė lietuvių, lotynų k., istoriją ir | Porą metų namuose mokėsi skaityti ir rašyti. 1910-1914 m. mokėsi Telšių rusų liaudies mokykloje, kurią baigė. 1914-1917 m. dirbo tėvo ūkyje. 1918 m. sausio 21 d. įstojo į Telšiuose įsikūrusios gimnazijos antrą klasę; mokyklą baigė 1924-06-23. Baigęs Telšių gimnaziją, 1924-09-01 - 1925-12-31 m. mokytojavo [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]], kurioje dėstė lietuvių, lotynų k., istoriją ir dailyraštį, nuo 1926-01-01 dirbo Ukmergės gimnazijoje. 1926 m. sunkiai susirgęs grįžo į Kalnėnus, įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1931 m. Telšiuose įsteigė kraštotyros draugiją „Alka“, 1932 m. – „Alkos“ muziejų, iki 1945 m. jo vedėjas. Žemaitijoje rinko etnografinę medžiagą, tautodailės dirbinius, lėšas muziejaus statybai. 1934–1935 m. surengė kompleksinę ekspediciją į Drobūkščių kaimą, iš jo į „Alkos“ muziejų buvo atvežti 5 vežimai eksponatų. Redagavo 1928 m. Žemaitijos šaulių laikraštį „Šatrija“, 1931 m. savaitraštį „Žemaičių balsas“. Bendradarbiavo almanache „Žemaičiai“. 1920–1930 m. rašė į Lietuvos ir JAV lietuvių periodinę spaudą: „Lietuva", „Tautos vairas", „Ateitis", „Viltis", „Giedra" ir kt. Surengė žemaičių rašytojų literatūros vakarų. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo mokytoju Pagėgių K. Donelaičio gimnazijoje. 1951 m. suimtas, kalintas Klaipėdoje, žuvo Macikų lageryje. | ||
Išleido eilėraščių | Išleido eilėraščių rinkinius: „Džiūgo varpai" (1929 m., 2 leid. 1992 m.), „Atnašavimai" (1935 m.), „Rūpintojėliai" (1941 m., 2 leid. 1992 m.). | ||
1923 m. savo nuotrauką su kitoje pusėje dedikuotu eilėraščiu jis padovanojo savo bendraklesi [[Paltarokaitė-Šalkauskienė Julija|Julijai Paltarokaitei (Šalkauskienei)]]. Buvo prof. Būgos lietuvių kalbos žodyno bendradarbis. | 1923 m. savo nuotrauką su kitoje pusėje dedikuotu eilėraščiu jis padovanojo savo bendraklesi [[Paltarokaitė-Šalkauskienė Julija|Julijai Paltarokaitei (Šalkauskienei)]]. Buvo prof. K. Būgos lietuvių kalbos žodyno bendradarbis. | ||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == | ||
<small> | <small> | ||
* Julius Norkevičius. Širdis kaip Baltija... // Tiesa. - 1992. - Vasar. 21. | * Julius Norkevičius. Širdis kaip Baltija... // Tiesa. - 1992. - Vasar. 21. | ||
* Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 57, l. 75- | * Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 57, l. 75-92. | ||
</small> | </small> | ||
[[Kategorija: Biografijos]] | [[Kategorija: Biografijos]] | ||
Dabartinė 23:09, 30 lapkričio 2013 versija
GENYS PRANAS (g. 1902-02-19 Kalnėnų k., Telšių valsč. - m. 1952-08-26 Macikų koncentracijos stovykloje pre Šilutės), muziejininkas, potas, mokytojas.
Porą metų namuose mokėsi skaityti ir rašyti. 1910-1914 m. mokėsi Telšių rusų liaudies mokykloje, kurią baigė. 1914-1917 m. dirbo tėvo ūkyje. 1918 m. sausio 21 d. įstojo į Telšiuose įsikūrusios gimnazijos antrą klasę; mokyklą baigė 1924-06-23. Baigęs Telšių gimnaziją, 1924-09-01 - 1925-12-31 m. mokytojavo Mažeikių gimnazijoje, kurioje dėstė lietuvių, lotynų k., istoriją ir dailyraštį, nuo 1926-01-01 dirbo Ukmergės gimnazijoje. 1926 m. sunkiai susirgęs grįžo į Kalnėnus, įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1931 m. Telšiuose įsteigė kraštotyros draugiją „Alka“, 1932 m. – „Alkos“ muziejų, iki 1945 m. jo vedėjas. Žemaitijoje rinko etnografinę medžiagą, tautodailės dirbinius, lėšas muziejaus statybai. 1934–1935 m. surengė kompleksinę ekspediciją į Drobūkščių kaimą, iš jo į „Alkos“ muziejų buvo atvežti 5 vežimai eksponatų. Redagavo 1928 m. Žemaitijos šaulių laikraštį „Šatrija“, 1931 m. savaitraštį „Žemaičių balsas“. Bendradarbiavo almanache „Žemaičiai“. 1920–1930 m. rašė į Lietuvos ir JAV lietuvių periodinę spaudą: „Lietuva", „Tautos vairas", „Ateitis", „Viltis", „Giedra" ir kt. Surengė žemaičių rašytojų literatūros vakarų. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo mokytoju Pagėgių K. Donelaičio gimnazijoje. 1951 m. suimtas, kalintas Klaipėdoje, žuvo Macikų lageryje.
Išleido eilėraščių rinkinius: „Džiūgo varpai" (1929 m., 2 leid. 1992 m.), „Atnašavimai" (1935 m.), „Rūpintojėliai" (1941 m., 2 leid. 1992 m.).
1923 m. savo nuotrauką su kitoje pusėje dedikuotu eilėraščiu jis padovanojo savo bendraklesi Julijai Paltarokaitei (Šalkauskienei). Buvo prof. K. Būgos lietuvių kalbos žodyno bendradarbis.
Šaltiniai
- Julius Norkevičius. Širdis kaip Baltija... // Tiesa. - 1992. - Vasar. 21.
- Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 57, l. 75-92.