Pranas Genys: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 2 eilutė: | 2 eilutė: | ||
'''GENYS PRANAS''' (g. 1902-02-19 Kalnėnų k., Telšių valsč. - m. 1952-08-26 Macikų koncentracijos stovykloje pre Šilutės), muziejininkas, potas, mokytojas. | '''GENYS PRANAS''' (g. 1902-02-19 Kalnėnų k., Telšių valsč. - m. 1952-08-26 Macikų koncentracijos stovykloje pre Šilutės), muziejininkas, potas, mokytojas. | ||
Porą metų namuose mokėsi skaityti ir rašyti. 1910-1914 m. mokėsi Telšių rusų liaudies mokykloje, kurią baigė. 1914-1917 m. dirbo tėvo ūkyje. 1918 m. sausio 21 d. įstojo į Telšiuose įsikūrusios gimnazijos antrą klasę; mokyklą baigė 1924-06- | Porą metų namuose mokėsi skaityti ir rašyti. 1910-1914 m. mokėsi Telšių rusų liaudies mokykloje, kurią baigė. 1914-1917 m. dirbo tėvo ūkyje. 1918 m. sausio 21 d. įstojo į Telšiuose įsikūrusios gimnazijos antrą klasę; mokyklą baigė 1924-06-23. Baigęs Telšių gimnaziją 1924-09-01 - 1925-12-31 m. mokytojavo [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]], kurioje dėstė lietuvių, lotynų k., istoriją ir dalyraštį, nuo 1926-01-01 dirbo Ukmergės gimnazijoje. 1926 m. sunkiai susirgęs grįžo į Kalnėnus, įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1931 m. Telšiuose įsteigė kraštotyros draugiją „Alka“, 1932 m. – „Alkos“ muziejų, iki 1945 m. jo vedėjas. Žemaitijoje rinko etnografinę medžiagą, tautodailės dirbinius, lėšas muziejaus statybai. 1934–1935 m. surengė kompleksinę ekspediciją į Drobūkščių kaimą, iš jo į „Alkos“ muziejų buvo atvežti 5 vežimai eksponatų. Redagavo 1928 m. Žemaitijos šaulių laikraštį „Šatrija“, 1931 m. savaitraštį „Žemaičių balsas“. Bendradarbiavo almanache „Žemaičiai“. 1920–1930 m. rašė į Lietuvos ir JAV lietuvių periodinę spaudą: „Lietuva", „Tautos vairas", „Ateitis", „Viltis", „Giedra" ir kt. Surengė žemaičių rašytojų literatūros vakarų. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo mokytoju Pagėgių K. Donelaičio gimnazijoje. 1951 m. suimtas, kalintas Klaipėdoje, žuvo Macikų lageryje. | ||
Išleido eilėraščių rinkiniius: | Išleido eilėraščių rinkiniius: „Džiūgo varpai" (1929 m., 2 leid. 1992 m.), „Atnašavimai" (1935 m.), „Rūpintojėliai" (1941 m., 2 leid. 1992 m.). | ||
1923 m. savo nuotrauką su kitoje pusėje dedikuotu eilėraščiu jis padovanojo savo bendraklesi [[Paltarokaitė-Šalkauskienė Julija|Julijai Paltarokaitei (Šalkauskienei)]]. | 1923 m. savo nuotrauką su kitoje pusėje dedikuotu eilėraščiu jis padovanojo savo bendraklesi [[Paltarokaitė-Šalkauskienė Julija|Julijai Paltarokaitei (Šalkauskienei)]]. Buvo prof. Būgos lietuvių kalbos žodyno bendradarbis. | ||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == | ||
23:41, 30 spalio 2012 versija
GENYS PRANAS (g. 1902-02-19 Kalnėnų k., Telšių valsč. - m. 1952-08-26 Macikų koncentracijos stovykloje pre Šilutės), muziejininkas, potas, mokytojas.
Porą metų namuose mokėsi skaityti ir rašyti. 1910-1914 m. mokėsi Telšių rusų liaudies mokykloje, kurią baigė. 1914-1917 m. dirbo tėvo ūkyje. 1918 m. sausio 21 d. įstojo į Telšiuose įsikūrusios gimnazijos antrą klasę; mokyklą baigė 1924-06-23. Baigęs Telšių gimnaziją 1924-09-01 - 1925-12-31 m. mokytojavo Mažeikių gimnazijoje, kurioje dėstė lietuvių, lotynų k., istoriją ir dalyraštį, nuo 1926-01-01 dirbo Ukmergės gimnazijoje. 1926 m. sunkiai susirgęs grįžo į Kalnėnus, įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1931 m. Telšiuose įsteigė kraštotyros draugiją „Alka“, 1932 m. – „Alkos“ muziejų, iki 1945 m. jo vedėjas. Žemaitijoje rinko etnografinę medžiagą, tautodailės dirbinius, lėšas muziejaus statybai. 1934–1935 m. surengė kompleksinę ekspediciją į Drobūkščių kaimą, iš jo į „Alkos“ muziejų buvo atvežti 5 vežimai eksponatų. Redagavo 1928 m. Žemaitijos šaulių laikraštį „Šatrija“, 1931 m. savaitraštį „Žemaičių balsas“. Bendradarbiavo almanache „Žemaičiai“. 1920–1930 m. rašė į Lietuvos ir JAV lietuvių periodinę spaudą: „Lietuva", „Tautos vairas", „Ateitis", „Viltis", „Giedra" ir kt. Surengė žemaičių rašytojų literatūros vakarų. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo mokytoju Pagėgių K. Donelaičio gimnazijoje. 1951 m. suimtas, kalintas Klaipėdoje, žuvo Macikų lageryje.
Išleido eilėraščių rinkiniius: „Džiūgo varpai" (1929 m., 2 leid. 1992 m.), „Atnašavimai" (1935 m.), „Rūpintojėliai" (1941 m., 2 leid. 1992 m.).
1923 m. savo nuotrauką su kitoje pusėje dedikuotu eilėraščiu jis padovanojo savo bendraklesi Julijai Paltarokaitei (Šalkauskienei). Buvo prof. Būgos lietuvių kalbos žodyno bendradarbis.
Šaltiniai
- Julius Norkevičius. Širdis kaip Baltija... // Tiesa. - 1992. - Vasar. 21.
- Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 57, l. 75-